Vertinimo balais sistema - Lietuvos ugdymo yda

 (32)
Lietuvos švietimo sistema lyg ir neįsivaizduojama be balų vertinimo sistemos, kuri padeda susigaudyti vertinant ugdytinio pažangumą, gebėjimus, darbštumą ir pan. Ne paslaptis, kad vertinimas balais nusako ir vaiko ar paauglio socialinį statusą ir tai, jog balų pagrindu yra projektuojamas augančio individo gyvenimas. Ar pagrįstai tiek daug suteikiame balų vertinimo sistemai?
vaikas, berniukas, mokinys, protas, išradimas
© Shutterstock nuotr.

Balų vertinimo sistema Lietuvoje yra žinoma nuo XVII amžiaus, Algimanto Šventicko disertacijoje minima, jog ši vertinimo sistema buvo ne kartą kritikuota dar XX a. pradžioje kaip netinkama auklėti jaunajai kartai. A. Šventickas, peržiūrėjęs dabartinių trylikos valstybių iš trijų žemynų vertinimo principus, pastebi, jog kuo valstybė yra aukštesniame ekonominiame lygyje, tuo balai yra rašomi rečiau - formalusis vertinimas naudojamas daugumoje tik įvertinant egzaminus ar visų metų pasiekimus.

Daug dėmesio skiriama neformaliam vertinimui, kai pedagogas pastebėjimus perduoda vaiko tėvams, taip priteikiant didesnę atsakomybę ugdymu rūpintis ir pačiam vaikui bei jų tėvams. Pagrindines balų vertinimo sistemos sukuriamas ydas A. Šventickas išskiria tokias kaip mokyklos orientavimą į biurokratizmą ir kanceliarizmą, perdėto pedagogų bei moksleivių apkrovimą, santykių blogėjimą tarp mokytojo ir mokinio, abejones dėl gauto įvertinimo pagrįstumas, tėvų apie savo vaiko pasiekimus žinių subjektyvumas.

Gali pasirodyti, kad tai nėra didelė yda ir ji yra kontroliuojama įdiegiant vis tobulesnes ugdymo kontrolės programas. Lietuvos respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos paskelbtas įsakymas 2004 m. vasario 25 d. kalbėjo apie mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sampratą, čia buvo atkreipiamas dėmesys į integralų mokinio poreikius atitinkantį ugdymą, gebėjimo puoselėjimą mokytis visą gyvenimą, orientuojamasi, jog būtu pereita nuo siekimo būti įvertintam prie objektyvaus vertinimo. Bet ar tai mokyklose vyksta, ar yra tų pokyčių, ar jie yra deklaruojami tik gerais norais ir matomi tik valdininkų popieriuje – švietimo kokybės plėtros ataskaitose?

Balų vertinimo sistema šiandiena yra vienas iš pagrindinių skatinančių momentų devalvuojant tikrąsias žmogiškas vertybes kaip pagarba, užuojauta, bendruomeniškumas, patriotizmas. Yra ugdomas konkurencingumas, kosmopolitizmas, individualizmas. Dabarties vaikai nebegerbia pedagogo darbo, nuolat prieštarauja tėvams ir dievina vartotojiškumą.

Situacija galėtų keistis. A. Šventickas disertacijoje kalba apie kitokius ugdymo ir vertinimo modelius, žinomus jau nevieną dešimtmetį kaip pavyzdžiui Daltono planas, L.Trampo ugdymo sistema, jos siūlo alternatyvas balų vertinimo sistemai pereinant į neformalų vertinimą – tai yra stebėjimą, galimybę vaikui suteikti daugiau atsakomybės už savo sprendimus, už savo elgesį ir pasirinkimą.

Lietuvoje kiek panašų veikiantį ugdymo principą galime pamatyti – tai Valdorfo pedagogikos sistema, kuri aprašyta 2004 m. gegužės 17 d. LR Švietimo ir mokslo ministro įsakyme. Šioje sistemoje pažymiai yra rašomi tik laikant brandos egzaminus, pedagogas stebi vaiką nuolat, apie jo pasiekimus, veiklą informuoja tėvus, kurie taip pat didele dalimi prisideda prie vaiko ugdymo.

Mokytojas nuolat pildo pastebėjimų žurnalą, gale metų rašo kiekvienam mokiniui charakteristikas apie jo pasiekimus ir pažangą. Mokytojas vaiko suvokime pereina kelis etapus nuo pavyzdžio, autoriteto iki draugo, patarėjo. Mokytojas dalyvauja skatinant ir motyvuojant mokinį ir padedant atrasti pačiam vaikui savirealizacijos kryptis.

Vaikas ugdomas prisiimti atsakomybę už savo dabartį ir ateitį, nepermesti to vien ant tėvų ir pedagogų pečių. Daug vietos suteikiama kūrybiškumui, savęs pažinimo ieškojimui. Nėra kitų vertinimo būdų kaip antai raidės, procentai ar skirstymai - gerai, labai gerai, silpnai, nepatenkinamai. Taip nėra sukuriama vieningo „standarto“ siekimo mechanizmo, kuris neretai vaikui sukelia eilę neigiamų psichologinių išgyvenimų.

Valdorfo ar panašią ugdymo sistemą sunku įsileisti, bet stebint visuomenės vertybių devalvaciją, manytume, kad nėra paprasta išlikti abejingam ir nuošaliam. Tad pamąstykim, gal Valdorfo ar turiniu artima ugdymo ir vertinimo sistema mokyklose paskatintų Lietuvos visuomenę eiti geresniu ir tvirtesniu švietimo, žmogiškumo keliu.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Moteris turi aukso vertės patarimą, kaip atpažinti neištikimybę (107)

Įtariate, kad sutuoktinis neištikimas? Turiu auksinį patarimą – atsakykite sau į vienui vieną klausimą: ar jis tebeužsiima ta veikla, kurios dėka susipažinote? Pavyzdžiui, eina į klubus, į mįslingas vakarones su draugais, į rungtynes, į golfo aikštyną? Deja, skaudi patirtis sako, jog tai yra, taip sakant, raudona vėliavėlė...

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (64)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Apskaičiavo prabangų savaitgalio poilsį Palangoje: pagaliau nemačiau čeburekų pardavėjų (86)

Pastebėjau tokią tendenciją – Lietuvos gyventojai (arba labiau tie, kurie dar liko Lietuvoje), vis dažniau renkasi užsienio kurortus ar turistinius miestus. Dabar retai kada tai būna uždari miesteliai kaip Šarm el Šeichas ir Hurgada Egipte ar Marmario kurortas Turkijoje.

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...