Gal tik su kabeliu į Švediją reikalai yra geresni, tačiau visi kiti projektai beviltiškai klimpsta į korupcijos ir nesugebėjimo valdyti energetikos sektoriaus pelkes.
Džiugu, kad pagaliau prezidentė pripažino Baltijos šalių vadovų susitikime, kad tokia padėtis daro gėdą Lietuvos valdžiai tarptautinėje arenoje ir pasiryžusi daryti viską, jog padėtis keistųsi į gerąją pusę. Daugiausiai gėdos Lietuva patiria dėl Visagino atominės elektrinės projekto, kuriame atrodo taip nesolidžiai ir neskaidriai, kad net toliau komentuoti nesinori. Galima tik tiek pasakyti, kad reikia skubiai ir griežtai mažinti visas iždo išlaidas visokiausiems konsultantams, studijų rengėjams bei ryžtingai iš skaidrinti VAE projektą ir pagaliau viešai teikti visą informaciją, kur leidžiami pinigai.
Mano nuomone, didžiąja dalimi dėl to VAE projekto iniciatoriai pralaimėjo referendume. Antra vertus, VAE projekto žlugimu suinteresuota Rusija ir vietiniai šilumos, dujų ir kitų energetikos sektoriaus monopolininkai.
Šių jėgų įtaka ir lobistinis darbas buvo efektyvus, neskaidrus, priešiškas šalies interesams ir labiau įtikinantis žmogų, negu Lietuvos valdžios finansuojama reklama žiniasklaidoje. Kitaip paaiškinti staigaus pokyčio visuomenės nuomonėje ir pralaimėjimo referendume, turbūt, negalima, nes iki tol atominė pramonė turėjo pakankamai tvirtą palaikymą visuomenėje. Todėl dabar nauja Vyriausybė turi padaryti auditą VAE projekte, išanalizuoti visas sutarčių nutraukimo galimybes ir iš esmės peržiūrėti visą VAE projektą, nedarydama destrukcijų.
Padėtis tikrai nepavydėtina, tačiau nuvertinti referendumo rezultatus – negalima. Neverta organizuoti naujo referendumo, kol neužkardytas nelegalus lobizmas ir energetikos monopolijų neteisėti interesai. Taip pat manau, kad be Lietuvos žmonių pritarimo VAE projektas – negalimas.
Baltijos šalių prezidentų susitikimas Raudondvario pilyje dar kartą parodė, koks svarbus ir naudingas yra Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimas. Baltijos šalių kompetencijų pasiskirstymas, bendri, gerai koordinuoti veiksmai ES ir regione gali duoti sinergijos ir atnešti geresnių rezultatų nei mes siektume tikslų kiekvienas atskirai.
Šioje vietoje Lietuva vėl žodžiais rodo daug entuziazmo ir iniciatyvos, tačiau darbuose nuo savo kaimynų atsilieka. Patiko Latvijos prezidento pozicija ir laikysena Baltijos bendradarbiavimo klausimu.
www.totas.lt
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!