Vyras slaugas - reikalinga ar nereikalinga?

 (15)
Dažnas stojantis studijuoti galvoja, kokią profesiją pasirinkti. Svarsto, ar ta profesija populiari, ar bus sunku gauti darbą. Slaugytojas vyras - ar tai moteriška profesija?
© Shutterstock nuotr.

Studijuojant slaugos mokslus retai sutiksi vyrą. Paprastai šią profesiją renkasi dailiosios lyties atstovės. Vyrai galvoja, kad tai nėra vyriška profesija. Žinoma, geriau studijuoti mediciną nei slaugą, bet juk ne visi gali ją studijuoti dėl išlaikytų egzaminų rezultatų ar finansinių galimybių.

Taip pat Lietuvoje yra neįprasta matyti slaugytoją vyrą, atrodo neįprastai, keistai, bet tai tikrai nėra tik moteriška profesija. Sutinku, dirbant poliklinikoje šalia šeimos daktaro ar pas ginekologą pamatyti slaugytoją vyrą būtų nejauku ar nemalonu. Tačiau jis yra toks pats medikas kaip ir būtų moteris.

Aš įsivaizduoju vyrus slaugytojus kaip „skubiosios pagalbos specialistus“ priėmimo skyriuje, psichiatrinėje ligoninėje, reanimacijos, priėmimo, slaugos skyriuose, kur reikalingas ne tik medicininių žinių bagažas, bet ir fizinė jėga. Tuo labiau kad greitosios pagalbos darbuotojų amžius senėja, o naujų specialistų nėra paruošiama daug. Baigę slaugos studijas vyrai yra paklausūs dėl tam tikrų priežasčių: fizinės jėgos, vyrai niekada negimdys, jie lengviau reaguos į stresą.

Taip, buvau rašęs straipsnį, kad slaugytojas vyras nereikalingas, bet tai būna išimtiniai atvejai, kai to nenori darbdaviai, arba gydytojas pageidauja, kad šalia jo dirbtų moteris slaugytoja. Vyras slaugytojas tikrai reikalingas ir naudingas. Net studijų metu dėstytojai apsidžiaugia išvydę slaugos mokslus studijuojanti vyrą. Todėl sakyti, kad slaugos studijos nevyriška, yra negražu ir negarbinga.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Auklėtojos elgesys lopšelyje šokiravo: pabėgome tą pačią dieną (67)

Norėjau papasakoti apie pirmą dieną viename darželyje. Atvykusios su dukryte, buvome maloniai sutiktos, tačiau kai nuėjome į lopšelio grupę, buvau nustebusi. Įėjusi išgirdau, kaip auklėtoja su šeimininke apkalbinėja mažus lopšelio grupėje esančius vaikus, kad neva kažkuriam vaikui iš jų grupės vystosi silpnaprotystė, o tėveliai nieko nedaro.

Chemijos mokytoja įvardijo didžiąją Lietuvos švietimo problemą (37)

Kiekvienas iš mūsų tiesiogiai ar netiesiogiai esame susiję su švietimu: turime vaikų, anūkų, sūnėnų ar dukterėčių, kurie lanko mokyklą, mokomės patys ar mokome kitus. Gaila tik, kad tiek mažai žinome apie Lietuvos švietimą, ypač apie pagrindinį ir vidurinį ugdymą. Dažnai straipsniuose rašoma apie problemas sukeliančius mokytojus. O prie ko čia mokytojai?

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (177)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (123)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (184)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.