Kino metras. Filmų apžvalgininkės ir DELFI skaitytojo juostos „Filmas apie meilę ir grybus“ recenzijos

"Filmas apie meilę ir grybus" (TKKF nuotr.)
"Filmas apie meilę ir grybus" (TKKF nuotr.)

DELFI rubrikoje "Kino metras" - Tarptautinio Kauno kino festivalio filmo „Filmas apie meilę ir grybus“ recenzijos. Jas parašė kino apžvalgininkė Živilė Janulevičiūtė ir DELFI skaitytojas Saulius Kovalskas.

Živilė Janulevičiūtė. Tai ne grybų karas

Ar teko kada grybauti? Lėtai kulniuoti per mišką, besidairant pasislėpusių grybų, glostant samanas ir tikintis atrasti gausią voveraičių koloniją?

Taip ir Jasono Cortlundo ir Julios Halperin pirma bendra pilno metro juosta „Filmas apie meilę ir grybus“ („Now, Foranger: A Film About Love and Fungi“, 2012) lėtai slenka per gyvenimo dramos takus. Kviečia sustoti, apsižvalgyti aplink save, galbūt kažkur netoliese pūpso grybas ar iš aukšto žvelgia į mus kokia kerpė.

Yra trys grybų rūšys: mikoriziniai, kurie draugiškai sudaro paktą su aukštesniais augalais, dalinasi valgiu, buitimi, yra demokratai, optimistai, pasižymi neblogu skoniu, vienu žodžiu, labai gražiai gyvena draugėje. Tada yra saprofitiniai, kurie gyvena atsiskyrę ir minta sudžiūvusiais lapais, kelmais ar išmatomis. Tokie grybai socialiai žvelgiant negadina mums gyvenimo, galbūt tik estetiškai šiek tiek sunepatogina. Juk visi norėdami ar nenorėdami to šalinamės „bomžų“. Ir tretieji – tai parazitiniai: jie savanaudiškai ir niekšiškai įsiskverbia į kitų romių būtybių kūnus ir gyvenimus, kaip kokie vampyrai siurbia jų syvus, kol nieko neįtariančios aukos pamažu žūva. Deja, šie labiausiai mėgsta aukštas vietas, todėl dažniausia jų profesija yra vadovai, politikai, be to kai kurie yra tikri ekscentrikai, mėgstantys dėvėti ryškias skrybėles.

Pagrindinis šio filmo herojus yra, kaip pasakytų mūsų senolis: grybų titis. Toks lėtas, užsisklendęs, nelabai mokantis bendrauti su aplinkiniais personažas. Tikras saprofitas. Tačiau jis nėra tipiškas atsiskyrėlis, nes bando gyventi su savo gyvenimo drauge. Bet ji yra grynakraujė mikorizietė, ieškanti šiltų kontaktų su aplinkiniais. Atrodo, būtų visai įmanoma šiai porelei išgyventi mieste. Žinoma, jų gyvenimas priklauso nuo grybų karaliaus ir kitų parazitų aplinkui. Deja, poros gyvenimas pamažu ima skilti, pradedama dairytis į kitas gyvenimo puses, vienam rūpi lėkti į miškus ir atsiduoti motinai gamtai, o kitai norisi užtikrinto sėslaus gyvenimo.

Daugeliui Amerikos kritikų šis filmas pasirodė kaip labai geras maisto filmas, daugeliui suaktyvinęs seilių liaukas. Tačiau šis filmas yra daugiau apie gyvenimą, bandymą gyventi kartu, bandymą išgyventi kapitalistinėje santvarkoje, išlaikant autonomiją. Abu personažai yra baskų palikuonys, išlaikę savo temperamentingą siekį išlaikyti asmeninę laisvę. Pora grybaudama teikia savo gėrybes prabangiems Niujorko restoranams. Tačiau tokia veikla neleidžia būti vienoje ir toje pačioje vietoje. Reikia leistis į kelionę po pietų miškus, ieškoti kitų gėrybių.

Ir taip išsiskyrus poros keliams, jie abu pasineria į naujus gyvenimo etapus: Regina išvyksta į mažą miestelį tapti baskų restorano šefe, o Lucienas leidžiasi žemyn, ieškodamas naujo laimikio. Abu tikėjęsi pagerinti savo gyvenimą tiek finansiškai, tiek dvasiškai, patiria skaudžią realybę. Abu ieško kelio atgal namo ir į vienas kito širdis.

