Meno cenzūra Lietuvoje
2012 metais Palangos bažnyčioje organizuotos teologo Maironio gimimo 150-osios metinės. Vyskupo raštu buvo uždrausta atlikti dainas „Miškas ūžia“ ir „Man liūdna“, taip pat kabinėtasi prie garsiosios giesmės „Lietuva brangi“, kurią buvo galima atlikti tik su sąlyga, jei bus įtraukti bažnyčią šlovinantys posmai, festivalį teko perkelti į kitą vietą.
Ne išimtis - ir skandalingasis Romeo Castelluci spektaklis „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“, apie kurį teigiamai atsiliepė ne vienas žymus dvasininkas užsienyje kaip kad Antverpeno vyskupas Johanas Bonny. Prieš spektaklį protestavo pasipiktinusi tikinčiųjų minia, kuri savo akimis spektaklio net neregėjo, o spektaklį norėjo uždrausti kai kurie politikai. Spektaklio siužetas kai kam išties priminė susenusios konservatyvios bažnyčios, kurią simbolizavo bėdų turintis tėvas, ir jį slaugantis sūnus, atspindintis šiuolaikinę visuomenę.
Bernardinų bažnyčios rektorius Arūnas Peškaitis atsisakė į bažnyčios erdvę priimti menininkų grupės „Kaukoras“ kompoziciją „Saulės vadavimo apeigos“, kurioje atliekamos liaudiškos adventinės giesmės pritariant vargonams ir dūdmaišiui. Šįkart grėsminga pasirodė ir šiuolaikinė sakralinė muzika.
Krikštas kultūros pažangos neatnešė
Nors Lietuvos ir Žemaitijos krikštas, kaip kai kur teigiama, atnešė raštą, tačiau lietuvių kalba buvo pradėta rašyboje vartoti tik XVI a., Europoje prasidėjus reformacijos ir kontrreformacijos judėjimams. XVII a. rašytinę lietuvių kalbą ėmė išstumti lenkų kalba, dominavusi ir Lietuvos bažnyčioje. Iki krikščionybės priėmimo Lietuvoje jau ir taip naudotos rašytinės vokiečių, lotynų ir slavų kalbos, buvo toleruojama religijos laisvė.
Lietuvoje jau būta vienuolynų, taip pat stačiatikių cerkvių ir kitų religinių konfesijų. Istorikas S. C. Rowell pastebi, jog šiuo aspektu Lietuva buvo gerokai pažangesnė religinių vaidų draskomoje to meto Europoje, kurioje ypač persekioti žydai.
Kada įvyko tikrasis Žemaitijos krikštas?
Nors oficialiai Žemaitija ir buvo apkrikštyta 1413 metais, tačiau iš tiesų jos krikštijimo procesas niekada nesibaigė iki galo. Kaip teigia istorikas Mangirdas Bumblauskas, Žemaitijos krikštas skiriamas į du etapus.
Ankstyvasis baigėsi XVII a., kuomet buvo nepagarbiai išnaikintos arba krikščioniškomis paverstos pagrindinės pagoniškos šventvietės ir susiformavo minimalus parapijų tinklas. Šiuo laikotarpiu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ritosi raganų laužai.
Europai būdingas „vėlyvųjų viduramžių“ krikščionėjimo etapas Žemaitijoje įvyko tik XVIII-XIX a. sandūroje. Šiuo laikotarpiu susiformavo nekintantis parapijų tinklas. Tačiau krikščionėjimas nesibaigė, o visuomenės intelektualai apšvietos dvasioje, drauge su romantizmo idėjomis, vėl ėmė skatinti grožėjimąsi tautos pagoniškomis tradicijomis. Vyskupas M. Valančius ir romantizmo epochos istorikas S. Daukantas dar aprašo savo laiku gyvas pagoniškas tautos tradicijas.
Šiuolaikinės visuomenės atsilikimas
Pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje vystantis sveikatos ir visuomenės mokslams atlikta daugybė mokslinių tyrimų užtikrinti darnios visuomenės raidai. Šių tyrimų dėka 1992 m. Pasaulio sveikatos asociacija iš ligų sąrašo išbraukė homoseksualumą, jis nebelaikomas nei iškrypimu nei parafilija. Tačiau šiandien Lietuvos bažnyčia ne tik tebeskatina diskriminaciją kiršindama Lietuvos šeimas, kuriose gali būti tokių asmenų, bet ir kuria nepalankią psichologinę atmosferą visiems piliečiams.
Vasario 16-ąją kardinolas A. J. Bačkis teigė: „Nuoširdi atgaila yra kukli ir nuolanki. Priešingai, po tolerancijos vėliava susitelkusi agresyvi, rėksminga ir pikta minia, ja bando pasinaudoti net kai kurie besibraunantys į aukštus valstybės bei visuomenės postus. (...) Esame susirūpinę mūsų tautos gyvenimu, trokštame, kad jis būtų geras, teisingas, kilnus ir dorybingas (...)“.
Prisiminus 2010 „Eitynes už lygybę“ ir didžiulės agresyvios netolerantiškos minios pasipiktinimą eitynėmis – toks kardinolo pasisakymas kelia juoką. Minia ne tik mosavo kryžiais, svaidėsi patyčiomis, bet ir buvo pasiryžusi smurtauti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!