Vakarienė kavinėje: sugaištas laikas ir nevykusios picos

 (57)
Penktadienis, 13-a – vadinasi, sugadinta. Turbūt taip norėtųsi paaiškinti šio vakaro „nuotykius“ ir patyrimą. O buvo taip... Po darbų, nesulaukę krepšinio rungtynių tarp Lietuvos ir Belgijos rinktinių pabaigos, bet besidžiaugdami užtikrinta ir gražia pergale, nutarę kartu su šeima smagiai pasitikti savaitgalį, užsukome į Vilniaus centre, VCUP įsikūrusią „Charlie Kids“- smagią vietą vaikams ir jų tėveliams, kaip teigiama jų internetinėje svetainėje.
© Shutterstock nuotr.

Lankėmės pirmą kartą, užsisakėme šio bei to ir iš specialiai vaikams ruošiamų patiekalų iš vaikiško valgiaraščio. Pirmiausia gavome gėrimus. Užsakytas bananinis pieno kokteilis labiau priminė vanilinį. Bet pasiteiravus apie tai padavėjos, ji nesutrikusi pakeitė nauju, kuriame tikrai jautėsi bananų skonis. Visa tai vyko natūraliai, operatyviai ir nė kiek negadino nuotaikos. Bet čia, pasirodo, mes ir suklydome...

Pica
Pica
© Skaitytojo nuotr.

Į kavinę atvykę maždaug 10 min. po penktos, vaikams suvalgius jų užsakytus patiekalus, nors lankytojų tikrai nebuvo gausu, picas tėveliams atnešė tik po geros valandos. Prieš tai (maždaug prieš 15 min.) bereikalingai įspėjus, kad „jūsų picas gausite jau po 3 min.“. Ir atnešė ne abiems iš karto, ne vienu metu. Pirmiausiai - didesnę, vyrišką… Su „siurprizu“ - dideliu juoduliu pakraštyje, t.y. gerokai apdegusią, kad net per picos storį „pramušė“.

Žmona juokaudama pakomentavo, kad bent su pomidoru degėsį užmaskuoti galėtų. Padavėjos atsakymas toks lietuviškas pasirodė – „o ką man daryti?“... Teko laukti, kol ir antrąją, žmonos, mažesnę picą atneš, tikintis, kad mano „degulys“ neatšals labai.

Atnešta antroji mažesnė pica jau pripildė mūsų kantrybės taurę. Buvo „nenusakomai neapvalios“ formos, nors iki šio apsilankymo šventai tikėjome, kad picos būna arba apvalios, arba perlenktos pusiau. Na, dar kartais supjaustytos. Sulyginus abi picas negalima buvo nepastebėti ir, tiesiogine prasme, užlankstytų kraštų... Turbūt ši kavinė arba bent jau joje dirbantis picų kepėjas sugalvojo būdą kaip tiksliau atkartoti picos pado formą pagal lėkštės dydį, nors žiūrint į mažają darėsi nebeaišku visiškai ką ketinta „atkartoti“... Atsisakėme tokias picas valgyti.

Pica
Pica
© Skaitytojo nuotr.

Padavėja, nebežinodama ką daryti ir kaip įtikti, nubėgo kviestis „pastiprinimo“ – kolegės, administratorės ar panašiai… Pastaroji, su trumpa fraze „tokių neturėjo ji (suprask, padavėja) patiekti ant stalo“, dar pasiteiravo, ar lauksime, kol sekančios iškeps. Bet kadangi valgyti norėjosi, o ne naujų nenuspėjamų nuotykių patirti, nusprendėme vakaroti be šios kavinės.

Paprašėme sąskaitos ir ją gavę padėjome pinigus kartu su čekiu... Laikrodis jau rodė 18.35 val., mes, suaugę, vis dar alkani ir jau pikti. Turbūt iš neturėjimo ką veikti, belaukdami kol iš mūsų paims pinigus už suvalgytą ir išgertą maistą, net ant čekio užrašėme mobilaus telefono numerį su prierašu „išėjom 18.50, nesulaukę, kol padavėja paims pinigus. Susisiekite, apmokėsime“.

Sąskaita
Sąskaita
© Skaitytojo nuotr.

Bet čia įvyko paskutinis netikėtumas mums – šį kartą nė kiek neliūdinantis - atėjo padavėja, paėmė pinigus, ir, turbūt, perskaičiusi mūsų keverzones ant čekio, per ne daugiau nei minutė atnešė grąžą, be jokių „ačiū, atsiprašau, viso gero, gero vakaro“... Ir net patys negalėjome patikėti – 19.00 val. jau buvome lauke, tokie pat alkani (gerai, kad tik tėvai, o ne vaikai), kaip kad ir buvome po darbo valandų...

„Charlie Kids“ – puiki vieta visai šeimai. Tikiuos, kad ir įmonės vadovai tiki internetinėje svetainėje skelbiamu savo šūkiu. Tik turbūt neaišku kada ši vizija pavirs realybe su tokiu aptarnavimu dabar. Gal taip pradėti savaitgalį jiems patiems yra priimtina ir normalu, gal toks aptarnavimas įmonėje atitinka taikomus kokybės standartus. O gal pasiųs picų išvežiotoją su pora šeimyninių picų kaip atsiprašymą už savaitgalio pradžios nuotykiu...Tik aš be jokio pykčio bet kuriuo atveju apie tokius šeimos nuotykius tiesiog papasakosiu draugams ir pažįstamiems, pažadu.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

DELFI komentaro pasiteiravo UAB „Vičiūnų restoranų grupė“ atstovės Linos Nikonovaitės. Ji nurodė, kad įvykusi situacija šiuo metu aiškinamasi. „Stengsimės, kad ateityje klientai nepatirtų tokių nesusipratimų. Bet kuriuo atveju klientas visada teisus. Atsiprašome“, - sakė ji.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Moteris turi aukso vertės patarimą, kaip atpažinti neištikimybę (99)

Įtariate, kad sutuoktinis neištikimas? Turiu „auksinį“ patarimą – atsakykite sau į vienui vieną klausimą: ar jis tebeužsiima ta veikla, kurios dėka susipažinote? Pavyzdžiui, eina į klubus, į mįslingas vakarones su draugais, į rungtynes, į golfo aikštyną? Deja, skaudi patirtis sako, jog tai yra, taip sakant, raudona vėliavėlė...

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (63)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Apskaičiavo prabangų savaitgalio poilsį Palangoje: pagaliau nemačiau čeburekų pardavėjų (83)

Pastebėjau tokią tendenciją – Lietuvos gyventojai (arba labiau tie, kurie dar liko Lietuvoje), vis dažniau renkasi užsienio kurortus ar turistinius miestus. Dabar retai kada tai būna uždari miesteliai kaip Šarm el Šeichas ir Hurgada Egipte ar Marmario kurortas Turkijoje.

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...