Bistrampolio dvare šurmuliuos festivalis

 (4)
Bistrampolio dvare šurmuliuos festivalis
© "Sekundė"

Iš įvairių Lietuvos kampelių žmones sukvies aštuntą kartą organizuojamas Bistrampolio festivalis. Klausytojus džiugins geriausi šalies atlikėjai ir dar tik pradedantys kopti karjeros laiptais talentingiausi dainininkai, muzikantai.

„Nuostabi vieta, persismelkusi tradicijomis, krikščioniškos kultūros vertybėmis, kaip tik pritaikyta Bistrampolio festivaliui organizuoti“, – emocijų neslėpė Vilniaus Šv. Kristoforo kamerinio orkestro dirigentas Donatas Katkus, kalbėdamas apie Bistrampolio dvarą ir jame vyksiantį aštuntąjį festivalį.
Sėkmingai baigtuose restauruoti rūmuose geros muzikos mylėtojai laukiami jau nuo sekmadienio. Bistrampolio dvarą festivalio metu papuoš jaunųjų menininkų darbų paroda.

Maestro D.Katkus su savo orkestru tame festivalyje koncertuos jau penktą kartą.

Pirmaisiais metais Bistrampolio vasaros festivalio koncertai vyko po atviru dangumi ir akmeniniame arklidžių pastate, per langų kiaurymes švilpavo vėjas. Tačiau pavykus gauti lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, vietos savivaldybės ir privačių rėmėjų, senasis pastatas tarsi feniksas pakilo iš pelenų.

Restauravus buvusį dvaro žirgyną, kuriame vyks festivalis, ir jį pritaikius konferencijoms organizuoti, vaizdas pasikeitė iš esmės, nors buvo išsaugoti senojo interjero reliktai.
Atnaujintuose rūmuose muzika skambės iki spalio 3 dienos.
Dvaro parke koncertas prasidės Karlo Orfo kantata „Carmina Burana“, taip pat koncertuos choras „Ave Vita“, fanfarų orkestras „Trakai“.

Atbuko nuo propagandos

„Bistrampolio dvaras – fantastiškas kultūros centras. Ir pirmiausia Panevėžiui tai reikia labai įvertinti, nes pačiame mieste tokio nėra. Iš sovietų laikų išlikusios biurokratizuotos kultūrinės institucijos niekaip negali prilygti tam, ką čia matome ir būdami dvare jaučiame“, – tikino D.Katkus.
Jis pagyrė dvaro ansamblį ir jo globėją kunigą Rimantą Gudelį. Dirigentas įsiaudrinęs dėstė, kad žmonės pastaraisiais metais nebevertina tradicijų, tikrųjų vertybių, gyvena šia diena.

„Daugelio mąstymą užvaldė propaganda apie šalyje vyraujančią krizę, todėl gyventojai tapo atbukę, nieko nebegirdi ir nebemato – visur įžvelgia tik juodas spalvas“, – kalbėjo maestro.

Vasaros festivalio programa yra solidi, labai įvairi ir įdomi, nes dalyvaus talentingiausi šalies atlikėjai.
„Senų tradicijų festivaliui parengėme įspūdingą pasirodymą. Talentingi jauni atlikėjai tikrai nustebins savo sugebėjimais“, – kalbėjo vasaros festivalio direktorė Jurgita Jankutė.

Jos tvirtinimu, įspūdinguose renginiuose dalyvauja ne vienas jaunas ir perspektyvus talentas, todėl praėjus keleriems metams visi pagarbiai nustemba, kad jau žvaigždėmis tapę solistai buvo šio festivalio dalyviai.

Žada ožkų paradą

Lyriškos muzikos gerbėjai nuo liepos 11-osios galės pasiklausyti Liubos Nazarenko atliekamų romansų.
Pasak J.Jankutės, į viešumą ji buvo išstumta draugų, kai šie išgirdo Liubą, dainuojančią namuose. Liepos 25 d. festivalyje pasirodys fortepijonininkas Paulius Rudokas su programa „Vien tik Šopenas“, džiazo mėgėjų rugpjūčio 8 d. lauks Rūta Ščiogolevaitė ir daugelis kitų žymių atlikėjų.
Muzikos ir vaizdo projekto „Hildegardos iš Bingeno ekstazės“ dalyviai supažindins žiūrovus su talentingos vienuolės gyvenimu ir kūryba.

Rugsėjo pradžioje bus koncertuojama mažiesiems žiūrovams. Renginius ves Karolis Bistramas, jį kasmet įkūnija garsus aktorius Albinas Keleris. Jam talkins Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijos mokiniai.

Bistrampolio festivalyje taip pat pasirodys Panevėžio miesto ir rajono pučiamųjų orkestrai. Jie surengs dešimt koncertų.

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Remigijus Vilys prasitarė, kad festivalio metu planuoja surengti ožkų paradą. Mat Ramygalai tapus Lietuvos kultūros sostine, o ramygaliečiams savo miestelį nuo seno vadinant ožkų sostine, Savivaldybės atstovams gimė tokia mintis. Tačiau neaišku, ar sumanymas išsipildys.
„Paradą rengsime, jei gausime finansavimą ir pritarimą“, – paaiškino R.Vilys.
Pasak legendos, XVI a. Ramygalos krašte buvo auginami žemaitukų veislės arkliai, kuriuos dėl mažo ūgio vietiniai vadino ožkomis. Be to, daug ramygaliečių nuo seno savo ūkiuose laikė ožkas.

Atgal į praetį

Festivalio metu susirinkusius svečius pakvies pirmame aukšte veikiantis restoranas, lankytojus aptarnaus išskirtiniais elegancijos laikus primenančiais drabužiais vilkintis personalas.
Svečiai galės paganyti akis į sutvarkytą dvaro centrinį pastatą. Jame – Amerikos ir Europos šalių antikvariatuose bei aukcionuose įsigyti klasicizmo stiliaus baldai, šviestuvai, meno kūriniai.
Dvare įrengti svečių kambariai, pokylių ir konferencijų salė, kavinė-restoranas. Apsistoję nakčiai, svečiai pasijus tarsi nuklydę į praeitį. Sendintais baldais įrengti viešbučio kambariai, leis pajusti tikrąją dvaro dvasią.

Kambarius puošia autentiškos, rankomis tašytos gegnės. Ne tik sendintais, tačiau ir šimtamečiais baldais apstatyti barono apartamentai, kuriame miegodavo pats dvaro šeimininkas.

Faktai

Šalia magistralės „Via Baltica“, vos 14 kilometrų nuo Panevėžio nutolęs Bistrampolio dvaras, nuo XVII a. pabaigos iki 1940 metų priklausė Bistramų giminei.

Iki šių dienų išlikę klasicizmo stiliaus dvaro rūmai pastatyti 1850 metais. Taip pat išliko 10 kitų dvaro sodybos pastatų, dalis šią teritoriją puošusio parko, trys tvenkiniai.

Bistramai buvo sukaupę apie 2000 knygų ir meno kūrinių kolekciją, vertingą giminės archyvą. Čia mėgdavo lankytis šeimininkų giminaitis, Nobelio premijos laureatas Henrikas Senkevičius. Teigiama, kad šis rašytojas Bistrampolio dvare rinko medžiagą pasaulinį pripažinimą pelniusiam romanui.
1940-aisiais Bistrampolio dvaras buvo nacionalizuotas. Tarybiniais metais dvare buvo įkurta kontora, vėliau jis virto kolūkio bendrabučiu ir nuolat besikeičiančių gyventojų buvo smarkiai nuniokotas.
1997 metais dvaras perduotas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros žinion. Tačiau ir Bažnyčia neturėjo lėšų vis labiau nykstančiam dvarui gelbėti.

Padėtis pasikeitė, kai Kristaus Karaliaus katedros klebonu tapo kunigas Rimantas Gudelis. Energingas dvasininkas prieš 7 metus suorganizavo Bistrampolyje pirmąjį vasaros festivalį ir pažadėjo dvarą prikelti naujam gyvenimui. Kunigas įsteigė viešąją įstaigą Jaunimo integracijos galimybių centrą, ji ėmėsi Bistrampolio atstatymo darbų.

„Sekundė“
Registruoti (0) Anonimiški (4)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kultūros parkas

Vilniaus mažojo teatro scenoje – jaudinanti legendinių aktorių ir žiūrovų akistata (5)

2015 kovo mėn. 5 d. 17:37
Ketvirtadienio ir penktadienio vakarą Vilniaus mažojo teatro scenoje – 25 – ajam jubiliejui skirtas T. Bernhardo spektaklis „Minetis“, kurį režisuoja Rimas Tuminas.

Garsūs Lietuvos vyrai nuotraukose įamžino ir nuogas svajonių moteris (41)

2015 kovo mėn. 5 d. 18:15
Parodos „Mano geriausias kadras. Svajonių moteris“ atidarymas
DELFI (M.Ažušilio nuotr.)
Vieno Vilniaus prekybos centro lankytojų akis jau trečius metus iš eilės džiugina paroda „Mano geriausias kadras. Svajonių moteris“. Šįkart garsūs svajonių vyrai įamžino ir žinomas savo svajonių moteris, tarp kurių - Nijolė Narmontaitė, Jazzu, Vaida Sklaisgirė ir Donalda Meiželytė, Nomeda Marčėnaitė.

Amžinosios klasikos melodijos kitaip (3)

2015 kovo mėn. 4 d. 19:19
Seserys muzikantės pianistė Rūta Buškevics ir smuikininkė Saulė Rinkevičiūtė sukūrusios kolektyvą pavadinimu „Džiazuojanti klasika“ tęsia savo muzikinį kelią su nauja dar negirdėta programa.

Primabalerinos E. Špokaitės režisūrinis debiutas (3)

2015 kovo mėn. 4 d. 18:54
Kovo 6, 7, 8, 13 d. - Kauno valstybiniame muzikiniame teatre įvyks premjeriniai baleto „Žydrasis Dunojus“, pagal Johano Štrauso muziką, spektakliai. Tai Lietuvos primabalerinos Eglės Špokaitės režisūrinis debiutas.

Diskutavo, ar nereiktų susprogdinti Komunistų partijos (21)

2015 kovo mėn. 4 d. 17:43
Juozas Olekas
DELFI (K. Čachovskio nuotr.)
„Istorijos detektyvuose“ – iki šiol dar negirdėtos mūsų valstybės kūrimo istorijos. Kaip KGB kompromitavo sąjūdininkus? Kaip lietuviai sukūrė pasakojimą apie moteris snaiperes „baltąsias kojines“? Kokio užstato buvo prašoma už sovietinį karininką? Tai tik dalis istorijų, kurias ateinantį antradienį, Kovo 11-osios 25-mečio išvakarėse, laidoje „Istorijos detektyvai“ atskleis Virginijus Savukynas.
NUOSPRENDIS – METAMORFOZĖ Franz Kafka
NUOSPRENDIS – METAMORFOZĖ
2015 kovo 13 d. 19.00 val.
ŽUVĖDRA Antonas Čechovas
ŽUVĖDRA
2015 kovo 15 d. 19.00 val.
Oskaro Koršunovo žūtbūtinė kova su savimi Prieš 25 metus pirmąjį savo spektaklį publikai pristatęs režisierius Oskaras Koršunovas (45) šiandien užsimena, kad po tiek laiko, praleisto teatre, vis dažniau susimąsto apie tai, ką daryti toliau. Nors Oskaro Koršunovo teatrą (OKT) prieš 15 metų įkūrusiam ir iki šiol jam vadovaujančiam scenos meistrui idėjų naujiems kūriniams nestinga, kaip pats pripažįsta, nebelieka laiko atidėliojimams. “Arba dabar, arba niekada”, – sako O.Koršunovas.
Oskaro Koršunovo žūtbūtinė kova su savimi
2015 vasario 27 d.