Visur gerai, kur mūsų nėra

 (70)
Visur gerai, kur mūsų nėra
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Kasdien vis girdim per žinias, kad emigruoja iš Lietuvos tūkstančiai lietuvių, kaip gera Ispanijoje, Anglijoje, Airijoje, Vokietijoje, Norvegijoje... Tik ir lygina tautiečiai, jog čia skurdas, badas, kaip nėra čia ateities... Bet paskaičius užsienio lietuvių bendruomenių forumus ir palyginus pragyvenimą, kyla abejonių, ar tikrai jau taip gerai.

Tiesą sakant, apie emigraciją labai rimtai mąsčiau ir aš, ne paslaptis - nemažai pažįstamų taip pat užsienyje. Kas keisčiausia, jie kalba apie sunkumus užsienyje, kalbos barjerą, bet kaip susitarę tikina, jog bus gerai, jog susitaupys gražias sumas, jog bus viskas kaip pasakoje...

Nusprendžiau parašyti, kad ne viskas auksas, kas auksu žiba. Kiek daug agentūrų, kurios žada rojų, nemokamą stogą virš galvos, nemokamas keliones į Lietuvą ir atgal, nemokamus kalbos kursus, gražų atlyginimą, bet įdomu, kiek susimastė, kas slypi už viso to? Niekas už „ačiū“ nedirba.

Kaip, pavyzdžiui, slaugytojams - užsienyje rojus, visur jie reikalingi, jų trūksta, laukiami išskėstomis rankomis, kokie jų atlyginimai gražūs...  Argi nepatrauklus pasiūlymas, žinant už kokius sunkius kelis šimtelius jie dirba Lietuvoje? Sutinku, rojus, bet ne iš kart, toli gražu ne iš kart.

Paskaičiau vieną Norvegijos lietuvių forumą, kuriame diskutavo slaugytojai, tiesiog buvo įdomu sužinoti, kiek reikia turėti susitaupius lietuviškų litų (kaip žinia, pinigais nesninga), kad sulauktum pirmojo atlyginimo. Vis tiek kažkur gyventi, kažką valgyti reikia, pėsčias irgi vargu ar kur nukeliausi...

Žodžiu bandžiau skaičiuoti, o kas jei dar nepavyks pirmomis dienomis rasti darbo? Šita pradžia turbūt kiekvieną baugina. Bet tai tik smulkmenos! Pasirodo, reikia visų pirma sulaukti savo diplomo pripažinimo, aišku išversti į anglų kalbą, notariškai patvirtinti, tada galima bandyti važiuoti. Tada ieškai darbo, aišku, ir stogo. Dažniausiai visi pradeda nuo žemiausių pareigų, dirba su visomis įmanomomis žmogaus išskyromis, kol išsilaiko trečią kalbos lygį, o kur dar registracija.

Turi tikėtis, kad apskritai gausi leidimą gyventi toje šalyje. Kaip turistui leidžiama tik trys mėnesiai, jei dar savo mašiną atsigabenai, tai ir ją reikia „perkrikštyti“, o lietuviškosios „Visa Electron“ bus paprasčiausiai prarytos bankomatų, nors ir „DNB Nord“ bankų. Smagu pasidaro pagalvojus apie tokį „nuotykį“.

Kitame forume paskaitinėjau, kiek emigrantai išleidžia, kiek lieka... Išlaidos labai įvairios, ypač jos skiriasi, jei yra automobilis, ar koks būsto lizingas. Nemažai kam net gaunasi nuo algos iki algos. Argi ne tas pats ir Lietuvoje? Bet kiek iš jų dirba per kelis darbus, po dvylika valandų per dieną? Tik pagalvokime, ar ne tas pats jei pradėtum dirbti tiek pat ir Lietuvoje ir dar bet kokius darbus? Turbūt daugeliui atsirastų papildomų litų taupymui. O už būstą daugelis pakloja net 1000 Lt ir daugiau per mėnesį. Ir tai be komunalinių mokesčių. O kur dar kiti mokesčiai, jų žymiai daugiau nei Lietuvoje: TV mokestis, už radiją, kelių mokesčiai, poliklinikos mokesčiai... Daugiau uždirba - daugiau sumoka, lieka tas pats.

