Kartu su XXI amžiumi atėjo naujas požiūris į žmogų, į žmogų, kaip individą. Gyvenk, džiaukis, tobulėk, tenkink poreikius!
O santykiai? Kas nutinka, kai du individualistai bando kurti kažką kartu?
Šiandien vis daugiau žmonių lieka įskaudinti ir nusivilia dėl ilgalaikių santykių iširimo. Arba, nepaisant nuoširdaus troškimo būti mylimam ir mylėti, pasirenka gyvenimą be partnerio ir jaučiasi vieniši. Arba, tiesiog, visa galva pasineria į santykius, kurie neturi ateities. Tada žmonės pasiduoda ir netenka susidomėjimo meile.
Tai kas gi vyksta?
Kodėl šiandieninius santykius lydi tiek daug nesėkmių, nesusipratimų. Kodėl jie tapo tokie sudėtingi?
Taip! Turėtumėm ryžtingiau siekti to, ko mums reikia, net, kai atrodo, kad viskas beprasmiška.
Santykiai yra viena iš esminių temų, kur pastaruoju metu vyksta ryškūs pokyčiai. Turbūt todėl, kad būti mylimais ir pripažintais yra visos žmonijos poreikis. Turbūt priėjome tokį etapą žmonijos evoliucijoje, kai sena sąmonė ir stereotipai turi būti pakeisti kažkuom kitu, geresniu, labiau priimtinu.
Per pastarąjį šimtmetį mes perėjome nuo visuomenės, kuri remiasi monogamiškais vyro/moters santykiais santuokoje, iki visuomenės, kuri pripažįsta ir kitokius svarbius santykius tarp moters ir vyro. Svarbiausiu tampa poreikis mylėti, o ne tai, kokios lyties, socialinės klasės ar rasės antrąją pusę turėtum mylėti.
Anksčiau santykiai buvo paremti fiziniu potraukiu arba „magnetizmu“. Tokius stereotipus, kaip „chemija“ ar „meilė iš pirmo žvilgsnio“ skatino ir nesibaigiantys filmai, romanai, kurie formavo visuomenės požiūrį į meilę. Būk jaunatviškas, lieknas ir seksualiai patrauklus, kad „patrauktum“ prie savęs tinkamą partnerį. Svarbiausia buvo tai, kaip tu atrodai.
Visgi, iširusių santuokų skaičiai akivaizdžiai rodo, kad atėjo metas kažką visuomenės sąmonėje keisti, kad „senieji“ vyro/moters santykių modeliai nebetinka.
Tačiau iki šiol laikomasi nuostatos, kad taip turi būti, kad taip sutvarkė gamta, kad reikia daugintis ir perduoti genus. Na, galbūt. Bet žmonių santykiai neapsiriboja vien dauginimusi. Daugiau ir nebeturėtų. Pastaruoju metu ir taip nemažai kalbama apie tai, kad žemėje ir taip yra užtektinai žmonių, ir netgi per daug. Išlikimo poreikis jau patenkintas. Gal dabar jau pereikime prie dvasingesnio, pilnavertiškesnio santykių modelio?
Klausimas yra toks - ar ne metas keisti vyrų ir moterų santykių sampratą į kažką naujo nei seksas ir reprodukcija?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!