Vienišos mamos realybė: išgyvena už 630 litų per mėnesį

 (150)
Paklausit, kaip gyvena vieniša mama? Tai nėra lengva. Gyvenimas kartais pakiša koją ir tenka pradėti gyventi kitaip. Mes su vaiku gyvename tik iš 630 Lt. Paklauskite, kodėl?
© Shutterstock nuotr.

Aš esu darbinga ir dirbau nuo pat aštuoniolikos, tačiau prieš pastodama dirbau ne Lietuvoje, todėl man neužskaito darbo stažo. Grižus į Lietuvą iškart įsidarbinau, tačiau stažo išdirbti nepakako...Vaiko tėvas alimentų nemoka, nors jo idėja buvo susilaukti vaiko. Žadėtos vestuves, meilė...Tačiau realybė yra visai kita.

Prieš pat vestuves jis pabėgo. Likau nėščia ir viena. Taip kad daug nervinausi ir vaikas gimė ypač dirglus, todėl beveik visas gaunamas pajamas reikia atiduoti vaikui. Mankštos, masažai, baseinai, mikstūros, vaistai, sauskelnės, komunaliniai mokesčiai ir t.t. tai yra tik mano rūpestis. Aš seniai jau pamiršau, ką reiškia valgyti daugiau nei košes.

Skaniausias patiekalas, kurį galiu sau leisti - kruopos ar bulvės su paprastom pieniškom dešrelėmis. Neatsimenu, kada linksminausi, kada buvau koncerte ar kokiame dar filme. Vyrai to nesupras. Mano vaiko tėvas man pasiūlė naudoti pigesnes sauskelnes ar vystyklus plauti rankomis. Nes jis jau kuria kitą šeimą ir šis vaikas jam nerūpi.

O kur dar bemiegės naktys, skaudanti nugara: kai vaikas yra dirglus, apie miegą gali pamiršti. Dabar žiūriu į miegantį sava angeliuką ir meldžių Dievą, kad spėčiau padaryti visus namų darbus ir numigti nors valandą. Po to reikia atsikelti, suruošti vaiką giminaičiams ir lėkti ieškoti darbo.

Ir kodėl po viso šito, ką tu dėl vaikų darai, tau visur atsuka nugarą? Bandyk įsidarbinti, kur geresnė alga, tai priims, jei nežinos, kad esi vieniša mama. Bet jei vaikas suserga ir dažnai tenka imti biuletenius, tau tiesiog pasiūlo išeiti iš darbo. Ir tada vėl viskas nuo pradžių, nes vaikas rūpi labiausiai.

Tad visoms vienišoms mamoms linkiu stiprybės ir kantrybės. Kažkada ir mes gyvensime geriau. O vyrams linkiu gerai pagalvoti, ar galėsite susitvarkyti su pasekmėmis, ar paliksite vaiką mokytis skaičiuoti nuo kūdikystės, o patys gyvensite kaip inkstai taukuose.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Rašinys skirtas DELFI Piliečio paskelbtai Savaitės temai „Vienas auginu vaiką: kaip aš išgyvenu“.

Auginti atžalą vienam – nelengva... Tokiu atveju ant pečių paprastai nugula ne tik visi buitiniai rūpesčiai, bet ir nemenka finansinė našta. Šią savaitę DELFI Pilietis teiraujasi jūsų – pasidalinkite savo kaip vienišos mamos ar tėvo patirtimi.

Papasakokite, kaip planuojate savo finansus, ar šių pakanka, ar buvusi antroji jūsų pusė pakankamai padeda išlaikyti vaiką? Galbūt turite patarimų, kaip reikėtų auginti atžalą, kai negyvenate kartu?
Istorijas siųskite el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Atžala“ iki lapkričio 24 d.

Primename, kad DELFI Piliečio rubrikoje publikuojamų tekstų autoriai kiekvienos savaitės pabaigoje gali gauti ypatingą prizas už geriausią istoriją, pranešimą apie įvykį ar puikiai pateiktą nuomonę!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Mokytojos atsiųstas ketvirtoko atsakymas suspaus širdį: kam klausinėjate tokių dalykų? papildyta specialistės komentaru (324)

Esu mokytoja ir šiuo metu sukuosi standartizuotų testų ir kitokių man nelabai suprantamų veiklų rate. Tačiau šiuolaikinė švietimo sistema nesudaro galimybės ją bent kiek suprasti (bet čia atskirą straipsnį parašyti galėčiau, jei norėčiau). O šiandien tiesiog jūsų klausiu: pasižiūrėkite nuotraukas ir atsakykite, kur slypi šio ketvirtokams duodamo pildyti klausimyno prasmė?

Kritikuojate jus gydžiusius medikus? Pagalvokite apie pasekmes (21)

Žodžio galybė – neišmatuojama ir nepervertinama. Jis gali iškelti į padanges, o gali... ir užmušti. Naujiena šiais laikais dažniausia telpa į kelias taupias eilutes. Tačiau vis tiek guodžiamės, kad tenka kapanotis neišbrendamame iš informacijos srauto, kuriame kai kada pasimeta tai, kas svarbiausia...

Graudi prognozė, kaip Lietuva atrodys po 2 metų (18)

Atsikeliu 2019 metų liepos 17 d. rytą ir, iš anksto paruošęs pusryčius, išleidžiu vaikus į mokyklą. Liko tik dvi savaitės iki mokslo metų pabaigos, tad berniukai su džiugesiu skuba į paskutines etnologijos pamokas.

Dirbu Palangoje – man gėda pasakyti savo atlyginimą (142)

Gyvenimas susiklostė taip, kad po studijų gavau darbą sanatorijoje Palangoje. Svajonė išsipildė, nes dirbu tai, ko visada norėjau, padedu žmonėms reabilituotis po sunkių ligų. Tik labai liūdna, kad mano darbas yra labai menkai apmokamas.

Auklėtojos elgesys lopšelyje šokiravo: pabėgome tą pačią dieną (78)

Norėjau papasakoti apie pirmą dieną viename darželyje. Atvykusios su dukryte, buvome maloniai sutiktos, tačiau kai nuėjome į lopšelio grupę, buvau nustebusi. Įėjusi išgirdau, kaip auklėtoja su šeimininke apkalbinėja mažus lopšelio grupėje esančius vaikus, kad neva kažkuriam vaikui iš jų grupės vystosi silpnaprotystė, o tėveliai nieko nedaro.