Vilniuje butą nuomojanti mergina papasakojo apie brokerių gudrybes

 (190)
Esu viena Vilniaus imigrančių. Jau beveik trejus metus Vilnių vadinu savo namais, nors šiukštu niekam negaliu pasisakyti esanti vilnietė, nes dar įsižeis. Taigi sveiki, esu kaunietė, gyvenanti Vilniuje. Turbūt akivaizdu, kad dažniausiai tokie kaip aš butus sostinėje nuomojasi ir kartais tenka vieną pakeisti kitu. Tad ši istorija apie tai, kaip butą, kuriame gyvenu, nekilnojamo turto brokeris bando išnuomoti kitam gyventojui.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Pasakiusi šeimininkei, kad po mėnesio ketinu išsikraustyti, netrukus sulaukiau nekilnojamo turto brokerio skambučio. Vaikinas pasiprašė į svečius, kad galėtų nufotografuoti mano butą. Mielai sutikau, tačiau įspėjau, kad man išsikrausčius, butas liks be baldų, tad nuotraukose neatsispindės tikrasis vaizdas.

„Butas be baldų“ reiškia: nei lovos, nei lentynų, nei staliuko, nei veidrodžio, nei kilimo, nei kur užuolaidų pakabinti, nei visų kitų dalykų patogumui. Vaikinas tikino mane supratęs ir patvirtino, kad skelbime būtinai tai pažymės. Ir štai prasidėjo linksmybės.

Skelbime, kurį jis patalpino internete (su nuotraukomis, kuriose – mano baldai), buvo pažymėta: „Nuomojamas butas su daliniais baldais“. Na, puiku, tie baldai yra: skalbimo mašina, šaldytuvas, šviestuvas kambaryje, garų surinktuvas, spintelė su integruota kriaukle bei dviejų degiklių kaitlente. Valio – sveikinu žmogų, sugalvojusį, kad tai yra baldai, nors nei pamiegosi ant jų, nei pasėdėsi (kažkaip visą laiką galvojau, kad tai vadinama buitine technika).

Buto plotas – 25 kv.m., tačiau skelbime nurodyta – 40 kv.m. Na, gal klaida įsivėlė... Aukštas – pirmas iš keturių, nors gyvenu dviejų aukštų name (čia turbūt tikrai klaida, to tikrai nevadinu melu).

Pakraipiusi galvą pagalvojau, kad reiktų tam brokeriui parašyti žinutę, kad skelbime nurodyta netiksli informacija, taip ir padariau. Spėkite, ar informacija buvo patikslinta...

Po kelių dienų netikėtai man paskambino dar vienas brokeris – šis taip pat prašėsi nufotografuoti mano butą. Tai man pasirodė kiek keista, tačiau susisiekusi su šeimininke sužinojau, kad iš tikrųjų ji kreipėsi į dar vieną įmonę, kad buto paieškos būtų efektyvesnės. Ar šis brokeris buvo sąžiningesnis? NE. Jis skelbime nurodė lygiai tą pačią informaciją kaip ir pirmasis (šiam taip pat pasakiau, kad informacija yra netiksli, tačiau vietoje padėkos ar bent jau mandagios tylos, sulaukiau atsakymo, kad nesikiščiau, nes „mes patys žinome, kaip dirbti“).

Bet visa tai būtų galbūt ir nieko, jei nebūtų prasidėjęs pasipiktinimas mano pasakojimu apie butą. Gyvenu centre, tad šalčiausią praėjusių metų mėnesį už šildymą teko pakloti 100 eurų. DAUG! Aš taip ir pasakiau interesantams, apžiūrinėjusiems butą...

Netoliese teka upė, tad lauko siena iš vidaus yra sudrėkusi (atsilupusi, nubyrėjusi, ketina įsiveisti pelėsis – vadinkite, kaip norite) ir ją tikrai labai reikia remontuoti... Negana to, po lova yra nusitrynę grindų dažai. O linksmiausia dalis yra ta, kad gyvenu bute, padalintame į dvi dalis (vienas butas paverstas dvejais). Turiu atskirą įėjimą ir panašiai, tačiau visą laiką yra užrakintos durys, per kurias galiu neišeidama iš savo buto patekti pas kaimynus, negana to – puikiai juos girdžiu: kaip kalba, maudosi, klausosi muzikos, gamina maistą ir panašiai. Tačiau prie to jau pripratau ir tai visiškai neerzina.

Pirmą kartą brokeris, atėjęs į mano butą su potencialiais gyventojais, kantriai išklausė mano tiesą, tačiau po jo vizito sulaukiau šeimininkės skambučio su prašymu nepasakoti ateinantiems visos tiesos, nes „niekam aš neišnuomosiu, jei viską sužinos“.

