Valstybės tarnautojas: nebeturiu tikėjimo valstybės tarnyba

 (35)
Vienas paskutinių Konstitucinio teismo nutarimų dėl valstybės tarnautojų atlyginimų sukėlė didelį rezonansą Lietuvoje. Kaip ir buvo galima tikėtis, tokiais atvejais Konstitucinio teismo nutarimai dažniausiai aiškumo įneša nedaug, o klausimų kyla daugiau nei atsakymų.
© Shutterstock nuotr.

Pagrindinis klausimas – iš kur gauti pinigų Konstitucinio teismo nutarimams įgyvendinti. Kaip žinoma, Konstitucinis teismas daro tiesioginę įtaką valstybės ekonominei ir socialiniai politikai, tačiau niekaip neprisideda prie finansų planavimo.

Konstitucinis teismas įvairiais savo nutarimais paveikė ir paveikia valstybės finansinę ir skolinimosi politiką, dažnai perkeldamas finansinius kaštus ateities kartoms, tačiau niekada neaiškina, kokia šios institucijos ateities strategija, kokį socialinį modelį bandoma kurti Lietuvoje šiais nutarimais (skandinaviškosios gerovės valstybės, kontinentinį socialdemokratinį, liberalųjį ar kurį kitą).

Ironizuoju ir žinau, kad Konstitucinis teismas niekada nepaaiškins, į kokį rytojų veda mūsų valstybę. Žinoma, konstitucinės teisės ekspertai man argumentuotų, kad Konstitucinis teismas tik aiškina tai, kas parašyta Konstitucijoje. Mano kuklia nuomone, dabartinis Konstitucinis teismas tikrai daro daugiau – ši kolegiali institucija nulemia visos valstybės gyvenimą ilgiems metams į priekį, nes Teismui pasinaudojus „liberum veto“ teise dažniausiai sustoja vienokios ar kitokios reformos, pakeičiama finansų perskirstymo politika, mokesčių mokėtojų pinigai iš vienų sričių nukreipiami į kitas. Taigi, ar neturėtų Konstitucinis teismas paaiškinti kokia Lietuvos ateities vizija slepiasi po šiais nutarimais? Vėl gi, ironizuoju – manau, niekas nebus paaiškinta.

Kalbant apie Konstitucinio teismo nutarimą dėl valstybės tarnautojų algų, tiek pozicija, tiek opozicija, tiek įvairūs ekspertai sutinka, kad šis nutarimas daro stiprią įtaką socialiniam teisingumui, t.y. atlyginimai grąžinami tik daugiau uždirbantiems valstybės tarnautojams ir teisėjams.

Konstitucinis teismas paaiškino, kad sumažintais pareiginės algos koeficientais 11-20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojams, „nustatytas neproporcingas valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo mastas, pažeistos laikotarpiu iki ekonomikos krizės nustatytų valstybės tarnautojų atlyginimų proporcijos, atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos asmens atlyginimo“.

Dėl kvalifikacinių klasių Konstitucinis teismas pasakė, kad „mažinama tik atskira atlyginimo sudedamoji dalis, todėl dar labiau, nei diferencijuotai mažinant pareiginės algos koeficientą, iškreipiamos laikotarpiu iki ekonomikos krizės nustatytų valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių proporcijos“. Kyla klausimas, kaip Konstitucinis teismas nustatė, kad laikotarpiu iki krizės šios proporcijos buvo teisingos? Juk šios proporcijos nėra įtvirtintos Konstitucijoje, jos atsirado su 1999 metų valstybės tarnybos įstatymu, ir dar iki krizės šis įstatymas buvo nuolatos keičiamas ir taisomas.

Bet šiuo tekstu nesiekiu įsivelti į teisinius niuansus. Tikslas yra parodyti klausimo sprendimo galimybes Vyriausybei ir premjerui, kuris pats išreiškė susirūpinimą dėl šio Konstitucinio teismo nutarimo socialinio teisingumo. Nesu ekspertas, neturiu padėjėjų ir nenagrinėjau šio klausimo nuo Teismo nutarimo iki spalio mėnesio, tačiau noriu pateikti savo pasiūlymus, kurie susiję su valstybės tarnyba.

Teismų sistemos nežinau, o sprendžiant pagal Konstitucinio teismo išaiškinimus „teisėjų atlyginimų sumažinimą nustatantis teisinis reguliavimas prieštarauja teisėjo bei teismų nepriklausomumo principui“. Mano supratimu, dėl teismų viskas nuspręsta visiems laikams, jų atlyginimai negali mažėti (tik didėti), nes teismų sistema nepriklausoma nuo valstybės ar panašiai. Todėl pakalbėkime apie valstybės tarnybą.

Pirmas pasiūlymas. Konstitucinis teismas uždraudė mažinti 11-20 kategorijų koeficientus, tačiau ar tai reiškia, kad negalima didinti 1-10 kategorijų koeficientus? Jei premjeras siekia didesnio socialinio teisingumo, gal galima padidinti mažiausiai uždirbančių valstybės tarnautojų pareiginius koeficientus. Taip pat Konstitucinis teismas neuždraudė mažinti pareiginės algos bazinio dydžio, todėl įtaką socialinei ir ekonominei politikai daryti politinė valdžia vis dar gali.

Antras pasiūlymas. Valstybės tarnybos reforma, kuri gal būt turėjo įvykti dar prieš krizę, tačiau jai vis pritrūksta politinės valios – Konstitucinio teismo nutarimas būtų puiki priežastis pradėti šio klausimo sprendimą. Nuo šių metų liepos mėnesio pradėtas centralizuotas valstybės tarnautojų bendrųjų gebėjimų vertinimas. Tai jau yra žingsnis į priekį, tačiau galima pradėti galvoti apie kompleksinę reformą, kuri po diskusijų galėtų startuoti iki 2015 metų.

Reformos metu, mano nuomone, reikėtų peržiūrėti kategorijas ir jų atlyginimų dydžius, galbūt atsisakyti kai kurių kategorijų (bent jau aš nesu girdėjęs, kad realybėje egzistuotų 1-3 kategorijos valstybės tarnautojai). Būtina panaikinti visam gyvenimui suteikiamas kvalifikacines klases, kurios praktikoje dažniausiai naudojamos kaip protekcionizmo įrankis. Atlyginimo priedai už gerai atliekamas pareigas turėtų būti suteikiami kasmet, vieneriems ar dvejiems metams į priekį. Kvalifikacinių klasių dydžių skalė turėtų būti platesnė (pvz. 10, 15, 20, 30, 40 procentų). Labai svarbus klausimas – tai, jog turėtų būti panaikinta teisė priimti į pakaitinius valstybės tarnautojus be konkurso.

Dabar pabandysiu paaiškinti savo pasiūlymus. Aš jau penkerius metai dirbu valstybės tarnyboje ir gana aiškiai matau kas labiausiai nukentėtų dėl pastarojo Konstitucinio teismo nutarimo – visi mokesčių mokėtojai ir mažiau uždirbantys, dažniausiai jauni valstybės tarnautojai, nes didelė tikimybė, kad reikalingi finansai bus surinkti skolinantis ir stabdant atlyginimų bazės plėtrą, t.y. visiškai sustabdžius klasių suteikimą naujiems gerai dirbantiems darbuotojams, seniai kvalifikacinę klasę gavusiųjų labui. Taip pat labiausiai nukentės žemų kategorijų valstybės tarnautojai, kurie kažkodėl būna daug mažiau nusipelnę kvalifikacinių klasių lyginant su vadovaujančiais tarnautojais.

Manau, vieša paslaptis, kad Lietuvos valstybės tarnyba yra nepotizmo bastionas, o viena iš landų – pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimas be konkurso. Ar tikrai taip sudėtinga suorganizuoti konkursus pakaitiniams (laikiniems) biurokratams? Juolab, kad pakaitiniai, dažnu atveju, ilgainiui  tampa nuolatiniais tarnautojais. DELFI neseniai rašė, kaip konkursas į valstybės tarnybą buvo sustabdytas, o į pareigas priimta pakaitinė valstybės tarnautoja (buvusi Seimo nario M. Zasčiurinsko padėjėja).

Dirbdamas valstybės tarnyboje esu matęs, kaip ir kas priimama į valstybės tarnybą, už kokius „nuopelnus“ suteikiamos kvalifikacinės klasės. Suprantu, kad KT priimdamas šį nutarimą aklai skaitė Konstituciją, nesiremdamas faktinėmis aplinkybėmis ir realiu gyvenimu, tačiau Vyriausybė turėtų atsižvelgti į susidariusią situaciją, kai pačiame valstybės centre, viešajame administravime, klesti neteisybė ir visuotinė netvarka.

Neturiu daug vilčių dėl savo pasiūlymų, neturiu jau tikėjimo ir valstybės tarnyba. Žinau, kad likęs valstybės tarnyboje pats po kažkurio laiko susirinkčiau visus tuos „bonusus“ už stažą, klases ir pan., tačiau ar toks valstybės tarnybos tikslas? Šiuo tekstu siekiu parodyti, kad po Konstitucinio teismo nutarimo dar galima ieškoti įvairių išeičių.

Gerai, tarkime, kad valstybė apdovanoja už ilgą sėdėjimą vienoje vietoje, tai gal bent galima pasistengti į valstybės tarnybą atrinkti pagal žinias ir pasirengimą, o ne pagal partinę priklausomybę ar giminystę. Beveik kiekviename Lietuvos universitete yra viešojo administravimo studijos. Ar žinoma, koks procentas jas baigusių dirba valstybės tarnyboje? Niekas neskaičiavo, bet manau, kad nedaug.

Premjere, jūs žinote kiek daug pinigų kainuos atlyginimų kompensavimas. Ar tai bus socialiai teisinga ir demokratiška? Ar dabartinė valstybės tarnybos sistema ir kokybė yra verta tokių finansų? Gal jau atėjo laikas bent minimaliems pokyčiams?

A9 kategorijos valstybės tarnautojas

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Bedarbės perfekcionistės darboholikės dienoraštis: kodėl man dabar gerai (I) (2)

2016 m. vasario 15 d. Ar žinote posakį „Jei jums atrodo, kad yra taip blogai, kad blogiau būti negali, jūsų skurdi fantazija“? Mano fantazija neskurdi, nes man vis dar atrodo, kad:

Gėdini apsiperkančius Lenkijoje? Turėtum atsiprašyti (412)

Na, atsiprašau, kad ir koks „patriotas“ rašė straipsnį „Man gėda dėl Lenkijoje perkančių lietuvių“, jis aiškiai nežino ar net nebando įsigilinti į aptariamą situaciją, surasti joje bent dalį tiesos.

Skaičiuojate, kad per mėnesį pakanka poros šimtų eurų? Pasižiūrėkite į mano išlaidas (931)

Nustačius, kad minimalių poreikių krepšelis, iš kurio žmogus per mėnesį galėtų išgyventi, yra 238 eurai per mėnesį, DELFI pasiteiravo skaitytojų, ar jiems tokios sumos pakaktų. DELFI Piliečiui parašė ne vienas skaitytojas, norintis išsakyti savo nuomonę. Pavyzdžiui, vieniša mama Erika tikina, kad gaudama didesnes pajamas negali sau daug ko leisti. Publikuojame jos mintis.

Lietuvišką filmą kine pasižiūrėjusi mergina priėmė rimtą sprendimą (268)

Augau su amžinu klausimu. Likti ar palikti? Dilemos labai drasko širdelę. Ir aš esu blaškoma, nes nežinau, kur mano namai bus po trijų mėnesių, išlaikius paskutinį egzaminą. Nes vis dar nežinau kokiu būdu galėčiau tapti laiminga. Svetur lengvi pinigai, bet sunki dūšia. O Lietuvoje laisvą gyvenimą vis dar turi užsitarnauti.

Man gėda dėl Lenkijoje perkančių lietuvių (2705)

Tikriausiai visiems pažįstamas jausmas – po švenčių ateina kažin koks liūdesys, širdgėla... Mokslininkai sako, kad tai normalu. Tačiau man liūdesys atėjo dar per pačią šventę ir su labai konkrečia priežastimi...