Tai filmas, priverčiantis neskubėti ir atsiduoti lėtai jo tėkmei, drauge stebėti nufilmuotus gamtos grožius, aikčioti, pamačius dar neregėtus miško stebuklus. Tai filmas, kuris priverčia pamąstyti, ko mes norime iš gyvenimo, ar būti sistemai besipriešinantiems anarchistams ir likti vienišiams, ar bandyti surasti kompromisą su pasauliu bei gamta ir mėgautis artimojo meile ir palaikymu. Galbūt kartais būtina kažką paaukoti, kad įgytum naujų patirčių ir dvasinių lobių.

Saulius Kovalskas. Kaip papasakoti apie meilę grybais?

Grybai... Jų panaudojimo būdai įvairūs... Amanita arocheae: amanitaceae šeimos narys, mažas, su smėlio spalvos kepurėle. Sustabdo kepenų veiklą, poveikis mirtinas. Ophiocordyceps sinensis: nuostabus mažas sutvėrimas, atsirandantis gyvuose organizmuose, kuriuos nužudo, mumifikuoja ir panaudoja savo augimui. Naudojamas kaip afrodiziakas. Claviceps purpurea: auga ant rugių, vartojamas sukelia haliucinacijas. Sulphur shelf, dar vadinamas miškų viščiuku dėl savo unikalaus, vištieną primenančio skonio.

„Filmas apie meilę ir grybus“ (orig. pavadinimas „Now, Forager: A Film About Love and Fungi“) grybus panaudoja kaip papildomą priemonę meilės istorijos pasakojimui. Tai pirmasis režisierių Jason Cortlund ir Julia Halperin pilnametražis filmas, pasakojantis apie Lucien (akt. Jason Cortlund) ir jo žmonos Reginos (akt. Tiffany Esteb) santykius. Jie keliauja po miškus, renka grybus ir parduoda surinktą derlių restoranams. Tai laisvės kupinas tačiau jokių garantijų ir perspektyvų neturintis gyvenimas. Reginai panorus daugiau stabilumo iškyla grėsmė judviejų santuokai.

Nedidelis filmo biudžetas akivaizdžiai privertė ieškoti naujų būdų papasakoti šiai istorijai. Puikiai nufilmuoti grybų kadrai ir jų apibūdinimai pasako apie veikėjus ir jų jausmus tai, ko neperteikta veiksmais tarp personažų. Už estetinį patrauklumą dėkoti reikia kinematografui Jonathan Nastasi, kuris jau yra dirbęs prie televizijos laidų apie maistą. Rodomus gamtos ir grybų vaizdus – pertraukėles pamąstymui apie matytus įvykius lydi Chris Brokaw kurta muzika, kuri prisideda prie atmosferos sukūrimo.

Režisierius Jason Cortlund ne tik atliko pagrindinį vaidmenį, bet ir parašė scenarijų, tad į šį filmą galima žvelgti kaip tiksliai suplanuotą jo viziją, kurioje antroji režisierė Julia Halperin atliko pagalbinį konsultantės darbą. „Filmas apie meilę ir grybus“ sukurtas tiksliai, atlikus „namų darbus“ – rodomi grybai apibūdinami teisingai, maistas ruošiamas realistiškai. Deja, bet silpniausia dalis – veikėjų asmenybės. Galbūt režisieriai buvo taip suplanavę – pasakoti istoriją grybų pagalba, bet filme pritrūksta žmonių rodomų jausmų, vidinio pasaulio atskleidimo veiksmu. Tačiau kaip pirmajam pilnametražiam filmui su ganėtinai nedideliu biudžetu – tuos keletą subjektyvių minusų galima atleisti.
„Filmas apie meilę ir grybus“ – neįprasta meilės istorija. Neišvysime daugelio romantiniams filmams būdingų vaizdų. Vietoje jų bus rodomi vizualiai patrauklūs, bet tuo pat metu realistiški grybų ir maisto ruošimo vaizdai. Sunku vienareikšmiškai apibūdinti šį darbą... Manau, kad filmo vertė priklauso nuo žiūrovo ir jo požiūrio į pasirinktą pasakojimo būdą.
Saulius Kovalskas

Akimis ir siela pagrybauti festivalis kviečia Kaune spalio 7 d. 18.15 val. „Žalgirio“ arenoje, Vilniuje spalio 8 d. 15.00 val. kino centre „Skalvija“.

www.DELFI.lt
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Kinas

Ką žiūrėti kine per Heloviną? siaubo filmų apžvalga

2014 spalio mėn. 30 d. 13:48
Kada, jei ne per visų baubų naktį, geriausia pasitikrinti savo baimes? Tad apžvelgiame Helovino metu Lietuvos kino teatruose rodomus siaubo filmus ir siūlome pasirinkti bei pasižiūrėti bent vieną. Juk dienos dabar trumpos, naktys ilgos, lauke šalta, o kino salėse – šilta.

