Nors nuo praėjusių Kauno „Žalgirio“ rungtynių namuose su CSKA praėjo nemažai laiko, artėjant mačui „Žalgirio“ arenoje su kita Rusijos komanda Krasnodaro „Lokomotiv Kuban“, nutariau išlieti nuoskaudas, kurios galbūt nesvetimos ne tik man.
Kauno „Žalgirio“ sirgaliai save laiko vienais geriausių, jei ne geriausiais visoje Europoje. Anksčiau tą bemaž po kiekvienų Eurolygos rungtynių pabrėždavo ir varžovų komandų treneriai. Akyli komentatoriai galbūt suras vieną kitą trenerių mandagumo frazę ir iš šio sezono varžybų, bet jų nebebus tiek, kaip kad būdavo Kauno sporto halėje. Kodėl? Todėl, kad „geriausi“ sirgaliai persikėlė iš „Žalgirio“ arenos tribūnų į portalų komentarų skiltis...
Grįžtu prie „Žalgirio“ rungtynių su CSKA. Šio mačo ažiotažas mane nuteikė optimistiškai – pirmą kartą šį sezoną atėjęs į rungtynes pamatysiu pilną „Žalgirio“ areną, nes, nepaisant visų ankstesnių rezultatų, kovoje su raudonąja armija kauniečiai tikrai pridės papildomo palaikymo savo mylimai komandai. Net ir paliekant dabartinius politinius aspektus nuošalyje, tikėjausi, kad žalgiriečiai turi savo sirgalių armiją, kuri šį kartą įrodys, ko yra verta. Deja, teko nusivilti. Tiesa, laikinai.
Tuščias tribūnas vietas netrukus užgožė įnirtinga kova aikštėje, žalgiriečių atsidavimas, gražios atakos ir tų atėjusių 9 000 sirgalių kuriama atmosfera. Širdis pulsavo visų rungtynių metu. Komanda atidavė visą save, nepasidavė nė vieną sekundę ir kovojo iš visų jėgų. Tikras krepšinio emocijų spektaklis žaidžiant su aukščiausio lygio varžovu. Mintyse tik ir kirbėjo: „gailėkitės, kas čia nesate, nes praleidžiate neįtikėtiną krepšinio mūšį“.
Grįžęs namo vis dėlto neištvėriau ir atsidariau komentarų skiltis. Vėl stūmimas ant komandos, prastų rezultatų prikaišiojimas ir kaltų ieškojimas? Ačiū Dievui – šį kartą amžinieji verksniai, pesimistai ir keikūnai buvo mažuma, o dauguma dėkojo „Žalgiriui“ už žaidimą ir pasiaukojančią kovą. O kodėl padėkoti negalima kiekvienose rungtynėse būnant „Žalgirio“ arenoje? Jei sirgaliai laiko savo geriausiais, tai dabar būtent ir yra toks momentas, kai tą gali įrodyti. Atsidėkoti komandai ir žaidėjams ir palaikyti juos visose rungtynėse, net jei nebeliko ir teorinių šansų siekti geresnių rezultatų.
Belgrado „Partizan“, į kurią komentaruose dažnai siūloma strategiškai lygiuotis dėl dabartinių panašių biudžetų, tų teorinių šansų patekti į kitą etapą turbūt visai neturėjo. Tačiau „Pionir“ arena visada sausakimša ir „Partizan“ žaidėjai visada turi užnugarį, kuris priverčia varžovų krepšininkus sutrikti. Tikiu, kad su pilnomis „Žalgirio“ arenos tribūnomis, mes irgi padėtume žalgiriečiams pelnyti keliais taškais daugiau, o varžovai tikrai bent porą ar kelis kartus mestų pro šalį. Tada ir tie taip trokštami rezultatai ir šansai padidėtų.
Neišsiplėsiu kalbėdamas apie „Žalgirio“ jaunimo tobulėjimą, Roberto Javtoko atsigavimą, Justino Dentmono kuriamą šou, mano nuomone, tai – antraeiliai dalykai. Myliu krepšinį ir į „Žalgirio“ areną einu dėl „Žalgirio“, nes tai yra mano komanda, kurią visur ir visada palaikau. Būsiu ten ir per nieko nelemiančias rungtynes su Krasnodaro, Stambulo ir Madrido komandomis. Tikiuosi, būsi ir tu!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!