Su nauju požiūriu į darbą, gyvenimą žengia vadinamoji Y, arba tūkstantmečio, karta. Jie drąsūs, ambicingi, gerai pasiruošę kovai. Tu, jų vadove, taip pat turi pasiruošti. Jie tavy mato ne tik vadovą, jie mato tavy mokytoją, žmogų, į kurį nori lygiuotis. Ir jei tai, ką tu galvoji, sakai ir darai, yra trys skirtingi dalykai, natūralu, kad jie palaikys tave nesąžiningu... ir nedvejodami išeis. Y kartos atstovai siekia pakeisti pasaulį, būti geresniais žmonėmis, ir jei suvokia to iš tavęs neišmoksiantys, jų nelieka. Jie negali kovoti dar ir su tavo ydom, mat savo turi begalę...
Su senuoju požiūriu ir logika liksi niekieno vadas. Turi tapti savo ir jų didvyriu. Neišsigąsk – didvyris turi tūkstančius veidų. Lai praraja tarp to, koks dabar esi ir koks nori būti, įkvepia tave žygdarbiams. Gera naujiena ta, jog trūkstamas savybes gali išsiugdyti, visko gali išmokti. Bus smagu! Patirtis formuoja mąstymą, o ne atvirkščiai.
Po metų kitų savęs nepažinsi, gėrėsies veidrody, būsi tapęs serotonino ir dopamino gamykla. Autentiška(s), atvira(s) iššūkiams, kūrybiška(s), įkvepianti(s), novatoriška(s), toks / tokia really real. Tokio vado nori tūkstantmečio karta. Y karta savo vadu nori harmoningos asmenybės.
Senąjį vadovavimo stilių būtų galima apibūdinti šiais žodžiais: agresyvus, atkaklus, autokratinis, stiprus, uždaras. Apibūdindami naująjį vadovavimo stilių, aptinkame tokius žodžius kaip: bendruomeniškas, apjungiantis, besidomintis viskuo, visa apimantis, nuoširdus, atviras. Pirmąjį vadovavimo stilių ekspertai vadina vyriškuoju valdymo stiliumi, antrąjį – moteriškuoju.
Antroji gera žinia yra ta, jog nereikės samdytis mokytojo, išorės eksperto ar kitokio pobūdžio visažinio, norint jas išsiugdyti. Tereiks sujungti tai, ką kiekvienas jau turim savyje. Tiek moterys, tiek vyrai. Išmok to iš vyro, išmok to iš moters. Už dyką.
Diagramoje matome, kad tiek vyrai, tiek moterys yra vienodai darbštūs ir ambicingi. Moterims iš vyrų reikia išmokti būti ryžtingesnėms, drąsesnėms. O vyrai iš moterų gali pasimokyti būti nuoširdesni, inteligentiškesni, supratingesni, draugiškesni ir neabejotinai kūrybiškesni. Patirtis formuoja mąstymą. O ne atvirkščiai.
Keiskis patirtimi ir pasikeisi pats. Kol mokysies, venk blogų žmonių. Būk šalia tų, kurie tave paskatina iššūkiams, priverčia juoktis, daro geresniu žmogumi, daro tave laimingą. Juk būna, kad kalbi su žmogumi ir jo žvilgsnis toks: šviesa dega, bet namie nieko nėr. Tai va. Nebūk tuo žmogumi. Nebūk šalia tokio žmogaus.
Peteris Druckeris teigia, jog ateities lyderiai-vadovai labiau pasižymės moteriškajam vadovavimo stiliui priskirtinomis savybėmis. Empatija, emocinis intelektas – tai raktiniai žodžiai. Ateity darbas, aistra, hobis eis išvien. Ką reiškia dirbti aistringai? Tai – siūti, megzti drabužį taip, lyg jį dėvės tavo mylima(s). Tai – statyti namus taip, lyg ten gyvens tavo mylima(s). Tai – sėti sėklas ir nurinkti derlių taip, lyg tuos vaisius valgys tavo mylima(s). Tai – visuose daiktuose, visuose žmonėse palikti dalį savo širdies. Nes jeigu tu kepsi duoną abejingai, ją minkysi tik iš įpročio, iškepsi tokią, kuri alkstantį pamaitins tik dalinai. Ir tu pats liksi alkana(s).
Būk švelnus. Pripildyk save meno, juk gyvenimas toks poetiškas. Vadove, neužmiršk svaigintis vynu, meile, gėlėmis, geromis knygomis, įdomia ir reta muzika, cigaretės dūmu, pirmais saulės spinduliais ankstų ankstų rytą. Ir staiga netikėtai tau pačiam tavo krūtinė taps pilna laukinių lelijų, protas pilnas nuostabos ir dėkingumo, širdis – šviesos. Tai – pardon my french (liet. atleiskit už mano prancūzų kalbą) – Je suis prêt! (liet. aš pasiruošęs) – tuomet pasakysi. Ir tu ir degsi, ir švytėsi.
Hermanas Hesse yra pasakęs: „Kiekvienas žmogus, su kuriuo mes neteisingai elgiamės, yra mūsų užgesinta žvaigždė.“ Noriu, kad iš visko, ką dabar perskaitei, tavy liktų tik du dalykai, tegu jie pasilieka tavo mintyse, tegu jie būna išnešioti tavo kraujyje. Tegu tai būna paskutiniai žodžiai prieš užmiegant ir pirmi pabudus rytą: „Neužgesk. Neleisk kitam užgesti./ Tu – tai ugnis. Ugnis – tai tu./ Tai, ką tu palieti, liečia tave. Kažkada tu buvai žvaigždžių liepsna ir kada nors vėl būsi.“
Arba kaip sau sakau aš: nuostabūs dalykai laukia tavęs šiandien, jei tik pasirinksi nebūti apgailėtina karve (originalas pagal W. Goethe skamba maždaug šitaip): „I have come to the frightening conclusion that I am the decisive element. It is my personal approach that creates the climate: it is my daily mood that makes the weather. I possess tremendous power to make life miserable or joyful. I can be a tool of torture, or an instrument of inspiration. I can humiliate or humour, hurt or heal. In all situations it is my response that decides where a crisis will escalated or de-escalated and a person humanized, or de-humanized. If we treat people as they are, we make them worse. If we treat people as they ought to be, we help them become what they are capable of becoming.“
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Esė skirta konkursui „Geras vadovas šiandien“