M. Jankavičiaus dainos „Duok man jėgų“ klipe – jautrios ir šiltos filmo „Pakeliui“ akimirkos (1)

2014 spalio mėn. 30 d. 13:28
Duok man jėgų vaizdo klipo akimirka
"Acmefilm"
Pagrindinį vaidmenį Ričardo Marcinkaus kelio filme „Pakeliui“ atlikęs Mantas Jankavičius specialiai šiai juostai sukūrė ypatingą, širdį virpinančią dainą „Duok man jėgų“. Šiandien pristatytame kūrinio vaizdo klipe žiūrovai gali ne tik pasigerėti M.Jankavičiaus balsu, bet ir pasigrožėti Lietuvos vaizdais bei išvysti dar neregėtų juostos „Pakeliui“ akimirkų.

Londone lankytojų neatsigina H. Potterio tema įrengti viešbučio kambariai

2014 spalio mėn. 30 d. 12:59
Jeigu kada svajojote praleisti naktį Hogvartse, knygose apie Harry Potterį aprašytoje burtų mokykloje, Londone esantis „Georgian House Hotel“ viešbutis kaip tik jums. Du viešbučio kambariai paversti tikromis burtų šventovėmis. Juose netrūksta paslaptingų buteliukų, žvakių, kitų burtininkams būtinų daiktų, galima rasti ir Moną Lisą, laikančią burtų lazdelę.

Kino teatras Gargžduose atnaujintas, bet žiūrovams teks palaukti nuotraukos PRIEŠ ir PO (11)

2014 spalio mėn. 29 d. 17:58
Gargždų kino teatras Minija. J. Mikučio ir A. Daukantienės nuotr.
Savivaldybės nuotr.
Gargždų kino teatro „Minija“ atidarymo po rekonstrukcijos darbų dar teks lukterėti, nes rengiami ir derinami dokumentai Statybos užbaigimo komisijai. Tačiau ir išorė, ir vidus jau sutvarkyti.

Pagrindinė herojė filme „Džesabelė: dvasios prakeiksmas“ siaubingų košmarų atsikratyti negalės net ir pabudusi (1)

2014 spalio mėn. 29 d. 14:47
Džesabelė: dvasios prakeiksmas
"Acmefilm"
Jei jus kamuoja košmarai, vienintelė paguoda, kad kas rytą nubudę galite nusipurtyti klaikų baimės jausmą. Tačiau naujojo siaubo filmo „Džesabelė: dvasios prakeiksmas“ (angl. „Jessabelle“) pagrindinė herojė Džesabelė, deja, tokio pasirinkimo neturi. Merginą, kurią įkūnijo Australijos aktorė Sarah Snook, persekioja baisus prakeiksmas, prasiveržiantis ne tik į jos sapnus, bet ir į tikrą gyvenimą.
JULIJUS CEZARIS William Shakespeare
JULIJUS CEZARIS
2014 lapkričio 09 d. 19.00 val.
JULIJUS CEZARIS William Shakespeare
JULIJUS CEZARIS
2014 lapkričio 10 d. 19.00 val.
Gytis Ivanauskas apie „Ugnies veidą“: kartais tėvai negirdi savo vaikų, kai jie prašosi pagalbos Gyčiui Ivanauskui buvo vos devyniolika metų, kai jis sukūrė pirmą savo vaidmenį Oskaro Koršunovo teatre. Beje, tai buvo apskritai pirmieji aktoriaus žingsniai scenoje. Ir tai nebuvo epizodinė rolė, nuo kokių įprastai pradeda jauni aktoriai, o pagrindinis Kurto vaidmuo „Ugnies veide“, atvedęs Gytį prie Romeo vaidmens „Romeo ir Džuljetoje“. Jau penkioliktus gyvavimo metus skaičiuojantis „Ugnies veidas“ spalio 28 d. atvyksta į Klaipėdą, ir tai bus vienintelis spektaklis šiemet.
Gytis Ivanauskas apie „Ugnies veidą“: kartais tėvai negirdi savo vaikų, kai jie prašosi pagalbos
2014 spalio 28 d.