Atradau vieną esminį dalyką tuomet, kai mane buvo užpuolusi 30 metų krizė, kuomet skaičiau „Alchemiką“ vardan to, kad suprasčiau, kas vyksta, kuomet chroniškas nuovargis buvo taip smarkiai užvaldęs, kad visos naktys tapo bemiegės.
Supratau, kaip svarbu atrasti save. Savęs atradimas man reiškia harmoniją su savimi ir mane supančiu pasauliu. Pomėgiai keičiasi, karjera netenka prasmės, materialinės gerybės praranda vertę, draugai ateina ir išeina, o aš visada lieku su savimi.
Man atrasti save reiškia džiaugtis tuo, ką turiu čia ir dabar, o ne tuo, ką galėjau ir galėčiau turėti, kokia esu, o ne kokią mane norėtų matyti kiti. Manau, kad tai yra viso gyvenimo darbas ir būtent dirbant šį darbą sau atradau fotografiją. Aš be galo myliu gamtą, ir būtent gamtoje jausdavausi rami, saugi, laiminga.
Gamta mane visada užburdavo savo grožiu ir, kas svarbiausia, nepakartojamais vaizdais. Todėl dabar man nėra liūdnų dienų – kiekvieną laisvą akimirką aš mėgaujuosi savo nauju pomėgiu – įamžinu tai, kas sukelia pačias geriausias emocijas. Todėl vienintelis receptas įveikti blogą nuotaiką – mylėti save, įsiklausyti į save ir paklusti savo prigimčiai.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Šis rašinys skirtas konkursui „Kai užpuola liūdnos mintys, aš...“. Prašome skaitytojų – pasidalinkite geros nuotaikos receptu: ką darote, kai užklumpa liūdnos mintys, ką pasiūlytumėte daryti tiems, kurie niekaip negali pamiršti blogos nuotaikos? O gal galite pasidalinti istoriją, kaip praskaidrinote dieną kitam?
Už pozityvumą ir pagalbą nusišypsoti kitiems skirsime prizus! Trys skaitytojai, pasidalinę geriausiais puikios nuotaikos receptais ar istorijomis, kaip jiems pavyko praskaidrinti dieną sau ar kitiems, gaus po vieną knygą - Česlovo Milošo „Abecėlė“, Radeko Sikorskio „Šventųjų pelenai“ ar Aurimo Švedo pokalbių su Petru Repšiu knygą „Piešimas buvo tarsi durys“.
Receptus ir istorijas prašome siųsti el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Nuotaika“ iki lapkričio 5 d.