Pastaraisiais metais miesto plėtra intensyviai vyksta Molėtų kryptimi (statomi nauji gyvenamieji kvartalai pastatyti ar dar statomi Santariškėse, Visoriuose, Bajoruose, Riešėje). Dėl to transporto srautai yra neįtikėtinai išaugę. Juk vienintelis šiaurinės miesto dalies susisiekimas su miesto centru ir už centro esančiais pramoniniais rajonais yra būtent Geležinio vilko gatvė. Tačiau eismo problemų sprendimo nėra imamasi iki šiol.

Vietoj nereikalingo viaduko į Seimą buvo galima bent jau padidinti eismo juostų skaičių Geležinio vilko-Žalgirio gatvių sankryžoje (po 1 papildomai į kiekvieną pusę), o pridėjus dar tiek pat – pastatyti viaduką į abi puses (analogišką viadukui iš Geležinio vilko g. į Ukmergės g.). Tai „atleistų“ visas tos zonos spūstis Žalgirio gatvėje, Ukmergės gatvėje, periferinių centro gatvių, vedančių į Geležinio vilko, spūstis bei neišmatuojamai varginančias spūstis pačioje Geležinio vilko gatvėje tiek į miesto pusę, tiek ir iš miesto pusės.

Esame vilniečiai, mokame mokesčius Vilniuje, tačiau eismo chaosas dėl esamų problemų/neefektyvumo jas sprendžiant yra tiesiog žlugdantis. Na, negi nebūtų galima surasti finansavimo šios sankryžos pralaidumo padidinimui, juolab, kad gatvė yra tranzitinė – sumažėtų spūstys ryte ir vakare, būtų taupomas laikas, pinigai, sumažėtų oro užterštumas, o svarbiausia – būtų saugomi vilniečių nervai ir sveikata. Juk streso ir taip daug visi patiriame.

Spūstys Vilniuje. Google earth nuotr.
Ir šioje vietoje pasakymas „sėskite į viešąjį transportą“ tikrai nėra problemos sprendimas, nes žmonės važiuoja gerokai iš toliau ir toliau (toli gražu ne į miesto centrą iš Jeruzalės, ką galima lengvai padaryti įsėdus į greitąjį autobusą). Sakysite, kad palengvinus susisiekimą padidės automobilių srautai centre. Atsakau – ne, nepadidės, nes centras nuo to neišsipūs – daugiau automobilių statymo vietų ir požeminių aikštelių neatsiras, vis tiek kas važiavo iš šalia esančių rajonų į centrą viešuoju transportu, taip ir toliau važiuos. Tačiau dabar važinėjančių žmonių kančios sumažės ir žmonės taps laimingesni gyvendami savo mieste, o ne keiks esamą situaciją.

Kiekvieną rytą ir vakarą tūkstančiai miestiečių kenčia spūstis šioje gatvėje, todėl matyt ne vieno iš jų galvoje yra daugybė problemos sprendimo būdų, nes laiko pagalvoti gaištant laiką stovint spūstyje visi turi apsčiai.

Sprendimas nr.1: papildomos juostos Geležinio vilko gatvėje į miesto pusę nuo Baltupių ir nuo „pedagoginio“ žiedo į Santariškių pusę.Sukūrus po 1 papildomą juostą, srauto pralaidumas pagerės jei ne 50 proc., tai bent panašiai – vadinasi, ir spūstyje praleistas laikas sumažės. Svarbu panaudoti esamą plotą taip, kad papildomos juostos atsirastų būtent sankryžose ir taip pagerėtų jų pralaidumas. Vietos papildomoms juostoms tikrai yra – plačios skiriamosios juostos, pakankamai erdvės buvusių bunkerių pusėje, prie degalinių.

Sprendimas nr. 2: viadukas iškart virš degalinės, besitęsiantis už Žalgirio gatvės (į abi puses po 2 juostas). Taip pat galbūt padaryti mažą poros juostų estakadą ir iš Ukmergės gatvės tunelio link. Tokiu atveju važiuojantys tranzitine sankryža nestotų prie šviesoforų, o norintys manevruoti jau dabar esančiomis kryptimis stovėtų prie šviesoforų kaip ir dabar. Tik didžioji masė transporto „išsivažinėtų“ ir nebeliktų dabar esančių kamščių.

Mano giliu įsitikinimu, miestiečiai sutiktų paaukoti metus ar dvejus dėl tokio naudingo projekto. Juk neseniai aukojosi dėl niekam nereikalingo viaduko į Seimą, kuris transporto grūsčių Geležinio vilko gatvėje nepanaikins.

Labai tikiuosi, kad savivaldybės žmonės ir miesto valdovai padarys bent ką nors, kad išspręstų šitą problemą.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Vilniaus miesto savivaldybės komentaras:

Vilniaus miesto savivaldybė dėkoja už pasiūlymus ir pastabas.

Geležinio Vilko gatvės – tarp Goštauto g. ir Pietario g. – rekonstrukcija buvo pradėta dėl inžinerinių tinklų rekonstrukcijos būtinumo. Seni nusidėvėję magistraliniai tinklai, kurie įrengti Geležinio Vilko gatvėje ir šlaite, kėlė daugybę rūpesčių. Prieš rekonstrukciją ne vieną kartą buvo susidurta su nuošliaužomis, vamzdynų avarijomis. Projekto metu bus atnaujinta 11 km ilgio inžinierinių tinklų. Taip pat siekiama sumažinti eismo spūstis intensyvioje Geležinio Vilko atkarpoje – tarp V. Pietario g. ir Konstitucijos pr.

Įgyvendinant projektą yra atliekama Geležinio Vilko gatvės atkarpos nuo A. Goštauto iki M. K. Čiurlionio g. rekonstrukcija. Šių darbų metu Geležinio Vilko gatvė praplatinta įrengiant papildomas lėtėjimo ir greitėjimo juostas, naujai įrengtas gavės apšvietimas, rekonstruoti šaligatviai, dviračių takai bei numatytas saugaus eismo organizavimas taip pat rekonstruojami visi požeminiai inžineriniai tinklai bei statoma nauja estakada kairiems posūkiams iš Geležinio Vilko gatvės į A. Goštauto gatvę. Svarbu pažymėti, kad vykdant projekto darbus be gatvės rekonstrukcijos vykdomi ir taip akivaizdžiai nematomi požeminiai inžinerinių tinklų rekonstravimo darbai, kurių apimtis sudaro apie 30 proc. visų projekto darbų.

Įrengus estakadą, vairuotojams, norintiems patekti į A. Goštauto gatvę, nebereikės daryti didelės apylankos per miesto centrą. Geležinio Vilko gatvėje įrengus papildomas greitėjimo ir lėtėjimo juostas, gatvė išplatinus bei įrengus naują dangą, sumažės automobiliu keliamas triukšmas bei ruožo avaringumas.

Darbus numatoma baigti šiais metais.

Skaitytojams primename, kad Vilniaus miesto strateginiame plane prioritetas taikomas Vakarinio aplinkkelio statybos III etapo įgyvendinimui. Šis aplinkkelis sujungs Šiaurinės, Vakarinės ir Pietryčių teritorijų Vilniaus miesto transporto magistralinio susisiekimo tinklą. Jis driekiasi nuo Lazdynų, Karoliniškių, Pilaitės mikrorajonų link Ukmergės plento. Pirmojo statybų etapo metu buvo rekonstruotas Vilniaus Lazdynų tiltas, pastatyta trijų lygių sankirta, transporto tunelis bei nutiesta aplinkkelio atkarpa nuo Oslo g. iki L. Asanavičiūtės g. Pernai lapkritį užbaigtas Vakarinis aplinkkelio II statybų etapas.

III etapo vakarinio aplinkkelio statybų metu bus nutiesta gatvė nuo Justiniškių iki Ukmergės g. Pabaigus statybas, Vilniaus vakarinis aplinkkelis sujungs tarptautinį IXB transporto koridorių Kijevas-Minskas-Vilnius-Klaipėda su Vilniaus-Panevėžio automagistrale ir taps neatsiejama šio koridoriaus dalimi.

Siūlymas platinti Geležinio Vilko gatvę tarp Baltupių ir Ukmergės gatvių, šiuo metu neįmanomas, kadangi statybos darbų išlaidos prilyginamos Vakarinio aplinkkelio statybų išlaidoms. Su estakadų įrengimu Geležinio Vilko ir Ukmergės gatvių sankryžoje Geležinio Vilko-Žalgirio gatvių sankryžos rekonstrukcija ir papildomų eismo juostų įrengimas kainuotų daugiau nei 1,5 mln. Lt.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad vilniečiai sumoka daugiausiai gyventojų pajamų mokesčio, bet, deja, lieka tik mažiau nei penktadalis, visa kita iškeliauja į valstybės biudžetą ar kitas savivaldybes. Pavyzdžiui, pernai vilniečiai sumokėjo beveik 2 mlrd. litų, o Vilniui liko tik 337 mln. litų.