Kad kita kalba čiulbėti sunku, manau, visiem aišku, bet kaip sunku nerasti mėgiamų maisto produktų užsienyje arba labai nusivilti jų skoniu. Turbūt visi sutiksit, jog pasigenda mūsų tautiečiai juodos lietuviškos duonos, rūkytų lašinukų, varškės, kvapnių daržovių... Tik ir stengiasi prisipirkti visko kuo daugiau, išsivežti. Kita dalis skundžiasi, kad maistas labai brangus, brangesnis nei Lietuvoje arba kainuoja tą patį pavertus lietuviškais pinigais, o kiek dar patys sau žuvį pasigauna su lietuviška meškere. Beje, vaistai taip pat sėkmingai keliauja iš Lietuvėlės.

Dėl ko emigrantai teisūs: valdžia dirba tautai, policija stabdo, ne vien tam kad nubaustų, bet paklaustų, ar viskas gerai, ar nepasiklydo. Socialinės pašalpos džiugina taip pat ne vieną, bedarbio pašalpa mokama ne pusmetį, o dvejus metus, lankstesnės darbo sąlygos, jei nori keisti darbą, gali laisvai grįžti atgal. Gal dėl to jie jaučiasi saugesni dėl savo ateities, ko Lietuvoje tikrai vargu, ar rasim.

Šiuo straipsniu siekiu, kad gerai pamąstytumėte, ar tikrai verta, susipažintumėte su kitos šalies įstatymais, kultūra, papročiais, išsinagrinėtumėte po „kaulelį“ pasirašomą sutartį, paskaičiuokite, kiek reikia pradžiai, nes kaip žinia, daug lietuvių grįžta įklimpę į skolas, ar dar „gražiau“ - deportuojami iš šalies. Tikrai nelinkiu to. Gal kažkada vis tiek teks grįžti atgal į Lietuvą ir tada vėl nuo nulio. Gal geriau iškart statykime savo pamatus čia pat, be jokių klajonių?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

 
70
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė
Įvertink šį straipsnį

Vox Populi

R. Zamolskio aukos duktė: jis mano tėčiui šovė tiesiai į galvą (75)

2014 rugpjūčio mėn. 20 d. 11:17
R. Zamolskio aukos duktė: jis mano tėčiui šovė tiesiai į galvą
Autoriaus nuotr.
Geriu kavą ir jaučiu, kaip dreba mano rankos... Nors reikėtų džiaugtis, kad šiandien pagaliau tas nusikaltėlis (Romas Zamolskis – DELFI) sulaikytas, jaučiu, kaip visa virpu, o džiugesys persipina su ašaromis ir kartėliu...

Žaliųjų žmogeliukų šešėliai: ką daryti Lietuvai (45)

2014 rugpjūčio mėn. 20 d. 10:19
Žaliųjų žmogeliukų šešėliai: ką daryti Lietuvai
A.Rapševičiaus nuotr.
Praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio pradžioje, pilietiniam karui Rusijoje einant į pabaigą, kai jau buvo aišku, kad tos šalies ateitį tvarkys bolševikai, prieš juos kovojęs rusų baltagvardiečių generolas Denikinas ištarė frazę: „Nesvarbu, kokia bus Rusija – raudona, balta, juoda, tačiau ji turi išlikti didžia ir galinga valstybe“.

Kaip aš pasibaisėjau oro uosto darbuotojų darbu (84)

2014 rugpjūčio mėn. 21 d. 09:40
983969_10151366500822101_467429101_n
Visai nebijau nei lėktuvų, nei oro uostų, bet kai atvažiuoju į vieną Lietuvos oro uostą, delnai ima prakaituoti. Jau iš ryto imu galvoti, ar ne per daug daiktų prisidėjau, kelis kartus pasveriu bagažą ir dar duodu kitiems pakilnot. O bijau aš paskutinės apžiūros oro uoste, prieš lipant į lėktuvą.

Viską praradęs Lietuvoje pasirinko užsienį (53)

2014 rugpjūčio mėn. 20 d. 15:23
Aš esu Audrius. Sėdžiu, per pertrauką valgau ir skaitau naujienas telefone. Pamačiau antraštę apie emigrantus ir susidomėjau. Nusprendžiau ir pats parašyti, nes šiuo metu gyvenu Airijoje.

Emigrantas atskleidė, kodėl grįžę tautiečiai demonstruoja turtus (569)

2014 rugpjūčio mėn. 19 d. 13:04
Išvažiavau į Angliją tikrai negalvodamas apie naują gyvenimą be problemų, žinojau, kad reikės kovoti už kiekvieną gardesnį duonos kąsnį. Gal ir sunku būtų tuo patikėti, bet didžiausia kova manęs laukė ne darbe, o pačioje lietuvių bendruomenėje.