Vienišos mamos laiškas: tėti, kiek praradai, kai pusketvirto tūkstančio dienų nebuvai kartu

 (93)
Mūsų namuose dešimt metų nėra tėčio. Auga (jau užaugo) trys vaikai. Kaip gyvename? Gerai ir paprastai.
© Shutterstock nuotr.

Kartais piniginė pilnesnė (keletą dienų po algos ar avanso), kartais tuštesnė (sumokėjus įprastus mokesčius, nupirkus nuolatinius bilietus, dar kuriam nors batus, šampūno, kojinių ir t.t.). Visada žinome, kad kaip nors išsisuksime, kad išeitėlę rasime. Ne kartą patys nustembame: visai neblogai iki algos prasisukome ir gana ramiai jos sulaukėme.

Gal todėl, kad puodai ant viryklės nuolat pilni (anądien balandėlių išviriau du puodus: kopūstas buvo didokas, į faršą įmaišiau moliūgių, morkų, grybų - tris dienas valgėme už 15 litų, ir buvo išties skanu), turbūt todėl, kad dirbu dviem etatais, dar todėl, kad mokomės atskirti būtiną poreikį nuo užgaidos.

Niekada nesiskundžiame, nors mūsų pajamos tik per plauką didesnės už skurdo ribą. Priešingai - vienai kitai tolimesnei kelionei ar buto remontui, daromam savomis rankomis, pasitaupome.

Dešimt metų mūsų namuose ramybė. Tai be galo daug.

Dešimt metų nesu viena: esame keturiese.

Tik kartais dilgteli širdyje: nemokėsiu, oi nemokėsiu būti viena, kai mano džiaugsmeliai, mano aukso obuolėliai išskris. Kiek daug, oi, kiek daug, mūsų tėti, praradai, kai pusketvirto tūkstančio dienų nebuvai kartu ir neišgyvenai to laiko, kupino šypsenų, dūkimo, ašarų, ligų, meilės, šeštadienio rytais į lovą atnešamos kavos, tinginystės, darbelių, pykčių, barnių, dovanų, susitaikymų, kasdienybės ir švenčių - mūsų vaikų dienų, mūsų vaikų metų.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Rašinys skirtas DELFI Piliečio paskelbtai Savaitės temai „Vienas auginu vaiką: kaip aš išgyvenu“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Mokytoja pratrūko: ministre, padarykite namų darbus (592)

Į tamo.lt mokytojai gavo informacinius teiginius iš ŠMM. Kadangi teigiama, jog vyksta polemika atostogų ilginimo klausimu, pabandykime padiskutuoti (grotelėmis pažymėti teiginiai iš gautos žinutės).

Emigrantą pribloškė Seimo narių pasiūlymas: neduoda ramybės, ką daro valdžia (34)

Nors jau ne vienerius metus esu toli nuo Lietuvos, bet kasdien atidžiai seku įvykius savo gimtinėje. Ir kasmet, grįžęs atostogų, pastebiu, kad tiek politinė, tiek ekonominė padėtis čia tik blogėja. Žmonės vis labiau nepatenkinti gyvenimu, atlyginimu ir valdžia.

Agresyvaus persekiotojo kelyje vyras negali pamiršti iki šiol: baimės buvo daug (119)

2009 m. iš „Dotnuva – Akademija“ per Kėdainius link Cinkiškio automobilio priekaboje vežiau brangius baldus: 5 gražaus dizaino svetainės kėdes (vienai daugiau nei 200 metų) ir odinių baldų komplektą: du minkštasuolius ir sofą. Baldus nuo lietaus buvau apdengęs permatoma polietilenine plėvele. Už Kėdainių pasivijo „Mersedes-Benz“ vairuotojas (numerio neprisimenu). Kartą bandė lenkti, bet nelenkė, matyt, pasižiūrėjo, įvertino ir laukė akimirkos. Važiavo gal kilometrą, gal du iš paskos per 50 metrų. Matyt, laukė.

Perskaičiau 25-mečio skundus – mano pensija už tavo atlyginimą mažesnė (153)

Perskaičius laišką „Atsipeikėkite: papasakosiu, kaip gyvena ir kiek uždirba 25-mečiai Lietuvoje“ man kilo minčių. Suprantu, kad laišką parašė žmogus, kuriam šiuo metu yra labai blogai. Todėl negalima ant jo pykti, tačiau aš papasakosiu apie save.

Mokyklos realybė: kai mokytoja nenori dirbti, dainuojame V. Šiškausko dainas (89)

Esu 8 klasės moksleivė ir norėčiau kreiptis į gerbiamą švietimo ministrę dėl mokslo metų ilginimo. Labai daug moksleivių piktinasi, kad bus ilginami mokslo metai, bet nepagrindžia, kodėl tai yra blogai. Todėl aš norėčiau išsakyti savo nuomonę.