Vyras slaugas - reikalinga ar nereikalinga?

 (15)
Dažnas stojantis studijuoti galvoja, kokią profesiją pasirinkti. Svarsto, ar ta profesija populiari, ar bus sunku gauti darbą. Slaugytojas vyras - ar tai moteriška profesija?
© Shutterstock nuotr.

Studijuojant slaugos mokslus retai sutiksi vyrą. Paprastai šią profesiją renkasi dailiosios lyties atstovės. Vyrai galvoja, kad tai nėra vyriška profesija. Žinoma, geriau studijuoti mediciną nei slaugą, bet juk ne visi gali ją studijuoti dėl išlaikytų egzaminų rezultatų ar finansinių galimybių.

Taip pat Lietuvoje yra neįprasta matyti slaugytoją vyrą, atrodo neįprastai, keistai, bet tai tikrai nėra tik moteriška profesija. Sutinku, dirbant poliklinikoje šalia šeimos daktaro ar pas ginekologą pamatyti slaugytoją vyrą būtų nejauku ar nemalonu. Tačiau jis yra toks pats medikas kaip ir būtų moteris.

Aš įsivaizduoju vyrus slaugytojus kaip „skubiosios pagalbos specialistus“ priėmimo skyriuje, psichiatrinėje ligoninėje, reanimacijos, priėmimo, slaugos skyriuose, kur reikalingas ne tik medicininių žinių bagažas, bet ir fizinė jėga. Tuo labiau kad greitosios pagalbos darbuotojų amžius senėja, o naujų specialistų nėra paruošiama daug. Baigę slaugos studijas vyrai yra paklausūs dėl tam tikrų priežasčių: fizinės jėgos, vyrai niekada negimdys, jie lengviau reaguos į stresą.

Taip, buvau rašęs straipsnį, kad slaugytojas vyras nereikalingas, bet tai būna išimtiniai atvejai, kai to nenori darbdaviai, arba gydytojas pageidauja, kad šalia jo dirbtų moteris slaugytoja. Vyras slaugytojas tikrai reikalingas ir naudingas. Net studijų metu dėstytojai apsidžiaugia išvydę slaugos mokslus studijuojanti vyrą. Todėl sakyti, kad slaugos studijos nevyriška, yra negražu ir negarbinga.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...

Vilniuje ieškojusi buto emigrantė šokiruota pasiūlymų: kaip žmonės gali taip gyventi? (269)

Emigravau gražią rugpjūčio 26 dieną, 2007-aisiais metais. Sunku patikėti, kad jau 10 metų teoriškai nebesu Lietuvos pilietė... Tačiau, kaip matote, Tėvynės nepamiršau. Ir, artėjant emigracijos dešimtmečiui, nutariau: kad ir kur žolė žalesnė, noriu nuosavo buto Lietuvoje! Atostogoms, kitu metu – gal nuomai. Bet, visų pirma, – sau. Taigi nėriau į skelbimus. Buvau šokiruota. Garbės žodis.

Atsakymas Andriui Užkalniui: negrįšiu, kadangi Britanijoje bent jau kainos nekyla taip greitai (70)

Apie gerbiamo Andriaus Užkalnio žąsų riebumą diskutuoti neverta, nes juk dėl skonio nesiginčijama, bet štai šio autoriaus straipsnis „Emigrante, varyk iš Britanijos, kol nevėlu“ sukėlė abejonių ir norą įkišti savo spausdintą trigrašį.

Man 26-eri, bet apie šeimos kūrimą Lietuvoje sunku net pagalvoti (208)

Nusprendžiau pasidalinti savo svarstymais. Iš tikrųjų, noriu gyventi Lietuvoje. Baigiau mokslus, deja, ne informacines technologijas, bet teisę. Žinodamas, kokia situacija yra su teisę baigusiais žmonėmis, nusprendžiau trumpam išvykti į užsienį užsidirbti ir susitaupyti, kad grįžęs ir įsidarbinęs advokatų ar antstolės kontoroje galėčiau išgyventi iš minimalaus atlyginimo, kaupti patirtį bei tobulinti savo įgūdžius, jog ateityje galėčiau daugiau uždirbti.