Dažniausiai mane užkalbina vaikinai, vyrai ir kai pokalbio pabaigoje vaikinas pasako „Aš Simonas, malonu susipažinti“, man pradeda daužytis širdis.“ Paauglystėje draugavau su Simu, kai studijavau, turėjau vaikiną amerikietį Simoną, kurį kolegos vadino Saimonu, ir su abiem jais yra išlikę nuostabūs santykiai. Kai tik pasikalbu su kitomis bendravardėmis, jos sako lygiai tą patį. Tai yra kažkoks ypatingas jausmas.

Neslėpsiu, man beprotiškai patinka mano vardas, o kai jaunystės metais pamačiau Simą Jasaitį, iškart pradėjo daužytis širdis. Bet nedrįsau jo užkalbinti. Žinau, kad mano vyras bus tik Simas arba Simonas, ir vaikus pavadinsiu Simona arba Simu. Pažįstu ne vieną porą – Simą ir Simoną – ir dažnai jiems pavydžiu. Kaip gražu – Linas ir Lina, Rimas ir Rima, Simas ir Sima.

Pastebėjau, kad bendravardžiai vaikinai visi išvaizdūs, savimi pasitikintys, išsilavinę ir taip pat nestokoja dėmesio iš merginų. Visi gerai uždirba, važinėja gerais automobiliais ir liūdniausia, kad visi užimti. Jūs nepatikėsite – man į „Facebook“ parašo tiek bendravardžių Simų, kurie atvirai sako, kad nors ir turi antrąsias puses, negali atsispirti Simonoms. Bet kuri mergina norės būti meilužės vietoje?

Yra daug keistų potraukių. Pavyzdžiui, viena mano draugė buvo beprotiškai įsimylėjusi pusbrolį, su juo draugavo ir nuo visų tai slėpė. Kita buvusi kursiokė eina iš proto dėl juodaodžių, tačiau žino, kad Lietuvoje dėl tokios draugystės bus pasmerkta. Mane varo iš proto bendravardžiai vaikinai ir jeigu kažkas sukurtų „Facebook“ grupę skirtą tik Simonoms ir Simonams, aš pati pirmoji ten užsiregistruočiau. Galiu užjausti vaikinus, vardais Mantas, Andrius ar Tadas. Jie tikriausiai niekada nesutiks bendravardžių.

Man vaikino vardas reiškia labai daug. Kiek sutikau Remigijų, visi daugiausia kauniečiai, neišsilavinę, pavydūs, negražūs, sportuojantys ir tinkantys labiau kaimietukėms. Kiek sutikau Mantų, Karolių, Arūnų, jie dažniausiai paprasti, niekuo neišsiskiriantys. Andrius, Valdas, Aurimas – vardai, kurių atstovai dažniausiai verslininkai, malonūs pašnekovai, malonūs žmonės, bet nėra traukos. Simas arba Simonas – tai kažkas nuostabaus. Kai turėjau vaikiną Simą, ir būdavome kokioje šventėje, visi žvelgdavo į mus su saldžiu pavydu. Ar ir jūs jaučiate silpnybę bendravardžiams? Silpnybę, kuriai atsispirti yra neįmanoma!

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Merginos, vaikinai, prisipažinkit, o kam negalite atsispirti jūs? Ar iš tiesų yra dalykai, kurie nepriklausomai nuo žmogaus išvaizdos ar būdo, sukuria magišką trauką? O gal esate skaudžiai nusivylę, kai vedami instinktų pasirinkote nereisingai? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt.

Taip pat savo nuomone galite pasidalinti žemiau: