Jau nuo pat gegužės pabaigos pasigirdo pirmosios abiturientų aimanos dėl egzaminų. Nusiskundimai ir kaltinimai dėl sugadinto gyvenimo nepaliaujamai plūdo į viešąją erdvę.
© DELFI / Tomas Vinickas

Po kiekvieno egzamino internetiniuose naujienų portaluose buvo galima išvysti dažniausiai negatyvaus pobūdžio moksleivių atsiliepimų. Negana to, socialiniuose tinkluose abiturientų draugų turintys asmenys tik ir tematydavo įrašus, susijusius su maždaug mėnesį trunkančiu dvyliktokų košmaru. Mokyklą anksčiau ar vėliau pabaigę žmonės irgi nenusileido – aktyviai reiškė savo nuomonę ar kontrargumentais atsakė į būsimųjų studentų dejones.

Ar įvairiausi moksleivių ar net pedagogų nepasitenkinimo pranešimai yra pagrįsti, ar tai tik išpūstas burbulas, nagrinėti nė nebandysiu. Tegul šį klausimą sprendžia aukštesnio išsilavinimo žmonės ir svarbesnės institucijos. Kita vertus, turbūt daugelis sutiktų, kad šiais metais abiturientai yra kaip tikros drama queen. Tiesiog absurdiškos ir juoką keliančios mintys, kad nežmoniškų egzaminų dėka Lietuvėlė praranda ne vieną auksinį protą, išvykstantį svetur laimės ieškoti. Apie kokius auksinius protus galima kalbėti, jei paprasti abitūros egzaminai – bene pirmasis rimtas žinių patikrinimas ir šioks toks išbandymas – atbaido ar net žlugdo tolimesnį gyvenimą?

Žinoma, turbūt daugmaž visi išgyveno tokį perdėto savęs sureikšminimo ir nepasitenkinimo esančia sistema laikotarpį. Jaunystė – toks amžius, kupinas idealistinių vaizdinių ir nusivylimų, kai supranti, jog tobulybė nepasiekiama. Šis tekstas keistai skambėtų iš mano lūpų, turint omeny, kad pati dar gan stipriai jaučiu vaikystės kvapą. Tačiau tai tėra perfrazuotas ir iš savo prizmės pateiktas Ryčio Zemkausko sakinys. Bendraudama su juo visiškai pakeičiau nuomonę apie jaunuolių „problemas“. Kabutės reikalingos, nes tai, kas dabar prilyginama katastrofai (aš, žinoma, vis dar kalbu apie nelemtus egzaminus), smegenims atvėsus ir emocijoms nurimus kels gėdingą juoką. „Kai būni jaunas, kartais nusivili žmonija, o paskui užaugi ir supranti, kad viskas yra „okey“, - įsitikinęs R. Zemkauskas.

Pasak „Pasivaikščiojimų“ kūrėjo, nesėkmės, nepasitenkinimas verčia judėti, veda į priekį, todėl visur galima įžvelgti teigiamų pusių. „Mes atėjome į šį pasaulį, kad džiaugtumėmės, tad neįsimylėkime nelaimių. Neieškokime blogai, ieškokime gerai“. Paprasta ir visiems įkandama gyvenimo filosofija. Deja, retas ja vadovaujasi. Dažnai atsiranda ir tokių, kurie apsimeta, kad yra didžiausi optimistai, tačiau, atsiradus progai, nepraleidžia galimybės paburbuliuoti ar pasiskųsti savo liūdnu likimu. Visoms dejonėms galima siųsti negailestingą atkirtį.

Paklaustas, ką mano apie didžiąją abiturientų „problemą“ – egzaminus ir karjeros dilemas,- Rytis Zemkauskas atsakė rimtai ir aiškiai: „O žinai, koks Somalyje didžiausias vaikų rūpestis?“. Garantuoju, kad išgirdęs tokį klausimą, ne vienas abiturientas paraustų iš gėdos ir suprastų, koks nereikšmingas yra jo rūpestis. Galų gale, net jei ir buvo nuskriausti dėl pernelyg griežtų reikalavimų ir neįkandamų užduočių, reikia prisiminti faktą, kad tą patį egzaminą laikė visos respublikos abiturientai, o vertinimas visiems yra vienodas.

Tačiau kaltinti sistemą, kitaip tariant, Nacionalinį egzaminų centrą ir visus egzaminų sudarytojus, tarp jaunuolių yra labai populiaru. Retas abiturientas vadovaujasi šūkiu, kad kiekvienas yra savo likimo kalvis. „Perspektyvos nepadėtos mieste ant suoliuko, nesukeltos į medžius ir nelaukia jūsų troleibusuose ar kitur. Perspektyva – tai jūs patys“,- burnotojams atrėžia Rytis Zemkauskas.

Palaiminti tie, kas atsipalaidavę mėgaujasi vasara ir visiškai nesijaudina dėl egzaminų rezultatų. Šie žmonės teisingai mąsto – juk jau vis tiek nieko pakeisti nepavyks. Kiek yra tokių nesijaudinančių ir kiek nepatekintų – pasakyti sunku. Gali būti, kad depresuojančiųjų yra labai nedaug, tačiau jie labiausiai pastebimi, nes ryškiausiai ir daugiausia išsako savo nuomonę. O kiti tyli ir nekelia audrų.

Jei naudotumėmės Ryčio Zemkausko patarimais ir visur stengtumėmės įžvelgti gėrį, galėtume atrasti (ne)įkandamų egzaminų teigiamybių. Pirmasis rimtas žinių patikrinimas, susitaikymas su galima neteisybe yra lyg savotiška repeticija prieš savarankiško ir ne visada teisingo bei rožinėmis spalvomis piešto gyvenimo pradžią. Net sėkmingos ir visuomenėje žinomos asmenybės sutinka, kad kova dėl karjeros yra sunki, kartais net ir žiauri. Pavyzdžiui, Gediminas Jaunius, kalbėdamas apie televiziją, pripažino, kad daugybė jaunuolių svajoja apie darbą populiariausiuose kanaluose, nors net neįsivaizduoja, kokia yra šlovės kaina. Rožinė svajonė gali parodyti tikrąjį, ne romantinį savo pavidalą. „Jei gali nesirodyti „telike”, tai nesirodyk“,- žiaurią realybę atskleidė TV prodiuseris.

Egzaminų vajus jau aprimo, tačiau galima tikėtis naujų antplūdžių kiekvieną kartą, kai bus skelbiami tam tikro dalyko žinių įvertinimo rezultatai. Kita vertus, anglų kalbos rezultatų paskelbimas nesukėlė didelių audrų. Nors po gegužės 24-osios girdėjome bene daugiausia pasipiktinimo šūksnių, daugelis liko patenkinti surinktais balais. Panašus scenarijus (tik su keliais pakeitimais ir nuokrypiais), tikėtina, kartosis ir kitais metais. Ir dar po metų. Bus ir išlaikiusių egzaminus, ir neišlaikiusių. Žodžiu, pasaka be galo. Tik ar verta panikuoti ir prarasti gyvenimo džiaugsmą dėl tokių „nesėkmių”?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Nori sugriauti mitus: ekonomiškai tobulėjame žvėriškais tempais (427)

„Kai esi miręs, nežinai, kad tu miręs. Tik kitiems sunku. Lygiai taip pat yra, kai esi...

Kauno pokyčiai: net latviai ar estai klausia, kas čia vyksta (348)

Rašau kaip Kauno pilietis, kuris didžiuojasi vykstančiomis pertvarkomis mieste. Beveik neabejoju,...

Patarimai nuo ko pradėti verslą: labai svarbus aplinkinių palaikymas (67)

Matyti ir girdėti nusivylusiųjų gimtąja šalimi veidus Lietuvoje tapo taip įprasta, jog...

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (106)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę ,...

Žmonių nuomonė pašiurpino: nesuprantu, kaip galima palaikyti eutanaziją (106)

Neseniai skaičiau apie moterį, kuri papuolė į Antakalnio ligoninę ir jos pakraupimą...

Top naujienos

Meilės V. Putinui kaina: už pinigus gali parduoti ne tik tėvynę, bet ir visą Europą? (124)

„Putino samdinys“, „apmokamas Putino tarnas“, „Kremliaus lobistas“ – taip buvusį...

Suskaičiavo algų didėjimą: kam pasisekė labiausiai? (157)

Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šalies...

V. Laučius. Kauno medžių apokalipsė (267)

Saugoti senus medžius reikia, labai gerai, kad žmonės juos bando ginti, bet stebina viena...

Kruopių miestelyje rastas sidabrinių litų lobis (14)

Akmenės rajone darbininkai aptiko lobį – iš žemės iškasė apie pusšimtį tarpukario litų...

Miestelis Airijoje, kuriame lietuviams net nebereikia anglų kalbos (426)

Dėl lietuvių kiekio Airijos šiaurėje esantis Monachano miestelis jau vadinamas mažąja Lietuva....

Lietuvė iki šiol sapnuoja Etiopijos moterų klyksmus: tai, ką pamatai čia, smegenys atsisako suprasti (1)

„Tai unikali šalis, daugiau tokių nėra likę, - apie paslaptingąją Etiopiją sako „Boutique...

Pilvo pūtimas – ne tik prastos mitybos išdavikas: kokias ligas išduoda dujų kaupimasis

Skausmingas pilvo raižymas, spaudimas ir vis išeinančios dujos – nemalonūs pojūčiai, kurių...

Pietų pertrauka armėniškame restorane: užteko ir trijų šašlykų (6)

Vieni iš smagiausių pietų pertraukos atradimų būna tada, kai prieš vykdama nieko pernelyg daug...

Didžiausias išduotų paskolų būstui augimas – jau nebe sostinėje (7)

Keletą pastarųjų metų Vilniuje stebėtas būsto finansavimo rinkos aktyvumas išplito ir į kitus...

Ar žinote, kodėl rentgeno spinduliai dar vadinami X spinduliais? (5)

XIX a. pabaigoje vokietis Wilhelmas Conradas Rontgenas atrado naują elektromagnetinių spindulių...