Trumpai pasakysiu, kad Airijoje, Anglijoje, Norvegijoje gyvena apie dešimt mano pažįstamų su šeimomis, giminėmis - taigi, gerokai didesnis skaičius susidaro. Išvyko jie, be abejo, didesnio uždarbio ieškoti (dalis išsiskyrę ir Lietuvoje negalėję su vaikais išgyventi iš savo atlyginimo).
Pažįstu keletą žmonių, likusių užsienyje po to, kai baigė studijas (ten iš karto gavo darbus). Kai kas svajoja grįžti, bet prabėgo jau ne vieneri metai, o kai kam beveik dešimt, kai gyvena svetur. Nemanau, kad jie grįš.
Mano šeima - du suaugę ir du mažamečiai vaikai - vos galą su galu suduriame. Abiejų išsilavinimas aukštasis. Problemos panašios į daugelio – paskolos ir panašiai. Kol kas rimtai nesvarstome apie emigraciją, nes tikrai nemanau, kad kažkur saldainiais sninga. Gaudamas vieną, prarandi kitą. Čia ne vien apie pinigus.
Bet jei niekas nesikeis dar porą metų, kas žino, kaip bus. Liūdna, kai nebelieka kitos išeities...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Prieš 14 metų mokyklą baigusi DELFI skaitytoja sakė pamėginusi suskaičiuoti, kiek gi bendraklasių išvyko iš Lietuvos – pasirodo, šis skaičius siekia net 40 proc.
Prašome Jūsų – pasidalinkite savo patirtimi: kiek gi žmonių, su kuriais kartu mėginote įsitvirtinti gimtojoje šalyje, ją paliko? Papasakokite, kokios priežastys lėmė, kad bendraamžiams teko išvykti – o gal jie ketina grįžti? Kas paskatino jus nesekti (ar sekti) jų pėdomis? Laukiame Jūsų istorijų el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Emigracija“.
Konkursas vyks iki vasario 25 d. Dviejų įdomiausių pasakojimų autoriais laimės po du bilietus penktadienį, kovo 28 d. apsilankyti Lietuvos Nacionaliniame dramos teatre, spektaklyje „Mūsų klasė“.
Taip pat savo nuomone galite pasidalinti žemiau: