Vaizdeliai prie Vilniaus autobusų stoties gąsdina tautiečius ir užsieniečius

 (23)
Su nekantrumu laukiame liepos 1-osios, Lietuvos pirmininkavimo pradžios dienos. Bet turiu įtarimą, kad taip pat ši diena pasižymės viešojo transporto chaosu Vilniaus gatvėse dėl sumažėsiančio maršrutinių mikroautobusų skaičiaus.
© Edvardo Bistricko nuotr.

Na, chaosas, tikiuosi, bus trumpalaikis, ir per kelias dienas, gal savaitę, viskas susitvarkys. Tikėkimės, nenutiks taip, kaip pernai rugsejo 1-ąją su „Vilniečio kortele“...

Vis dėlto čia ne apie tai. Nemažai maršrutų bus nukreipiama į Vilniaus geležinkelių ir autobusų stotį kaip į persėdimo tašką, panaikinus kelis aplinkinius maršrutus mikroautobusais. Važiuojančių per stotį keleivių srautas tikrai turėtų padidėti. Teko man atvažiuoti į stoti persėdimui apie 20 val ir štai kokį matau vaizdelį, einant iš autobusų stoties: jos prieigose esantys barai tiesiog ošia, beveik visi stalai nusėsti ir retas kuris neparaudęs ir ne mėlyna nosimi...

Nedrįsau dėl savo paties saugumo jų fotografuoti. Stotelėse tie patys mėlynanosiai kaip visada kaulija centų bei cigarečių. Bet kas liūdniausia, kad praeiviai - nebe tie patys kuklūs lietuviai su
užuojauta atkišantys saujelę centų, bet nesusivokę užsieniečiai, kurie, manau, pasijaučia tarsi pavojingame didmiesčio rajone, kuriame geriau duoti, ko tavęs prašo.

Štai toks vaizdelis Vilniaus stoty pavakary. Liepos mėnesį vilniečiams, važiuosiantiems per stotį su persėdimu, teks su tuo susitaikyti, bet ką galėtų pasakyti Lietuvos įvaizdžio kūrėjai, kurių darbas, manau, eina perniek?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Dirbu Palangoje – man gėda pasakyti savo atlyginimą (104)

Gyvenimas susiklostė taip, kad po studijų gavau darbą sanatorijoje Palangoje. Svajonė išsipildė, nes dirbu tai, ko visada norėjau, padedu žmonėms reabilituotis po sunkių ligų. Tik labai liūdna, kad mano darbas yra labai menkai apmokamas.

Auklėtojos elgesys lopšelyje šokiravo: pabėgome tą pačią dieną (68)

Norėjau papasakoti apie pirmą dieną viename darželyje. Atvykusios su dukryte, buvome maloniai sutiktos, tačiau kai nuėjome į lopšelio grupę, buvau nustebusi. Įėjusi išgirdau, kaip auklėtoja su šeimininke apkalbinėja mažus lopšelio grupėje esančius vaikus, kad neva kažkuriam vaikui iš jų grupės vystosi silpnaprotystė, o tėveliai nieko nedaro.

Užduotis sūnaus matematikos uždavinyne tėčiui sukėlė nuostabą: klausimas, ar aš sugebėčiau išspręsti (7)

Pastaruoju metu vis rašoma apie suprastėjusius vaikų pasiekimus. Bet man pačiam kyla klausimas, ar aš sugebėčiau išspręsti sūnui paskirtą uždavinį, neatspėjęs, ko nori uždavinio autorius.

Chemijos mokytoja įvardijo didžiąją Lietuvos švietimo problemą (39)

Kiekvienas iš mūsų tiesiogiai ar netiesiogiai esame susiję su švietimu: turime vaikų, anūkų, sūnėnų ar dukterėčių, kurie lanko mokyklą, mokomės patys ar mokome kitus. Gaila tik, kad tiek mažai žinome apie Lietuvos švietimą, ypač apie pagrindinį ir vidurinį ugdymą. Dažnai straipsniuose rašoma apie problemas sukeliančius mokytojus. O prie ko čia mokytojai?

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (177)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“