Vyriausybės užkulisiai arba tai, apie ką bijo šnekėti biurokratai

 (8)
Garbingas žmogus yra tas, kuris laikosi savo pažadų. O vienas dažniausiai duodamų pažadų, kurių turėtų laikytis politikai, yra priesaika. Mūsų valdantieji prisiekė, kad laikysis Lietuvos respublikos įstatymų, žadėjo, kad laikysis duoto žodžio, deja, tiesa yra kiek kitokia.
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Manau, dabartinė vyriausybė pažeidinėja ne tik Lietuvos, bet ir ES teisę, o viešojoje erdvėje apie tokius veiksmus beveik nieko negirdėti. Jokiu būdu nekaltinu Lietuvos viešųjų intelektualų, kurie ir taip daro sunkų darbą sekdami Lietuvoje vykstančius politinius procesus, nesmerkiu aš ir ministerijose dirbančių valstybės tarnautojų, kurie, kaip ir dauguma žmonių, nori išsaugoti savo darbo vietas, tad ne visada gali lįsti į viešąją erdvę.

Ekspertų pastangos kurti gražesnę Lietuvą...

Manau, kad daugelis žmonių, skaitančių mano straipsnius, yra girdėję apie žymiąją ir visai valstybės raidai svarbią strategiją „Lietuva 2030“, kuriai kurti buvo paskirta didelė dalis šviesiausių Lietuvos protų. Dirbę prie strategijos ekspertai puikiai prisimena ne tik bemieges naktis, kurias praleido dirbdami tėvynės labui, bet ir tai, kokio masto lėšos ir intelektualų pajėgos mestos tam, kad Lietuvai sukurtų kelią, kuriuo visa tauta turėtų judėti, jeigu nori turėti brandžią ir pažangią valstybę.

Tokią, kuri išties gyventų demokratiniais principais ir turėtų ne tik stabilią ekonominę raidą, bet ir jau beveik mitų pasaulyje skrajojančią pilietinę visuomenę. Lietuvai ši iniciatyva buvo reikalinga vien dėl to, kad įstojusi į Europos Sąjungą ir tapusi NATO nare, mūsų tėvynė pametė aiškų tikslą. Nuolatinis ekonominis augimas ar demokratinės visuomenės ugdymas yra pernelyg abstrakčios sąvokos, kad procesas vyktų be gilesnio įsigilinimo į priemones, kuriomis būtų galima pasiekti šį tikslą.

Vis dėlto istorija taip susiklostė, kad ne tik Europos Sąjunga palaimino šią strategiją, bet ir buvo būtina išleisti įvairius teisės aktus, kurie iš esmės neatskiriamai susiję su pačia strategija. Vienas tokių aktų yra 2014- 2020 metų Nacionalinės Pažangos Programa, kurios esminis tikslas - įgyvendinti nuostatas, išdėstytas strategijoje „Lietuva 2030“. Be to, šios programos tikslas - įvykdyti pagrindines Europos Sąjungos politikos nuostatas, išdėstytas ES pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje „Europa 2020“. Nuovokesnis skaitytojas turbūt jau pastebėjo, kad dokumentų veikimo laikotarpis siejasi su naujo Europos Sąjungos biudžeto laikotarpiu. Gražu, teisinga ir norėčiau tikėti, kad tai bus galimybė efektyviai įsisavinti struktūrinių fondų lėšas, skiriamas Lietuvai.

...eina šuniui ant uodegos

Vyriausybės užkulisiai arba tai, apie ką bijo šnekėti biurokratai

Deja, mano norai netolimoje ateityje gali atsistoti prieš karčią tiesą. O ji paprasta – manau, kad XVI vyriausybė veikia pažeidinėja įstatymus ir vargu, ar pati tai supranta. Pažeidimai liečia ir Konstituciją, nes kai kurie Vyriausybės nariai kartu yra ir Seimo nariai, tad privalo laikytis Seimo nario priesaikos, kuri lyg tyčia yra sudedamoji Konstitucijos dalis.

Užtenka tik paminėti, kad Lietuvos Vyriausybės strateginių priemonių planas - toks „nedidelės“ svarbos dokumentas, nuo kurio smarkiai priklauso valstybės viešasis sektorius, manau, yra absoliučiai nesuderintas su ministerijų strateginėmis programomis 2012 - 2014 m. Tarytum Vyriausybė - sau, o ministerijos - sau. Gali netgi pagalvoti, kad ministrai Lietuvoje nėra ministerijų vadovai. Lyg to būtų maža, liūdina ir faktas, kad šie teisės aktai priimti nesilaikant strateginio planavimo metodikos. Galima pasakyti, kad to pasekmė - pusiau legaliai arba nelegaliai funkcionuojantis vyriausybės aparatas. Situacija prasta, o viskas dar prasčiau, kai pažvelgi į tą pačią Nacionalinės Pažangos Programą, kuri dėl Vyriausybės veiksmų negali normaliai funkcionuoti. Manau, kad laiko klausimas, kada Europos Sąjungos žvilgsnis nukryps į vyriausybę.

