Prie Labanoro regioninio parko įrengtų konteinerių krūvos šiukšlių. Konteineriai perpildyti. Iš vienos stovyklavietės šiukšles surinkau pats ir išsivežiau į savo konteinerį Vilniuje. Daugiau šiukšlių netvarkiau, nes nebuvo kur dėti. Net ir sveikus maišus varnos suplėšo, ieškodamos delikatesų.
Tvarkant šiukšles galima kaip kokiam archeologui bandyti suvokti tuos piliečius ir pilietes, kurie paverčia gražiausias Lietuvos vietas šiukšlynais. Ar galima kaltinti stovyklautojus, kurie supakuotas šiukšles suneša prie perpildytų konteinerių ir sustato ant žemės? Gal kalti, bet tik dėl vieno, kad neišmoko su šiukšlėmis gyventi racionaliai.
Jie yra paprasti vartotojai ir nori gauti pigiai ir daug. Mokyklose neišmokoma, kaip mažinti šiukšlių kiekį ir tūrį. Jie moka varyti už Lietuvą, bet nemoka suploti alaus skardines koja ir sudėti jas į atskirą maišą. Vilniuje jau yra šiokia tokia antrinių žaliavų supirkimo sistema, bet ja naudotis reikia laiko ir noro.
Ar kaltos stovyklavietes tvarkančios įmonės, privalančios išvežti atliekas iš paežerių? Matyt, nesusitvarko su tokiais milžiniškais pakuočių kalnais. Pinigų už paslaugas šiukšlintojai nemoka, už stovyklaviečių įrengimą ir priežiūrą - taip pat. Visiems jau seniai aišku, kad kas nemokama, tas nepatikima, tačiau Lietuvos paežerių stovyklavietės arba tokios, arba visiškai neprieinamos, privatizuotos.
Po kelių šimtų metų kokie nors kinų archeologai atkas kalnelį prie ežero už Labanoro ir atras visiškai sveiką alaus skardinę su užrašu „Varom už Lietuvą“. Ilgai jiems teks spėlioti, ar tas „varymas“ ir buvo tų šiukšlių piliakalnių statytojas?
Tekstas Stanislovo Jakimavičiaus, nuotraukos Artūro Kakaro
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