Negana to, prieš kitą vizitą su klientais, man paskambino pats brokeris ir įsakmiu tonu pareiškė: „Kalbėsiu aš, prašau nesikišti ir nieko nepasakoti mano klientams. Jiems nereikia žinoti, kokios čia sąlygos, nereikia matyti visų buto minusų – apsigyvens ir tada pamatys bei išgirs“. VALIO! Kai nesutikau su šia sąlyga – viską pakartojo rėkdamas (kaip ten su kultūringumo stygiumi, gerb. brokeri?).

Suprantu, kai nuo būsimų gyventojų nuslepiami smulkūs buto defektai, tačiau meluoti tai, kad tu kiekvieną minutę, būdamas savo namuose, jausi, kad tave kažkas girdi, be to, paaiškės, kad čia trupa sienos, grindys (ne, nesimato, nes bute yra kilimas ir užuolaidos, kurių neliks man išeinant) ir šildymo sąskaitos gerokai tuština kišenes, man pasirodė per daug įžūlu.

Kodėl vis tik aš rašau laišką į DELFI? Nes brokeris nuo šiol pasakoja savo tiesą apie butą ir neleidžia man kištis bendraujant su būsimais gyventojais. Tad graudu, bet kai kurių Vilniuje dirbančių brokerių principai paprasti – meluok ir į kišenę greit įsidėsi 200 eurų už tarpininkavimą!

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite pasidalyti savo patirtimi? Galbūt esate patyrę ką nors panašaus? Teko nuomotis butą ir galite papasakoti, kokių nuomotojų teko sutikti? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau:

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Ko nori urėdai? (46)

Esu tas urėdas, kuris aplinkiniais keliais vis minimas žiniasklaidoje, tačiau nedrįstama įvardinti – kas gi jis toks? Patenkinsiu smalsumą – tas nedorėlis, kuris urėdu dirba nuo 1985 metų, esu aš.

Į Lietuvą grįžusi emigrantė pašiurpo: ar čia tikrai liko tik tokios moterys? (500)

Esu emigrantė. Jau 6 metus negyvenu Lietuvoje. Kvaila sakyti, bet na, mano laikais (dabar man trisdešimt), to, apie ką rašysiu, nebuvo. Galėčiau prisiekti, kad nuo 2010-ųjų iki 2017-ųjų daug kas pasikeitė. Ar čia tikrai liko tik „tuštutės“?

Žinių reportažas laimingai ištekėjusiai moteriai sugadino nuotaiką: priėmė skaudų sprendimą (482)

Man 31-eri, turiu du aukštuosius, esu laimingai ištekėjusi, o ir karjera klostosi labai neblogai. Biologinis laikrodis tiksi vis greičiau ir, rodos, nuolat primena – jau laikas. Tačiau esu tvirtai apsisprendusi – vaikų Lietuvoje ir Lietuvai tikrai negimdysiu. Kodėl? Atsakysiu.

Susitikinėjau su „barakuda“ – ji mane išmokė svarbaus dalyko (226)

„Jei reiktų pasakyti, kad barakuda visada blogai, pasakyčiau, kad ne“, – ne vieną stebinančią mintį DELFI diskusijų skiltyje išsakė komentatorius „Konfucijus“. Perskaitęs atvirą vaikino istoriją „Trūko kantrybė – pažinčių svetainėje sutikau „barakudą“, jis išdrįso viešai pasidalyti savo mintimis apie sutiktas moteris, kurioms labiausiai rūpėjo jo pinigai. Dalijamės jo diskusijų skiltyje paskelbtu pasakojimu ir kviečiame atsiųsti savąjį el.p. pilieciai@delfi.lt.

Studento pagalbos šauksmas: bendrabutis – prastas, o administracija mumis naudojasi (67)

DELFI sulaukė pasipiktinusio, Lietuvos sporto universiteto studentu prisistačiusio žmogaus skundo, kuriame jis sukritikavo sprendimą priverstinai apklausti šio universiteto studentus. Pasak skundo autoriaus, prisijungiant prie informacinės sistemos, buvo privaloma atsakyti į apklausą apie universiteto autonomiją. Be to, skaitytoją stebina ir minėto universiteto bendrabučio sąlygos. „Labai liūdna, kad aukštosios mokyklos administracija, besigirdama moksliniais pasiekimais, pamiršta paprastas studentų gyvenimo sąlygas“, – rašė skundo autorius. Jo laišką ir universiteto komentarą galite rasti žemiau.