Žiūrovę nuliūdino televizijos sprendimas: netikiu

 (57)
Vakar atsisveikinome su „Kadagiu“. Nes reitingai per maži. Trumpai ir aiškiai. Bet aš labai norėčiau tikėti, kad TV3 vadovybė, ypatingai jos vadovė Laura Blaževičiūtė, kuri ne kartą įrodė, kad suvokia kas yra prasmingi dalykai, kažkada, o gal ilgai nelaukus, grįš prie minties jį atgaivinti. Nes tai buvo projektas, kuriuo buvo galima pasakyti labai daug.
"Kadagio" filmavimas
© DELFI (R.Tenio nuotr.)

Pirmiausia, kad mes turime, žinome ir neketiname užmiršti, koks yra mūsų tautinis muzikos ir šokio paveldas; kad jį galima pateikti naujai ir įdomiai, kad mes jį puoselėjame, jame gyvename ir tai nėra dirbtinis, primestas ar pasiskolintas dalykas; kad tai ugdo jaunų žmonių tautinę savimonę ir leidžia pajusti savo identitetą, skatina pasididžiavimą šalimi ir jos žmonėmis; pagaliau tai, plačiąja prasme, buvo projektas, parodęs koks įvairus smagus ir prasmingas gali būti jauno žmogaus laisvalaikis.

Projekte dalyvavo ne tik aukštųjų mokyklų kolektyvai, tad net ir tie, kurie joms neatstovavo, parodė, kad jaunas žmogus, dalyvaujantis panašioje veikoje, yra ugdomas visokeriopai – lavėja jo socialiniai įgūdžiai, bendrystės, pagarbos vienas kitam, pagalbos jausmas, be to, kolektyvų vadovai – tai ne tik choreografai, bet ir pedagogai, perteikiantys savo patirtį ir bendražmogiškas vertybes per tautinio meno puoselėjimą.

O kolektyvai, atstovavę aukštąsias mokyklas, jų nariai, dabartiniai studentai, kaip labai tiksliai pasakė Latvijos kolektyvo „Dailrade“ vadovė Iveta Pētersone-Lazdāne, yra mūsų ateities viešuomenės žiedas, būsimieji profesionalai ir intelektualai, tai ant jų stovės mūsų valstybės.

Ar tai nėra pakankamos priežastys rengti tokius projektus ir juos rodyti, net jei reitingai yra ne patys aukščiausi? Ar tai nėra viena iš svarbiausių televizijos misijų – ne tik pataikauti susiformavusiai paklausai, bet ir formuoti pačią paklausą, ugdyti ir lavinti žiūrovą? Ar TV3 televizija, nutraukdama vos beįsibėgėjantį projektą, neprarado puikios progos pasakyti, kas mums yra ir turi būti svarbu?

Jei šios laidos reitingai buvo maži, galbūt tai signalas pačiai televizijai apie jos žiūrovą? Netikiu, kad gali nerūpėti, koks yra jūsų televizijos žiūrovas. Ir dar netikiu, kad nėra svarbesnių dalykų už reitingus.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite pasidalyti savo mintimis? Galbūt turite visai kitokią nuomonę? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau:

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Pasižiūrėjau, kas piktinasi mokinių skundais – atradimai nustebino (100)

Atvirkščiai nei dvyliktokė, rašiusi DELFI redakcijai, aš prisistatysiu. Sveiki, mano vardas Monika. Nusprendžiau netylėti ir aš.

Gyvenu Vilniuje ir gaunu 300 eurų. Dar skundiesi? (355)

Pastebėjau, kad aplinkui kaip virusas plinta kalbos, kaip blogai Lietuvoje, kaip kainos kyla o atlyginimai – ne, kaip emigrantai grįžę skundžiasi ir pan. Nejaugi tikrai čia taip blogai? Esu 3 kurso studentė. Studijuoju valstybės finansuojamoje vietoje, nuolatinėse studijose (paskaitos vyksta pirmoje dienos pusėje). Gaunu 116 eurų stipendiją. Taip pat dirbu 0,5 etato ir gaunu apytiksliai 200 eurų per mėnesį. Mano mėnesinės pajamos yra šiek tiek didesnės nei 300 eurų.

Ko nori urėdai? (54)

Esu tas urėdas, kuris aplinkiniais keliais vis minimas žiniasklaidoje, tačiau nedrįstama įvardinti – kas gi jis toks? Patenkinsiu smalsumą – tas nedorėlis, kuris urėdu dirba nuo 1985 metų, esu aš.

Į Lietuvą grįžusi emigrantė pašiurpo: ar čia tikrai liko tik tokios moterys? (490)

Esu emigrantė. Jau 6 metus negyvenu Lietuvoje. Kvaila sakyti, bet na, mano laikais (dabar man trisdešimt), to, apie ką rašysiu, nebuvo. Galėčiau prisiekti, kad nuo 2010-ųjų iki 2017-ųjų daug kas pasikeitė. Ar čia tikrai liko tik „tuštutės“?

Žinių reportažas laimingai ištekėjusiai moteriai sugadino nuotaiką: priėmė skaudų sprendimą (478)

Man 31-eri, turiu du aukštuosius, esu laimingai ištekėjusi, o ir karjera klostosi labai neblogai. Biologinis laikrodis tiksi vis greičiau ir, rodos, nuolat primena – jau laikas. Tačiau esu tvirtai apsisprendusi – vaikų Lietuvoje ir Lietuvai tikrai negimdysiu. Kodėl? Atsakysiu.