Visur gerai, kur mūsų nėra

 (70)
Visur gerai, kur mūsų nėra
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Kasdien vis girdim per žinias, kad emigruoja iš Lietuvos tūkstančiai lietuvių, kaip gera Ispanijoje, Anglijoje, Airijoje, Vokietijoje, Norvegijoje... Tik ir lygina tautiečiai, jog čia skurdas, badas, kaip nėra čia ateities... Bet paskaičius užsienio lietuvių bendruomenių forumus ir palyginus pragyvenimą, kyla abejonių, ar tikrai jau taip gerai.

Tiesą sakant, apie emigraciją labai rimtai mąsčiau ir aš, ne paslaptis - nemažai pažįstamų taip pat užsienyje. Kas keisčiausia, jie kalba apie sunkumus užsienyje, kalbos barjerą, bet kaip susitarę tikina, jog bus gerai, jog susitaupys gražias sumas, jog bus viskas kaip pasakoje...

Nusprendžiau parašyti, kad ne viskas auksas, kas auksu žiba. Kiek daug agentūrų, kurios žada rojų, nemokamą stogą virš galvos, nemokamas keliones į Lietuvą ir atgal, nemokamus kalbos kursus, gražų atlyginimą, bet įdomu, kiek susimastė, kas slypi už viso to? Niekas už „ačiū“ nedirba.

Kaip, pavyzdžiui, slaugytojams - užsienyje rojus, visur jie reikalingi, jų trūksta, laukiami išskėstomis rankomis, kokie jų atlyginimai gražūs...  Argi nepatrauklus pasiūlymas, žinant už kokius sunkius kelis šimtelius jie dirba Lietuvoje? Sutinku, rojus, bet ne iš kart, toli gražu ne iš kart.

Paskaičiau vieną Norvegijos lietuvių forumą, kuriame diskutavo slaugytojai, tiesiog buvo įdomu sužinoti, kiek reikia turėti susitaupius lietuviškų litų (kaip žinia, pinigais nesninga), kad sulauktum pirmojo atlyginimo. Vis tiek kažkur gyventi, kažką valgyti reikia, pėsčias irgi vargu ar kur nukeliausi...

Žodžiu bandžiau skaičiuoti, o kas jei dar nepavyks pirmomis dienomis rasti darbo? Šita pradžia turbūt kiekvieną baugina. Bet tai tik smulkmenos! Pasirodo, reikia visų pirma sulaukti savo diplomo pripažinimo, aišku išversti į anglų kalbą, notariškai patvirtinti, tada galima bandyti važiuoti. Tada ieškai darbo, aišku, ir stogo. Dažniausiai visi pradeda nuo žemiausių pareigų, dirba su visomis įmanomomis žmogaus išskyromis, kol išsilaiko trečią kalbos lygį, o kur dar registracija.

Turi tikėtis, kad apskritai gausi leidimą gyventi toje šalyje. Kaip turistui leidžiama tik trys mėnesiai, jei dar savo mašiną atsigabenai, tai ir ją reikia „perkrikštyti“, o lietuviškosios „Visa Electron“ bus paprasčiausiai prarytos bankomatų, nors ir „DNB Nord“ bankų. Smagu pasidaro pagalvojus apie tokį „nuotykį“.

Kitame forume paskaitinėjau, kiek emigrantai išleidžia, kiek lieka... Išlaidos labai įvairios, ypač jos skiriasi, jei yra automobilis, ar koks būsto lizingas. Nemažai kam net gaunasi nuo algos iki algos. Argi ne tas pats ir Lietuvoje? Bet kiek iš jų dirba per kelis darbus, po dvylika valandų per dieną? Tik pagalvokime, ar ne tas pats jei pradėtum dirbti tiek pat ir Lietuvoje ir dar bet kokius darbus? Turbūt daugeliui atsirastų papildomų litų taupymui. O už būstą daugelis pakloja net 1000 Lt ir daugiau per mėnesį. Ir tai be komunalinių mokesčių. O kur dar kiti mokesčiai, jų žymiai daugiau nei Lietuvoje: TV mokestis, už radiją, kelių mokesčiai, poliklinikos mokesčiai... Daugiau uždirba - daugiau sumoka, lieka tas pats.

Kad kita kalba čiulbėti sunku, manau, visiem aišku, bet kaip sunku nerasti mėgiamų maisto produktų užsienyje arba labai nusivilti jų skoniu. Turbūt visi sutiksit, jog pasigenda mūsų tautiečiai juodos lietuviškos duonos, rūkytų lašinukų, varškės, kvapnių daržovių... Tik ir stengiasi prisipirkti visko kuo daugiau, išsivežti. Kita dalis skundžiasi, kad maistas labai brangus, brangesnis nei Lietuvoje arba kainuoja tą patį pavertus lietuviškais pinigais, o kiek dar patys sau žuvį pasigauna su lietuviška meškere. Beje, vaistai taip pat sėkmingai keliauja iš Lietuvėlės.

Dėl ko emigrantai teisūs: valdžia dirba tautai, policija stabdo, ne vien tam kad nubaustų, bet paklaustų, ar viskas gerai, ar nepasiklydo. Socialinės pašalpos džiugina taip pat ne vieną, bedarbio pašalpa mokama ne pusmetį, o dvejus metus, lankstesnės darbo sąlygos, jei nori keisti darbą, gali laisvai grįžti atgal. Gal dėl to jie jaučiasi saugesni dėl savo ateities, ko Lietuvoje tikrai vargu, ar rasim.

Šiuo straipsniu siekiu, kad gerai pamąstytumėte, ar tikrai verta, susipažintumėte su kitos šalies įstatymais, kultūra, papročiais, išsinagrinėtumėte po „kaulelį“ pasirašomą sutartį, paskaičiuokite, kiek reikia pradžiai, nes kaip žinia, daug lietuvių grįžta įklimpę į skolas, ar dar „gražiau“ - deportuojami iš šalies. Tikrai nelinkiu to. Gal kažkada vis tiek teks grįžti atgal į Lietuvą ir tada vėl nuo nulio. Gal geriau iškart statykime savo pamatus čia pat, be jokių klajonių?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

 
70
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė
Įvertink šį straipsnį

Vox Populi

Nustebino darbdavių klausimai darbo ieškojusiam draugui

2014 spalio mėn. 30 d. 13:56
Šiandien jaunimo nedarbo lygis Lietuvoje sudaro 21,4 proc. (žmonės nuo 15 iki 25 metų), t.y. kas penktas jaunas žmogus yra bedarbis. Šis procentas gali būti dar didesnis, nes jaunimas nuo 15 iki bent 17 metų dar mokosi mokykloje. Kodėl jaunimas sėdi be darbo?

Mano butas – barakudų indikatorius (436)

2014 spalio mėn. 29 d. 16:54
Mano butas – barakudų indikatorius
Gamintojo nuotr.
„Rasti tinkamą antrąją pusę – tai likimo dovana!“, – tarė mano Mama. Ji, reikia pripažinti, kaip niekada teisi!

Apsauginis grįžo: atsakas visiems komentatoriams (182)

2014 spalio mėn. 30 d. 10:55
Jus vėl trukdo tas pats apsaugos darbuotojas, ankstesniame savo straipsnyje išdėstęs gyvenimiška patirtimi paremtą nuomonę apie materializmą visuomenėje. Po to, kai straipsnis susilaukė man pačiam netikėto skaitomumo, didelio komentarų kiekio ir net kelių atsakomųjų straipsnių, jaučiu poreikį pasidalinti tam tikromis mintimis ir įžvalgomis, kilusiomis pasiskaičius žmonių nuomones. Taip pat noriu atsakyti į kai kuriuos klausimus.

Graudus emigranto laiškas – apie nepakeliamą išsiskyrimą su artimaisiais (79)

2014 spalio mėn. 29 d. 14:34
Rytas, už lango švinta. Keltis dar gerokai per anksti, tad tingiai vartausi lovoje, besistengdamas bent akimirką papildomai nusnūsti po bemiegės nakties – sunku užmigti svetimoje vietoje. O kažkada ši lova buvo tokia sava...

Kauno gelbėjimo planas: ko iš tiesų reikia miestui (18)

2014 spalio mėn. 27 d. 10:53
Kauno gelbėjimo planas: ko iš tiesų reikia miestui
Autoriaus nuotr.
Jeigu man reikėtų pasirinkti vieną nuotrauką iliustracijai, vaizduojančiai ateities Kauno viziją, joje būtų užfiksuota Laisvės alėja, kurios medžių pavėsyje gausiai vaikščiotų atsipalaidavę žmonės.