Vyriausybės užkulisiai arba tai, apie ką bijo šnekėti biurokratai

 (8)
Garbingas žmogus yra tas, kuris laikosi savo pažadų. O vienas dažniausiai duodamų pažadų, kurių turėtų laikytis politikai, yra priesaika. Mūsų valdantieji prisiekė, kad laikysis Lietuvos respublikos įstatymų, žadėjo, kad laikysis duoto žodžio, deja, tiesa yra kiek kitokia.
© DELFI / Tomas Vinickas

Manau, dabartinė vyriausybė pažeidinėja ne tik Lietuvos, bet ir ES teisę, o viešojoje erdvėje apie tokius veiksmus beveik nieko negirdėti. Jokiu būdu nekaltinu Lietuvos viešųjų intelektualų, kurie ir taip daro sunkų darbą sekdami Lietuvoje vykstančius politinius procesus, nesmerkiu aš ir ministerijose dirbančių valstybės tarnautojų, kurie, kaip ir dauguma žmonių, nori išsaugoti savo darbo vietas, tad ne visada gali lįsti į viešąją erdvę.

Ekspertų pastangos kurti gražesnę Lietuvą...

Manau, kad daugelis žmonių, skaitančių mano straipsnius, yra girdėję apie žymiąją ir visai valstybės raidai svarbią strategiją „Lietuva 2030“, kuriai kurti buvo paskirta didelė dalis šviesiausių Lietuvos protų. Dirbę prie strategijos ekspertai puikiai prisimena ne tik bemieges naktis, kurias praleido dirbdami tėvynės labui, bet ir tai, kokio masto lėšos ir intelektualų pajėgos mestos tam, kad Lietuvai sukurtų kelią, kuriuo visa tauta turėtų judėti, jeigu nori turėti brandžią ir pažangią valstybę.

Tokią, kuri išties gyventų demokratiniais principais ir turėtų ne tik stabilią ekonominę raidą, bet ir jau beveik mitų pasaulyje skrajojančią pilietinę visuomenę. Lietuvai ši iniciatyva buvo reikalinga vien dėl to, kad įstojusi į Europos Sąjungą ir tapusi NATO nare, mūsų tėvynė pametė aiškų tikslą. Nuolatinis ekonominis augimas ar demokratinės visuomenės ugdymas yra pernelyg abstrakčios sąvokos, kad procesas vyktų be gilesnio įsigilinimo į priemones, kuriomis būtų galima pasiekti šį tikslą.

Vis dėlto istorija taip susiklostė, kad ne tik Europos Sąjunga palaimino šią strategiją, bet ir buvo būtina išleisti įvairius teisės aktus, kurie iš esmės neatskiriamai susiję su pačia strategija. Vienas tokių aktų yra 2014- 2020 metų Nacionalinės Pažangos Programa, kurios esminis tikslas - įgyvendinti nuostatas, išdėstytas strategijoje „Lietuva 2030“. Be to, šios programos tikslas - įvykdyti pagrindines Europos Sąjungos politikos nuostatas, išdėstytas ES pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje „Europa 2020“. Nuovokesnis skaitytojas turbūt jau pastebėjo, kad dokumentų veikimo laikotarpis siejasi su naujo Europos Sąjungos biudžeto laikotarpiu. Gražu, teisinga ir norėčiau tikėti, kad tai bus galimybė efektyviai įsisavinti struktūrinių fondų lėšas, skiriamas Lietuvai.

...eina šuniui ant uodegos

Vyriausybės užkulisiai arba tai, apie ką bijo šnekėti biurokratai

Deja, mano norai netolimoje ateityje gali atsistoti prieš karčią tiesą. O ji paprasta – manau, kad XVI vyriausybė veikia pažeidinėja įstatymus ir vargu, ar pati tai supranta. Pažeidimai liečia ir Konstituciją, nes kai kurie Vyriausybės nariai kartu yra ir Seimo nariai, tad privalo laikytis Seimo nario priesaikos, kuri lyg tyčia yra sudedamoji Konstitucijos dalis.

Užtenka tik paminėti, kad Lietuvos Vyriausybės strateginių priemonių planas - toks „nedidelės“ svarbos dokumentas, nuo kurio smarkiai priklauso valstybės viešasis sektorius, manau, yra absoliučiai nesuderintas su ministerijų strateginėmis programomis 2012 - 2014 m. Tarytum Vyriausybė - sau, o ministerijos - sau. Gali netgi pagalvoti, kad ministrai Lietuvoje nėra ministerijų vadovai. Lyg to būtų maža, liūdina ir faktas, kad šie teisės aktai priimti nesilaikant strateginio planavimo metodikos. Galima pasakyti, kad to pasekmė - pusiau legaliai arba nelegaliai funkcionuojantis vyriausybės aparatas. Situacija prasta, o viskas dar prasčiau, kai pažvelgi į tą pačią Nacionalinės Pažangos Programą, kuri dėl Vyriausybės veiksmų negali normaliai funkcionuoti. Manau, kad laiko klausimas, kada Europos Sąjungos žvilgsnis nukryps į vyriausybę.

Pasiekti rezultatai nedžiugina

Norėtųsi tikėti, kad toks dabartinių valdančiųjų elgesys yra gabumų stokos, o ne piktavališkumo rezultatas. Vis dėlto, net ir mintis, kad valstybę valdo kvazi ekspertai, o tikrieji valstybinio aparato žinovai priversti tylėti, jog išsaugotų savo darbo vietas, nedžiugina. Politizacijos neturėtume laikyti demonizacija, bet tai, kas vyksta šiandien, mano nuomone, yra kraupu.

Savivaliavimas ir nesiskaitymas su teisės aktais labiau primena diktatūrą, o ne teisinę valstybę, kurią, anot Konstitucijos, turėtume kurti visi drauge. Manau, kad premjero Algirdo Butkevičiaus klaidos greitai gali gulti ant visų mūsų pečių. Sunku kalbėti apie efektyvų lėšų įsisavinimą, kai ignoruojame Europos Sąjungos strategiją „Europa 2020“. Teisės aktą, kurio nuostatos pasireikš ne tik vertybėmis, įstatymais, bet ir pinigais, kurių mūsų biudžetui niekada nebūna per daug.

Žvelgiant į šią situaciją, prisiminimuose iškyla premjero mintys apie apgalvotus valdančiųjų veiksmus. Šiuo straipsniu aš ne tik užbaigiu straipsnių ciklą, skirtą aptarti vyriausybės gimtadieniui, bet ir identifikuoju problemas, kurios kelia didelę grėsmę valstybės ir jos žmonių gerovei. Plačiau apie esamą galite pasidomėti peržvelgę egzistuojančius teisės aktus.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Mokytojos atsiųstas ketvirtoko atsakymas suspaus širdį: kam klausinėjate tokių dalykų? (311)

Esu mokytoja ir šiuo metu sukuosi standartizuotų testų ir kitokių man nelabai suprantamų veiklų rate. Tačiau šiuolaikinė švietimo sistema nesudaro galimybės ją bent kiek suprasti (bet čia atskirą straipsnį parašyti galėčiau, jei norėčiau). O šiandien tiesiog jūsų klausiu: pasižiūrėkite nuotraukas ir atsakykite, kur slypi šio ketvirtokams duodamo pildyti klausimyno prasmė?

Kritikuojate jus gydžiusius medikus? Pagalvokite apie pasekmes (21)

Žodžio galybė – neišmatuojama ir nepervertinama. Jis gali iškelti į padanges, o gali... ir užmušti. Naujiena šiais laikais dažniausia telpa į kelias taupias eilutes. Tačiau vis tiek guodžiamės, kad tenka kapanotis neišbrendamame iš informacijos srauto, kuriame kai kada pasimeta tai, kas svarbiausia...

Graudi prognozė, kaip Lietuva atrodys po 2 metų (18)

Atsikeliu 2019 metų liepos 17 d. rytą ir, iš anksto paruošęs pusryčius, išleidžiu vaikus į mokyklą. Liko tik dvi savaitės iki mokslo metų pabaigos, tad berniukai su džiugesiu skuba į paskutines etnologijos pamokas.

Dirbu Palangoje – man gėda pasakyti savo atlyginimą (142)

Gyvenimas susiklostė taip, kad po studijų gavau darbą sanatorijoje Palangoje. Svajonė išsipildė, nes dirbu tai, ko visada norėjau, padedu žmonėms reabilituotis po sunkių ligų. Tik labai liūdna, kad mano darbas yra labai menkai apmokamas.

Auklėtojos elgesys lopšelyje šokiravo: pabėgome tą pačią dieną (78)

Norėjau papasakoti apie pirmą dieną viename darželyje. Atvykusios su dukryte, buvome maloniai sutiktos, tačiau kai nuėjome į lopšelio grupę, buvau nustebusi. Įėjusi išgirdau, kaip auklėtoja su šeimininke apkalbinėja mažus lopšelio grupėje esančius vaikus, kad neva kažkuriam vaikui iš jų grupės vystosi silpnaprotystė, o tėveliai nieko nedaro.