Vieno iš tokių sapnų niekada nepamiršiu. Saulėtą dieną su vyru sėdėjome ant žaliuojančio kalnelio. Žiūrėdami į giedrą dangų, mėgavomės jaukia šiluma. Toli danguje pasirodė juodas taškelis, kuris blaškomas vėjo, vis artėjo prie mūsų. Kažkuriuo metu suvokiau, kad tai - plėvesuojantis rūbas. Sapne pagalvojau, kad jei tai yra suknelė, tuomet šis rūbas bus skirtas man, o jei marškiniai, tai juos teks vilktis mano vyrui. Tai buvo... suknelė. Maža, juoda suknelė. Tuo metu mano mama sirgo sunkia liga ir diagnozė neteikė jokių šansų pasveikti. Maniau, jog sapnas pranašauja greitą jos netektį. Mama išėjo po pusantrų metų. Tačiau iki jos mirties mūsų šeimą pasiekė dar viena skaudi žinia - sunkiai serga ir mano vyras (taip, ta baisia liga - vėžys). Po 2 metų kovos, deja, laimėjo liga.
Vyro mirties dieną tvarkėme laidotuvių reikalus. Atvykome į kapines, kur turėjome parinkti vyro amžino atilsio vietą. Kapinių darbuotoja atvežė mus prie kalnelio (!), kuriame buvo parengtos naujos laidojimo vietos. Išvystas vaizdas privertė atsiminti senąjį sapną. Dieve, tai buvo TAS kalnelis, o šviečianti saulė ir aplinkos žaluma tik dar labiau viską sujaukė galvoje. Sutrikusi paklausiau darbuotojos, ar nėra kitur įrengtų vietų. Tačiau jų nebuvo. Dabar žinau, kad sapnai mus perspėja apie gresiančias nelaimes, tačiau mes nemokame jų suprasti. Jei tuo metu būčiau suvokusi savo sapną, galbūt vyro liga nebūtų pažengusi taip toli, galbūt mums pavyktų susidoroti su ja. Dabar mano gyvenimas yra kitoks, jis yra „po“...
P.S. Tą dieną, kai netikėtai sužinojome vyro diagnozę, telefonu kalbėjausi su jo mama. Būdama jautri moteris, uošvė ašarodama papasakojo tos nakties sapną. Tą naktį ji sapnavo, kaip neatstatomai sugriuvo viena iš jos namo (kuriame kartu su sutuoktiniu susilaukė trijų vaikų) sienų. Mama nesuprato savo sapno, tik pajuto didelį nerimą. Aš jai nepaaiškinau, nors supratau... Beveik iki pat sūnaus netekties ji nežinojo apie jo ligą.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Pirmosiomis lapkričio dienomis kone visa Lietuva važiuoja uždegti žvakių mirusiam, tačiau širdyje visuomet gyvam artimam žmogui. Ne vienas, net ir praėjus daug laiko po skaudžios netekties, regi jį savo sapnuose, prisimena atvykęs į jo namus ar į rankas paėmęs velioniui brangų daiktą. Prašome jūsų pasidalyti pasakojimais – ar jums yra tekę susapnuoti artimuosius, kurių netekote, sapnuose iš jų išgirsti pamokymų ar patarimų?
Kviečiame pasidalyti savo istorijomis! Ar pamatyti sapne vaizdai, išgirsti patarimai buvo reikšmingi? Kaip paaiškinate tokius sapnus? O gal jokios reikšmės jiems neteikiate?
Vieno pasakojimo autoriui, kurį išrinks redakcija, padovanosime dvi knygas. Savo patirtimi kviečiame dalintis el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Sapnas“ arba spaudžiant pilką mygtuką čia iki lapkričio 8 d.