Vilniuje butą nuomojanti mergina papasakojo apie brokerių gudrybes

 (190)
Esu viena Vilniaus imigrančių. Jau beveik trejus metus Vilnių vadinu savo namais, nors šiukštu niekam negaliu pasisakyti esanti vilnietė, nes dar įsižeis. Taigi sveiki, esu kaunietė, gyvenanti Vilniuje. Turbūt akivaizdu, kad dažniausiai tokie kaip aš butus sostinėje nuomojasi ir kartais tenka vieną pakeisti kitu. Tad ši istorija apie tai, kaip butą, kuriame gyvenu, nekilnojamo turto brokeris bando išnuomoti kitam gyventojui.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Pasakiusi šeimininkei, kad po mėnesio ketinu išsikraustyti, netrukus sulaukiau nekilnojamo turto brokerio skambučio. Vaikinas pasiprašė į svečius, kad galėtų nufotografuoti mano butą. Mielai sutikau, tačiau įspėjau, kad man išsikrausčius, butas liks be baldų, tad nuotraukose neatsispindės tikrasis vaizdas.

„Butas be baldų“ reiškia: nei lovos, nei lentynų, nei staliuko, nei veidrodžio, nei kilimo, nei kur užuolaidų pakabinti, nei visų kitų dalykų patogumui. Vaikinas tikino mane supratęs ir patvirtino, kad skelbime būtinai tai pažymės. Ir štai prasidėjo linksmybės.

Skelbime, kurį jis patalpino internete (su nuotraukomis, kuriose – mano baldai), buvo pažymėta: „Nuomojamas butas su daliniais baldais“. Na, puiku, tie baldai yra: skalbimo mašina, šaldytuvas, šviestuvas kambaryje, garų surinktuvas, spintelė su integruota kriaukle bei dviejų degiklių kaitlente. Valio – sveikinu žmogų, sugalvojusį, kad tai yra baldai, nors nei pamiegosi ant jų, nei pasėdėsi (kažkaip visą laiką galvojau, kad tai vadinama buitine technika).

Buto plotas – 25 kv.m., tačiau skelbime nurodyta – 40 kv.m. Na, gal klaida įsivėlė... Aukštas – pirmas iš keturių, nors gyvenu dviejų aukštų name (čia turbūt tikrai klaida, to tikrai nevadinu melu).

Pakraipiusi galvą pagalvojau, kad reiktų tam brokeriui parašyti žinutę, kad skelbime nurodyta netiksli informacija, taip ir padariau. Spėkite, ar informacija buvo patikslinta...

Po kelių dienų netikėtai man paskambino dar vienas brokeris – šis taip pat prašėsi nufotografuoti mano butą. Tai man pasirodė kiek keista, tačiau susisiekusi su šeimininke sužinojau, kad iš tikrųjų ji kreipėsi į dar vieną įmonę, kad buto paieškos būtų efektyvesnės. Ar šis brokeris buvo sąžiningesnis? NE. Jis skelbime nurodė lygiai tą pačią informaciją kaip ir pirmasis (šiam taip pat pasakiau, kad informacija yra netiksli, tačiau vietoje padėkos ar bent jau mandagios tylos, sulaukiau atsakymo, kad nesikiščiau, nes „mes patys žinome, kaip dirbti“).

Bet visa tai būtų galbūt ir nieko, jei nebūtų prasidėjęs pasipiktinimas mano pasakojimu apie butą. Gyvenu centre, tad šalčiausią praėjusių metų mėnesį už šildymą teko pakloti 100 eurų. DAUG! Aš taip ir pasakiau interesantams, apžiūrinėjusiems butą...

Netoliese teka upė, tad lauko siena iš vidaus yra sudrėkusi (atsilupusi, nubyrėjusi, ketina įsiveisti pelėsis – vadinkite, kaip norite) ir ją tikrai labai reikia remontuoti... Negana to, po lova yra nusitrynę grindų dažai. O linksmiausia dalis yra ta, kad gyvenu bute, padalintame į dvi dalis (vienas butas paverstas dvejais). Turiu atskirą įėjimą ir panašiai, tačiau visą laiką yra užrakintos durys, per kurias galiu neišeidama iš savo buto patekti pas kaimynus, negana to – puikiai juos girdžiu: kaip kalba, maudosi, klausosi muzikos, gamina maistą ir panašiai. Tačiau prie to jau pripratau ir tai visiškai neerzina.

Pirmą kartą brokeris, atėjęs į mano butą su potencialiais gyventojais, kantriai išklausė mano tiesą, tačiau po jo vizito sulaukiau šeimininkės skambučio su prašymu nepasakoti ateinantiems visos tiesos, nes „niekam aš neišnuomosiu, jei viską sužinos“.

Negana to, prieš kitą vizitą su klientais, man paskambino pats brokeris ir įsakmiu tonu pareiškė: „Kalbėsiu aš, prašau nesikišti ir nieko nepasakoti mano klientams. Jiems nereikia žinoti, kokios čia sąlygos, nereikia matyti visų buto minusų – apsigyvens ir tada pamatys bei išgirs“. VALIO! Kai nesutikau su šia sąlyga – viską pakartojo rėkdamas (kaip ten su kultūringumo stygiumi, gerb. brokeri?).

Suprantu, kai nuo būsimų gyventojų nuslepiami smulkūs buto defektai, tačiau meluoti tai, kad tu kiekvieną minutę, būdamas savo namuose, jausi, kad tave kažkas girdi, be to, paaiškės, kad čia trupa sienos, grindys (ne, nesimato, nes bute yra kilimas ir užuolaidos, kurių neliks man išeinant) ir šildymo sąskaitos gerokai tuština kišenes, man pasirodė per daug įžūlu.

Kodėl vis tik aš rašau laišką į DELFI? Nes brokeris nuo šiol pasakoja savo tiesą apie butą ir neleidžia man kištis bendraujant su būsimais gyventojais. Tad graudu, bet kai kurių Vilniuje dirbančių brokerių principai paprasti – meluok ir į kišenę greit įsidėsi 200 eurų už tarpininkavimą!

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite pasidalyti savo patirtimi? Galbūt esate patyrę ką nors panašaus? Teko nuomotis butą ir galite papasakoti, kokių nuomotojų teko sutikti? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau:

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Asmeninis išbandymas – įveikti sunkūs kilometrai vaizdingoje Norvegijoje (5)

Ecotrail? Kodėl? Tiksliai net nežinau. Pirmas mano rimtesnis ultra bėgimas būtent ir buvo šios serijos pionierius – Ecotrail de Paris 80 km, o šią žiemą, kai jau netikėtai sužibo viltis išbristi iš traumų, atėjo nereali mintis įveikti visus Ecotrail serijos ultra bėgimus.

Naujasis Darbo kodeksas: vieniems atiteko žirgas, kitiems – sudėtingesnės darbo sąlygos (36)

Gyvenimas intensyvus, kiekviena diena sklidina naujienų, jų daug, ne visada įmanoma jas visas suvokti ir įvertinti. Svarbiausia naujiena laikyčiau Darbo kodekso pataisų priėmimą ir tikėtiną kodekso įsigalėjimą nuo liepos 1-osios dienos. Bandžiau suvokti kodekso naujumą ir galimą demokratijos plėtrą dirbantiesiems.

Moteris turi aukso vertės patarimą, kaip atpažinti neištikimybę (109)

Įtariate, kad sutuoktinis neištikimas? Turiu auksinį patarimą – atsakykite sau į vienui vieną klausimą: ar jis tebeužsiima ta veikla, kurios dėka susipažinote? Pavyzdžiui, eina į klubus, į mįslingas vakarones su draugais, į rungtynes, į golfo aikštyną? Deja, skaudi patirtis sako, jog tai yra, taip sakant, raudona vėliavėlė...

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (64)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Apskaičiavo prabangų savaitgalio poilsį Palangoje: pagaliau nemačiau čeburekų pardavėjų (88)

Pastebėjau tokią tendenciją – Lietuvos gyventojai (arba labiau tie, kurie dar liko Lietuvoje), vis dažniau renkasi užsienio kurortus ar turistinius miestus. Dabar retai kada tai būna uždari miesteliai kaip Šarm el Šeichas ir Hurgada Egipte ar Marmario kurortas Turkijoje.