Pasiekti rezultatai nedžiugina

Norėtųsi tikėti, kad toks dabartinių valdančiųjų elgesys yra gabumų stokos, o ne piktavališkumo rezultatas. Vis dėlto, net ir mintis, kad valstybę valdo kvazi ekspertai, o tikrieji valstybinio aparato žinovai priversti tylėti, jog išsaugotų savo darbo vietas, nedžiugina. Politizacijos neturėtume laikyti demonizacija, bet tai, kas vyksta šiandien, mano nuomone, yra kraupu.

Savivaliavimas ir nesiskaitymas su teisės aktais labiau primena diktatūrą, o ne teisinę valstybę, kurią, anot Konstitucijos, turėtume kurti visi drauge. Manau, kad premjero Algirdo Butkevičiaus klaidos greitai gali gulti ant visų mūsų pečių. Sunku kalbėti apie efektyvų lėšų įsisavinimą, kai ignoruojame Europos Sąjungos strategiją „Europa 2020“. Teisės aktą, kurio nuostatos pasireikš ne tik vertybėmis, įstatymais, bet ir pinigais, kurių mūsų biudžetui niekada nebūna per daug.

Žvelgiant į šią situaciją, prisiminimuose iškyla premjero mintys apie apgalvotus valdančiųjų veiksmus. Šiuo straipsniu aš ne tik užbaigiu straipsnių ciklą, skirtą aptarti vyriausybės gimtadieniui, bet ir identifikuoju problemas, kurios kelia didelę grėsmę valstybės ir jos žmonių gerovei. Plačiau apie esamą galite pasidomėti peržvelgę egzistuojančius teisės aktus.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Skaičiuojate, kad per mėnesį pakanka poros šimtų eurų? Pasižiūrėkite į mano išlaidas (907)

Nustačius, kad minimalių poreikių krepšelis, iš kurio žmogus per mėnesį galėtų išgyventi, yra 238 eurai per mėnesį, DELFI pasiteiravo skaitytojų, ar jiems tokios sumos pakaktų. DELFI Piliečiui parašė ne vienas skaitytojas, norintis išsakyti savo nuomonę. Pavyzdžiui, vieniša mama Erika tikina, kad gaudama didesnes pajamas negali sau daug ko leisti. Publikuojame jos mintis.

Lietuvišką filmą kine pasižiūrėjusi mergina priėmė rimtą sprendimą (267)

Augau su amžinu klausimu. Likti ar palikti? Dilemos labai drasko širdelę. Ir aš esu blaškoma, nes nežinau, kur mano namai bus po trijų mėnesių, išlaikius paskutinį egzaminą. Nes vis dar nežinau kokiu būdu galėčiau tapti laiminga. Svetur lengvi pinigai, bet sunki dūšia. O Lietuvoje laisvą gyvenimą vis dar turi užsitarnauti.

Man gėda dėl Lenkijoje perkančių lietuvių (2697)

Tikriausiai visiems pažįstamas jausmas – po švenčių ateina kažin koks liūdesys, širdgėla... Mokslininkai sako, kad tai normalu. Tačiau man liūdesys atėjo dar per pačią šventę ir su labai konkrečia priežastimi...

Laiškas tautiečiams: užteks gyventi vien dėl savęs (411)

Vasario 16-ąją Lietuvoje kasmet minima valstybės atkūrimo diena. Jau beveik 100 metų prabėgo nuo kiekvienam iš mūsų reikšmingo įvykio – Nepriklausomybės Akto pasirašymo 1918 m. Nuo to laiko mūsų šalyje įvyko daug pokyčių įvairiose srityse: politikoje, ekonomikoje, socialiniame bei kultūriniame gyvenime. O ar kada susimąstėme, ką mums kiekvienam asmeniškai reiškia nepriklausoma Lietuva? Kaip pasikeitimai padarė įtaką mūsų gyvenimui ir kokį indėlį įnešėme mes patys?

Sužinojusi, ką senelis padarė vaikui, mama jį skaudžiai pamokė (268)

Jau kurį laiką galvojau parašyti šia tema, ir pagaliau susikaupiau. Spekuliacijos smurto tema pasiekė kritinę ribą. Savo laišku nieko neagituoju, tiesiog pasidalinu savo istorija, kaip pavyko sutramdyti vyro tėvą.