Norėčiau pasidalinti savo patirtimi. Esu 18-os metų vaikinas, turėjau dvi merginas ir daugybę simpatijų. Pirmą merginą aš tikrai nuoširdžiai mylėjau, draugavome pusę metų ir ji mane paliko po naujųjų, nes kažkoks vaikinas jai padovanojo auskarus...
Po pusės metų susiradau mergina ir su ja prabuvau dvejus metus. Ką galiu pasakyti apie tą draugystę: tai labiau buvo karas, nei santykiai! Mes visada pykomės dėl mano draugių, nes esu be galo aktyvus ir šoku, todėl neišvengiamai turėjau su jomis būti. Taip ir išsiskyrėme dėl merginos beribio pavydo scenų ir mano aktyvumo.
Tą dieną, kai mes išsiskyrėme, aš nuėjau į uostą ir verkiau prie vandens, tada priėjo prie manęs viena mergina. Aš jai viską papasakojau, dar nuėjome iki kavinės ir aš ją su draugėmis palydėjau namo. Sužinojau vardą ir pavarde, todėl „Facebook“ pakviečiau į draugus. Na, ir prasidėjo ignoravimas, kuris truko savaitę...
Po to atrašydavo dvi žinutes ir vėl ignoruodavo savaitę ar dvi. Po ilgo laiko paaiškėjo, kad ji jau turi kitą vaikiną... O aš iki šiol negaliu pamiršti jos, nes ji man buvo ideali, bet supratęs, kad mums nelemta būti kartu, ją paleidau ir daugiau nerašiau.
Po išsiskyrimo buvo kelios simpatijos, bet mane jos tik trumpai sudomindavo. Nežinau, gal dėl to, kad ankstesnioji mano galvoje buvo... Užmiršęs viską bandžiau toliau ieškoti savo antros pusės. Pavyko rasti vieną tikrai mielą ir šaunią merginą, bendravom iki tol, kol nusiskutau galvą visiškai plikai. Ir ką jūs manot? Ji, kai pasakiau, kad nusiskutau plaukus, nuo to laiko nustojo su manimi bendrauti. Paradoksas tas, kad kai plaukai ataugo, ji vėl pradėjo man rašyti.
Vis dėlto, man tokių merginų, kurioms rūpi tik išvaizda, o ne vidus, nereikia. Todėl dabar nustojau ieškoti antros pusės ir esu tikras, kad kai reikės, ji pati atsiras.
Apibendrinus galiu pasakyti, kad merginoms išvaizda tikrai svarbi! Bet broliai, sakau nuoširdžiai, ar mums reikia tokių merginų, kurios žiūri į išvaizdą, o ne į vidų? Kartai tu nieko negali padaryti, kad patiktum merginai, - tuo įsitikinau pats. Geriau kartais tiesiog palaukti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
„Esu gražus, protingas, draugiškas, bet... vienišas“ - ne kartą tenka girdėti tokius žodžius iš žmonių, kuriems, regis, nesiseka tik dėl vieno – jie niekaip neranda kito, su kuriuo galėtų dalintis džiaugsmais, rūpesčiais ir kavos puodeliu.
Teiraujamės Jūsų - ar esate atsidūrę panašioje padėtyje? Jei taip, kaip pavyko rasti antrąją pusę? O gal iki šiol neturite mylimojo ir mylimosios ir vadovaujatės teorija, kodėl nesiseka šį rasti? Nežinote kur bėda? O gal manote, kad antroji pusė – apskritai ne būtinas dalykas gyvenime? Pasidalinkite savo patirtimi su kitais, patarkite ar pasiguoskite – laukiame Jūsų minčių el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Antra pusė“ iki vasario 10 d. Vieno teksto autoriui atiteks specialus DELFI puodelis ir 50 litų „Vero Cafe“ čekis.
Taip pat savo nuomone galite pasidalinti žemiau: