Operatoriaus R.Greičiaus filmuoti T.Bekmambetovo „Sėkmės džentelmenai“ atkeliauja į Lietuvą

 (1)
Filmas "Sėkmės džentelmenai"
Filmas "Sėkmės džentelmenai"
© "Acmefilm"

Į Lietuvos kino teatrus atkeliauja naujoji rusų kriminalinė komedija „Sėkmės džentelmenai“ (rus. „Džentelmeny, udači!“), kurią prodiusavo ne tik tėvynėje, bet ir Holivude puikiai pažįstamas Rusijos kino kūrėjas Timuras Bekmambetovas.

Dirbdamas prieš šios juostos filmų „Nakties sargyba“, „Dienos sargyba“ ir „Eglutės“ autorius į komandą pakvietė vieną garsiausių lietuvių operatorių – Ramūną Greičių, patikėjęs jam pagrindinio operatoriaus rolę. Rusijos kino grandų ir žinomo Lietuvos kino meistro bendradarbiavimo rezultatą žiūrovai išvys per patį žiemos švenčių įkarštį – „Sėkmės džentelmenai“ gerą nuotaiką kino teatruose skleisti pradės gruodžio 28 dieną.

Naujoji juosta „Sėkmės džentelmenai“ tapo nemenku iššūkiu filmą „Tadas Blinda. Pradžia“ filmavusiam R.Greičiui, mat šis jo vaidybinis filmas – pirmasis filmuotas Rusijoje. Anot operatoriaus, labiausiai jį patraukė nuotaikingas „Sėkmės džentelmenų“ scenarijus.

Nuo pat pirmųjų paskelbimo apie projektą dienų internete pasklido nuomonė, kad šis filmas bus tarsi legendinių 1971-ųjų „Sėkmės džentelmenų“ (rus. „Džentelmeny udači“) perkūriniu, tačiau taip anaiptol nėra. Pasak filmo režisierių Aleksandro Baranovo ir Dmitrijaus Kiseliovo bei prodiuserio T.Bekmambetovo, „Sėkmės džentelmenai“, kuriuose pagrindinį vaidmenį atlieka puikus rusų aktorius ir komikas Sergejus Bezrukovas, yra ne perkūrinys, o visiškai naujas žvilgsnis į prieš keturis dešimtmečius matytą istoriją.

„Pradinė mintis buvo kurti Amerikos rinkai skirtą projektą anglų kalba, kuriame vaidintų amerikiečių aktoriai. Ilgą laiką taip manėme, kol užgimė idėja, sudominti šiuo filmu šiuolaikinį Rusijos ir kitų šalių žiūrovą. Atlikome apklausas ir išsiaiškinome, kad žmonės iki 15 metų apskritai praktiškai nežino, kas yra 1971-ųjų „Sėkmės džentelmenai“, o jei ir žino, filmas jiems neįdomus. Identiškas perkūrinys nebūtų aktualus, tad visus dialogus, situacijas, juokus perrašėmė šiuolaikiškai“, – Kinopoisk.ru sakė vienas režisierių D.Kiseliovas. „Gyvenimas, žmonės, jų poelgiai per daug pasikeitė, kad būtų įmanoma filmuoti žodis žodin perkurtą filmą, tad mums teko sušiuolaikinti pažįstamą istoriją“, – sakė „Sėkmės džentelmenų“ režisierius A.Baranovas.

„Sėkmės džentelmenų“ filmavimo darbai vasarą vyko Sankt Peterburge, vėliau dalis scenų įamžinta Afrikoje.

Filmo istorija

Jaunas vaikų centro animatorius Lioša Trioškinas – kiek vaikiško būdo, gyvenimo džiaugsmu trykštantis „hipsteris“. Paaiškėja, kad jis it du vandens lašai panašus į pavojingą vagį ir žudiką Smailiką (šią pravardę jis gavo už tai, kad auką prieš nužudydamas apdovanoja šypsena).

Piktadarys iš Sankt Peterburgo pavogia tautinį Kazachstano simbolį – Auksinio riterio šarvus. Jauna ir žavinga policijos leitenantė Irina Slavina suranda Liošą Trioškiną ir priverčia jį pagelbėti tyrimui. Pasirinkimo jis neturi, kitaip pačiam teks apsilankyti kalėjimo kameroje.

Šitaip Lioša atsiranda Egipte, kur kali du Smailiko bendrai – jaunas vagišius, optimistas Mucha ir grėsmingas Šatunas. Prasideda beprotiški nuotykiai – pabėgimas iš kalėjimo prisidengiant smėlio audra, lėkimas sunkvežimiais, persirenginėjimas... Netikėtai vėjavaikis Trioškinas supranta, kad iš atsakomybės neturinčio silpno žmogaus virsta tokiu, nuo kurio priklauso kitų gyvybė ir laisvė. Tačiau pasirodžius tikrajam Smailikui Liošai tenka kovoti už savo ir naujų draugų gyvybes ir, žinoma, už savo meilę.

www.DELFI.lt
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Kinas

B. Pittas demonstruos neįtikėtiną tvirtybę (7)

2014 spalio mėn. 1 d. 16:25
Bradas Pittas filme "Įniršis"
"Acmefilm"
Karių ištvermė, drąsa ir ryžtas įkvėpė ne vieną Holivudo šedevrą. Naujasis epiškas Antrojo pasaulinio karo laikų filmas „Įniršis“ (angl. „Fury“), kuriame pagrindinį vaidmenį atliko viena geidžiamiausių kino industrijos žvaigždžių, – Bradas Pittas – pasieks Lietuvos kino teatrus jau spalio 24 dieną.

Gyvūnai – įdomesni ir geresni aktoriai už žmones?

2014 spalio mėn. 1 d. 15:44
Dario Martinelli
Organizatorių nuotr.
Nors didžiausios filmų žvaigždės – žmonės, daugeliu požiūriu įdomesni ir geresni už juos aktoriai – gyvūnai. Jų įvaizdį kine unikalioje knygoje „Lights, Camera, Bark!“ (liet. „Šviesos, kamera, au!”) tyrinėja Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Dario Martinelli.

Į Vilnių po metų pertraukos sugrįžta Kino naktis

2014 rugsėjo mėn. 30 d. 13:33
Nematomas frontas
Organizatorių nuotr.
Spalio 10 d. Vilniuje, kino centre „Multikino“, po metų pertraukos grįžta vienintelis toks renginys mieste, kviečiantis kino mėgėjus naktį praleisti kino salėse. Lygiai 22 val. veiksmo, nuotykių ir kino filmų ištroškę žiūrovai galės mėgautis trimis iš dešimties galimų naujausių kino filmų. Tiek filmų nuo pradžios iki pabaigos buus įmanoma pamatyti kino naktinėtojams.

Aktorius G. Savickas nusifilmavo intymioje scenoje (1)

2014 rugsėjo mėn. 30 d. 13:07
„Nežinau ko griebtis“,- sako aktorius Giedrius Savickas, žvelgdamas į savo partnerės krūtinę naujame filmo „Traukinio apiplėšimas, kurį įvykdė Saulius ir Paulius“ anonse.

Pasikalbėti kviečia Kauno kino festivalio svečiai

2014 rugsėjo mėn. 29 d. 18:37
Aleksandras Ratiy
Organizatorių nuotr.
Visą savaitę Tarptautinio Kauno kino festivalio lankytojai galės susipažinti ne tik su filmais, bet ir jų kūrėjais bei kitais kino profesionalais. Nuo rugsėjo 29 iki spalio 4 d. festivalyje viešės ukrainiečiai prodiuserė Anna Palenčuk, specialiosios Ukrainos programos kuratorius ir tarptautinio kino festivalio „Molodist“ programos sudartojas Denisas Nikitenko, režisierius Aleksandras Ratiy, Kaune gyvenantis prancūzas dailininkas Gilles’is Vuillardas, britų režisierius ir kino kritikas Edwardas Lawrensonas bei belgų menininkė Anouk De Clercq.
DUGNE Maksimas Gorkis
DUGNE
2014 spalio 03 d. 19.00 val.
FEAST FASHION Simona Biekšaitė, Marit Sirgmets
FEAST FASHION
2014 spalio 03 d. 21.00 val.
Nenorinčių išsigelbėti neišgelbėjo ir režisierės OKT stu­di­jo­je ir Prof­są­jun­gų rū­muo­se vyks­ta tea­tri­nio žai­di­mo „Feast Fas­hion“ re­pe­ti­ci­jos. Be­dar­bių is­to­ri­jo­mis par­em­tą spek­tak­lį ku­ria Si­mo­na Biek­šai­tė ir es­tė Ma­rit Sirg­mets – tea­tri­nis due­tas „Gut­sU­ni­ted“. Suo­rga­ni­za­vu­sios dirb­tu­ves Es­ti­jo­je jos vi­sų pir­ma su­si­dū­rė ne su vi­suo­me­nės mar­gi­na­lų kū­ry­biš­ku­mu, o abe­jin­gu­mu.
Nenorinčių išsigelbėti neišgelbėjo ir režisierės
2014 rugsėjo 25 d.