Vokietijoje dirbusius tautiečius apsuko aplink pirštą

 (16)
Norėčiau papasakoti apie patirtą apgaulę. Šiais metais aš su keliais draugais sulaukėme darbo pasiūlymo Vokietijoje. Pasiūlymas pasirodė patrauklus, nieko blogo neįtarėme, nes pasiūlymas buvo iš pažįstamų žmonių (pavardės redakcijai žinomos - DELFI). Tad susiruošėme ir išvažiavome.
© Shutterstock nuotr.

Tik nuvažiavus mus pasitiko rusakalbis Vasia. Jis aprodė darbo vietą, kur gyvensim, paliko savo telefono numerį. Padirbę kelias dienas paskambinome dėl legalaus įdarbinimo Viliui, gavome atsakymą, kad dabar jie labai užsiėmę, bet greitai viską sutvarkys.

Nieko neįtardami dirbome toliau. Paprašius pinigų išgirsdavome „be problemų“, atveždavo per dieną kitą. Dėl dokumentų paskambindavo kitas rusakalbis Vania, vis paklausinėdavo, kokius dokumentus turime, ir kiekvieną kartą vis trūkdavo kažkokio dokumento, tad negalėdavo mūsų įdarbinti.

Darbai ėjosi sklandžiai, pagrindiniai užsakovai - vokiečiai - buvo patenkinti, mes dažėme laiptines bei koridorius daugiabučiuose. Pinigų užtekdavo išgyvenimui, kai trūkdavo - vis atveždavo. Bet galų gale iškėlėme sąlyga – arba pagaliau mus įformina, nes norim gauti visus uždirbtus pinigus, arba važiuojam atgal į Lietuvą.

Tada viskas pradėjo labiau judėti, buvo keli bandymai tvarkyti dokumentus, tačiau vis kažko pritrūkdavo. Pašnekėjus su Viliumi, pasakiau, jog išvažiuoju į Angliją. Jis pradėjo atkalbinėti, nes vokiečiai užsakovai norėjo, kad dar daugiau darbų atliktume. Pasakiau, jog gana, jau atsibodo ir daugiau nebelauksiu, man vis tiek sakė, kad persiųs man pinigus, „nes jis ne toks žmogus“.

Kitą dieną viskas pasidarė įdomiau - atsirado dar vienas rusakalbis Kolia, kaip supratau, jis - pats bosas. Jis atsiuntė kitą rusakalbį Artūrą, su juo nuvažiavome registruoti mūsų gyvenamosios vietos, kad būtų galima atsidaryti banko sąskaitą ir gauti pinigus. Tačiau dokumentai buvo parašyti su netikslia data. Kitą dieną aš išvykau, liko trys draugai skaičiuoti atliktų darbų, buvo žadėta, jog „visa valdžia“ susirinks ir būtinai atsiskaitys. Tačiau kaip visada iškilo kažkokių kliūčių atvykti ir likę draugai išvyko į Lietuvą.

Vėliau sulaukiau skambučių, kad atsiųsčiau visų sąskaitos numerius. Siuntė atliktų darbų dokumentus, tačiau pinigų kaip nebuvo, taip nebuvo. Viliaus telefonas - išjungtas, kontaktavo tiktai Vidas, kuris sakė, jog Vilius dingęs, nepavyksta susisiekti, bandys ieškoti, kur jis prapuolė. P

Po kelių tokių pačių pasikalbėjimų, jis paskambino ir pasakė, kad šnekėjo su Kolia ir kad reikia, jog mes atvyktume į Vokietiją viską suskaičiuoti. Atsakius, jog jis pats atsiuntęs visus dokumentus su atliktais darbais pokalbis baigėsi ir jokių žinių negirdėti. Visa tai papasakojau, kad kiti tautiečiai neapsigautų su tokiais aferistais. Visas veiksmas vyko Dortmundo mieste.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Buvote apgauti svečioje šalyje? O gal atvirkščiai, džiaugiatės emigravę? Savo patirtimi galite pasidalinti žemiau:


Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Kauno pokyčiai: net latviai ar estai klausia, kas čia vyksta (337)

Rašau kaip Kauno pilietis, kuris didžiuojasi vykstančiomis pertvarkomis mieste. Beveik neabejoju, kad tai yra Visvaldo Matijošaičio nuopelnas.

Patarimai nuo ko pradėti verslą: labai svarbus aplinkinių palaikymas (67)

Matyti ir girdėti nusivylusiųjų gimtąja šalimi veidus Lietuvoje tapo taip įprasta, jog nenuostabu, kad beveik kas antras Lietuvos pilietis mintimis žemėlapyje jau skrenda „svajonių“ šalies link.

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (102)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Žmonių nuomonė pašiurpino: nesuprantu, kaip galima palaikyti eutanaziją (102)

Neseniai skaičiau apie moterį, kuri papuolė į Antakalnio ligoninę ir jos pakraupimą persipildymu. Daug komentatorių pasisakė už eutanaziją. Iš karto prisiminiau veterinarą, kuris 17 metų gydė mūsų katiną. Jis pasakė, kad gyvūnų buvimas paremtas komfortišku gyvenimu, tad kai buvo išsiaiškinta, kad serga vėžiu, pasiūlė užmigdyti.

Nebrangių atostogų idėja Lenkijoje: su žmona likome patenkinti šiuo sprendimu (86)

Galvojate kur įdomiai ir nebrangiai praleisti atostogas šią vasarą, tačiau Lietuvos pajūris nebetraukia? Rekomenduoju aplankyti Lenkijoje esančius Aukštuosius Tatrus.