Besiruošdami naujajam spektakliui VCO nusprendė apklausti žinomus Lietuvos žmones, ką jie mano apie kerštą, jo siekiančius ir tikinčius burtais žmonės, o galbūt jie patys – vieni iš jų? Šį kartą Oksanos Pikul – Jasaitienės ir Agnės Jagelavičiūtės mintys. Jau netrukus laukite tęsinio, kuriame kalbėsime su Jazzu bei sužinosime, kas iš Samo pavogė 5 rublius.

Agnė Jagelavičiūtė

- Ar dažnai gyvenime, kai jums padaro ką nors bloga pajuntate impulsą kerštauti? Ar stengiatės to neprisileisti ir į viską reaguotate šaltai, protu?

- Tai yra žmogiška, kad iš karto tarsi įsijungia tas jausmas, bet visuomet stengiuosi vadovautis sveiku protu ir nekerštauti. Meluosiu, sakydama, kad niekada nesu savęs pagavusi tiesiog nesąmoningai kažką darydama, kas kitam atneš pasėkmes, ir tik vėliau suprasdavau, jog tai – kerštas.

- Ar manote, jog Lietuvoje yra daug kerštingų žmonių? Kodėl?

- Tiesą sakant ne, nes pati į labai artimus santykius su daug žmonių nesileidžiu. O bendraudama stengiuosi pati nebūti nei piktavalė, nei kerštinga. Kerštaujama už sąmoningai padarytą blogį, o sąmoningai aš to niekada nedarau. Esu susidūrusi su moterišku kerštu, bet tai yra labai emociškas dalykas, tik emocijos lygmenyje.

- Ar gyvenime yra tokių situacijų, kurias išspręsti gali kerštas? Ar jis visuomet tik pagilina bėdą?

- Bėdą galima išspręsti tik sveiku protu, bet koks kitas sprendimas ją tik pagilintų.

- Ar tikite burtais, pranašystėmis? Ar teko būti pas būrėją?

Pas būrėją būti neteko. Iš esmės visą laiką sau į galvą kali, kad visa tai – netikra, bet daugelis intuityviai tikime ar tikimės, kad yra, egzistuoja kažkoks mistinis pasaulis, su kuriuo žaisti nesinori. Tikiu, jog pati kapstytis po ateitį tiesiog bijau. Esu kontrolės maniakė ir bijočiau sužinoti, jog kažkas už mane yra nusprendęs ateitį, nes noriu tikėti, jog viską kuriu pati, jog mes visi esame savo gyvenimo kalviai.

- Kaip manote, kodėl Lietuvoje daugelis vis dėlto tiki burtais ir pranašystėmis?

- Asmeninis gyvenimas savaime yra didžiulė atsakomybė ir žmonės visą gyvenimą to bijo. Daug lengviau yra pasakyti, kad „taip buvo nulemta“, „kažkas tave paveikė“, - viską suversti ant likimo, nei prisiimti tą atsakomybę. Iš tiesų atsakingi esame tik mes patys.

Oksana Pikul-Jasaitienė

Oksana Pikul-Jasaitienė

- Ar dažnai gyvenime, kai jums padaro ką nors bloga pajuntate impulsą kerštauti? Ar stengiatės to neprisileisti ir į viską reaguojate šaltai, protu?

- Mano gyvenime ir darbe tenka įprasti prie apkalbų, buvimo nuolat tiriamu... Kerštauti? Žinote, su laiku užsiaugini storą odą ir visi blogi dalykai nuo tavęs, kaip nuo žąsies vanduo nuteka. Žinoma, yra laikas, ypatingai dabar, kai norisi atsistoti ir gintis bei ginti savo šeimą, pasakyti visiems „Stop“.

- Ar manote, jog Lietuvoje yra daug kerštingų žmonių? Kodėl?

- Mano atveju su kerštingais žmonėmis tikrai tenka susidurti, ir dažnai. Ypatingai viešoje erdvėje, su žurnalistais, kurie neaišku kodėl, bet ima tave pulti, lyg ką nors jam būtum blogo padaręs. Yra tokių, su kuriais sutariam, bet yra ir tokių, kurie visuomet parašys blogai, apšmeiš.

Stengiuosi elgtis, dirbti ir gyventi teisingai, todėl iš asmeninio rato žmonių keršto, ačiū Dievui, nesulaukiu.

Aišku, mūsų moteriškame kolektyve būna visko, galime nesutarti. Nors esame gležnos moterys, bet - stiprios asmenybės (šypsosi).

Apie lietuvius, kaip piktus, kerštingus žmones negalvoju, stengiuosi išlaikyti pozityvų žvilgsnį.

- Ar gyvenime yra tokių situacijų, kurias išspręsti gali kerštas? Ar jis visuomet tik pagilina bėdą?

- Mama visuomet mokė nekerštauti, nes viskas atsisuks prieš tave patį. Kaip sakoma: duok durniui kelią. Žmogus ir taip bus nubaustas, o tau, už kantrybę ir gerumą pasiseks du kart labiau. Tad tuo ir vadovaujuosi, juk mamos dažniausiai būna teisios (šypsosi).

- Ar tikite burtais, pranašystėmis? Ar teko būti pas būrėją?

- Galbūt kažkur, šiek tiek tos tiesos tokiuose dalykuose yra, bet aš visuomet sakiau ir sakau, kad niekas mano ateities nenumatys. Aš visuomet tikėjau, kad viską susikurti gali tik tu pats, o tikiu aš bažnyčia, esu religinga.

Gyvai su būrėja teko susidurti filmavimo aikštelėje kartu su kolegėmis. Iš tiesų buvo nemalonu, gal net kiek įžūloka iš mano pusės pasakyti žmogui, kad aš tikinti ir visiškai nepriimu kito požiūrio.

Vis dėlto, kuomet mane užklumpa sunkumai, man padeda mama ir bažnyčia.

- Kaip manote, kodėl Lietuvoje daugelis vis dėlto tiki burtais ir pranašystėmis?

- Visuomet norisi sužinoti savo ateitį, ko pasieksi, ypatingai tokiose gyvenimo situacijose, kuomet esi pasimetęs, o šalia daug pagundų ir reikia rasti teisingą kelią tam, kad vėl būtum laimingas. Taip žmonės ir eina pas būrėjas, aiškiaregius. Matau, kad ir politikai keliauja, tik gerų rezultatų Lietuvai aš taip ir nematau...

Manau, jog kiekvienas iš mūsų turime intuiciją, logiką ir tuo puikiai galime vadovautis. Viskas priklauso nuo mūsų pačių, ne nuo kortų ar kavos tirščių, - nuo žmogaus. Aš esu geriausias to įrodymas: kiek visi būrė ir sakė, kad neįvyks mano vestuvės, kad aš nieko nepasieksiu, - nepataikė. Linkiu taip nepataikyti ir toliau (juokiasi).

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (11)