Vilnietis: transporto reforma mane maloniai nustebino

 (78)
Niekad negalvojau, kad kada nors rašysiu pagyrimą dėl gerai valdžios institucijos atlikto darbo, nes tai turėtų būti norma. Tačiau kritikos lavina, kuri užgriuvo Vilniaus savivaldybės liepos 1-ąją įvykdytą viešojo transporto reformą dar prieš ją įvykdant ir pabambėjimai tebesitęsiantys iki šiol, paskatino išsakyti savo nuomonę.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Iš tiesų reformos laukiau su šiokiu tokiu priešiškumu, mat turėjo dingti privatus mikroautobuso maršrutas iš Rokantiškių į Antakalnį (ir atgal). Nors dažnai su „Ruskoje radio“, sausakimšas, bet labai patogus norint pasiekti miestą, vaikams - mokyklą.

Maršruto dingimas reiškė, kad vaikams rudenį teks į mokyklą Antakalnyje važiuoti ratu per Olandų žiedą. Tačiau liepos 1-ąją nustebau, kad minėto maršruto mikroautobusus pakeitė Vilniaus viešojo transporto mikroautobusai. Švarūs, gražūs, nauji ir net, paprašius, sustojantys išleisti patogioje vietoje, o ne oficialioje stotelėje.

Pradžioje šiek tiek išgąsdino tvarka, kad į mikroautobusus neprimami keleiviai stovėti, mat piko valandomis yra daug norinčiųjų važiuoti šiuo maršrutu. Nedidelis mikroautobusas niekaip nesutalpintų visų norinčių į sėdimas vietas. Tačiau, „karščiausiomis“ valandomis mikroautobusus netruko pakeisti didesni, stovinčius keleivius galintys vežti autobusiukai.

Tad, bent jau Rokantiškių gyventojams, transporto reforma atnešė tik gerų naujienų. Miestą galime pasiekti patogesne transporto priemone, su tuo pačiu mėnesiniu bilietu, kurį naudojame ir mieste. Ir maršrutas tapo dar patogesnis, mat autobusai važiuoja ilgesniu maršrutu ir vaikus nuveš arčiau mokyklos.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Turite daugiau informacijos šia tema?
O gal norite pareikšti savo nuomonę?
Pasidalinkite ja su DELFI skaitytojais
Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Moteris turi aukso vertės patarimą, kaip atpažinti neištikimybę (14)

Įtariate, kad sutuoktinis neištikimas? Turiu „auksinį“ patarimą – atsakykite sau į vienui vieną klausimą: ar jis tebeužsiima ta veikla, kurios dėka susipažinote? Pavyzdžiui, eina į klubus, į mįslingas vakarones su draugais, į rungtynes, į golfo aikštyną? Deja, skaudi patirtis sako, jog tai yra, taip sakant, raudona vėliavėlė...

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (62)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Apskaičiavo prabangų savaitgalio poilsį Palangoje: pagaliau nemačiau čeburekų pardavėjų (77)

Pastebėjau tokią tendenciją – Lietuvos gyventojai (arba labiau tie, kurie dar liko Lietuvoje), vis dažniau renkasi užsienio kurortus ar turistinius miestus. Dabar retai kada tai būna uždari miesteliai kaip Šarm el Šeichas ir Hurgada Egipte ar Marmario kurortas Turkijoje.

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...