Bet kuriame izraelyje, gyvenančiame šalia kaimyno-teroristo, pareiga ginti save, savo šeimą ir šalį yra suprantama taip pat, kaip ir pareiga rūpintis savo vaikais ar tėvais senatvėje. Todėl visi be išimties, vyrai ir moterys, atlieka tarnybą su ginklu rankoje, ir tik tada yra laikomi pilnaverčiais visuomenės nariais.
Netgi bet kurioje šveicarijoje, kurioje referendumais sprendžiamas minimalaus atlygio, prilygstančio mūsų policijos generalinio komisaro algai, klausimas, tarnyba savo šaliai yra suprantama kaip natūralus garantas ar išankstinis draudimas gauti darbo vietą. Ir nors toms šveicarijoms niekas niekada negrasino būti nutrintomis nuo žemės paviršiaus, nors jos niekada nepatyrė prevencinių okupacijų ir jokiais paktais jų du nusikaltėliai žmonijai nesidalino, privalomoji tarnyba yra garbė, pareiga ir netgi teisė. Beje, moterų – taip pat. Netgi pacifistai, hipiai, marginalai ir meninkai tarnauja savo šaliai kaip kas gali ir moka.
Nes jei nėra kariuomenės – nėra valstybės. Nėra valstybės – nėra vakaro prie televizoriaus, automobilio, kepsnio ar užkalniško kebabo. Yra duonos kriaukšlė, speigas Sibire ar socialistinis ubagų rojus darbo stovykloje.
Todėl man gėda.
Gėda visų pirma už save, kad tiek mažai per 20 metų padariau Lietuvai, ir tie jaunuoliai, niekada nematę perkreipto okupanto snukio, mūsų kariuomenę vadina armija. Kad jiems, jau nuo pirmųjų klasių maigiusiems judraus ryšio telefoną, budriai saugomų vaikų teisių tarnybų ir mamų komitetų, taip ir nesugebėjau – bent keliems – įskiepyti ir įdiegti, kad be jų teisių dar yra ir jų pareigos.
Man gėda už abu raudonųjų išperų nužudytus senelius, kurie nedvejodami pasirinko laisvą šalį tik tam, kad kai kurios motinos pačios savo mamyčiukams parodytų bėglio ir dezertyro kelią, kad geriau pačios sudėtų emigranto krepšelius. Jos geriau siųs savo pačių sūnus ištiesta ranka elgetauti svetur, bet ne išdidžiai pasidalins garbe su savo vaikais ir kitomis jų tarnybos draugų mamomis.
Kaži, ką joms ir kitiems, besidergiantiems ant savo valstybės ir kariuomenės pasakytų nužmogėjusių iškrypusių Raudonosios Armijos niekšų prievartautų mergyčių motinos, tėvai, broliai ir seserys?
Man gėda už miško brolius, kurie, negailėdami savo kraujo, gynė valstybės laisvę tokiomis sąlygomis, kad a.a. monsinjorui K. Vasiliauskui buvo gėda po 12 valandų skanauti komunistinį šviesų rytojų „prabangiose“ Intos ir Vorkutos anglies kasyklose.
Gėda ir kaip vyrui, kad sveikas, jaunas pilietis geriau apsimes naktį nelaikančiu šlapimo ligoniu, nei eis užtikrinti savo ir savo šeimos gerovės.
Man gėda už mūsų žiniasklaidą, kuri pamindama visuomenės ugdymo principą, sensacingai praneša kažkokių pienburnių mulkių vėpliojimus apie sugriautus verslus ir gyvenimus. Žinoma, gal valyti okupantui batus ir žemai nusilenkus bučiuoti (...) yra jų gyvenimo kredo? Liekanos tų, kurie džiaugėsi sudarinėdami „buožių“ sąrašus ir su esesininkų skrupulingumu aprašydavo ištremtųjų turtą.
Man gėda už mūsų sąjungininkus, kurie mums ginti siunčia savo karius, o mes prašysime jų atsiųsti tūkstančius dar. Nes geriau būti bedarbiu, apžiojus „Šnekorių“ pūslę gulėti ir prašinėti centų prie parduotuvės.
Man gėda už Ukrainos karius, kurie kasdien žūva Minsko paliaubų sąlygomis mums ir visiems Vakarams duodami laiko pasiruošti, ir todėl užtikrintai atgrasinti Rytų demonus nuo beprotybės.
Ir man be galo liūdna, teneįsižeidžia seksualinės mažumos, kad užsieniečiai transseksualai, sakosi vietoje mano šalyje gimusių eisią tarnauti mano Tėvynei Lietuvai. Ir nors aš puikiai suprantu, kaip Kremliaus ruporai išpūs šį gerbtiną pasiryžimą, bet negaliu jo nerodyti kaip pavyzdžio mėmėms. Nes transseksualai, su barzda jie ar jau be barzdos, tačiau puikiai supranta, kad tarnyba valstybei, piliečiams ir šeimai, yra tarnyba visų pirma pačiam sau.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Esate sąraše? O gal į jį pateko jūsų pažįstamas? Prašome Jūsų – pasidalinkite mintimis apie tai, kaip dabar pasikeis šauktinių gyvenimas. O Gal žinote tų, kurie džiaugiasi patekę į sąrašus? Pasidalinkite! Jūsų minčių laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau: