V. Normanas. STT išniekino Lietuvą, kas už tai atsakys?

 (56)
Po kratų, tardymų, nebaudžiami STT darbuotojai gali didžiuotis savimi – jie diskreditavo Lietuvą taip, kad juokiasi net latviai. Ir už pilvų susiėmę Kremliaus valdovai. Jie miršta iš juoko: apsijuokė kvaileliai labiau nei buvo galima tikėtis: patys parodė, kad iki Vakarų nenori artėti. Mes, rusai, jiems labiau tinkami į kompaniją. Gėda didesnė nei galima buvo sapnuoti košmaruose. Užpulti žiniasklaidą dėl to, ką visi žino, – daugiau nei išniekinti demokratiją, tai išniekinti pačią Lietuvą.
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Kam reikėjo šito Lietuvos vardo apšmeižimo – turi būti atsakyta ir dar su kaupu. Ne abstrakcijomis, o labai aiškiai, tvirtai ir principingai. Jei puola BNS, kas gali nutikti paprastiems žurnalistams? Žmonės nelabai supranta, kaip sunkiai dirba žurnalistai ir koks svarbus jų vaidmuo – užtikrinti jūsų, piliečiai, laisvę, demokratiją ir tai, ko dažniausiai stokojat – savigarbą. Kokia normali šalis gyva be laisvos žiniasklaidos? Jokia.

Pragarų karalystėse – Baltarusijoje ir Rusijoje – net ir ten atvirai nepuolami laisvi žurnalistai. Jei ir nužudomi, apkaltinami čečėnai. Niekas nenori apsijuokti pasaulio akyse. Niekas, išskyrus Lietuvos STT.

Laisvė be laisvo žodžio – neįmanoma. Žurnalistai gali klysti, bet čia nebuvo jokio precedento net apklausoms: kas nežino, kad Lietuva puolama Rusijos? Gal tiems STT bemoksliams laikas pradėti domėtis pačia žiniasklaida? Kada Rusija iš viso nenorėjo užgrobti viso pasaulio? Bet sukurpiama pasaka, kad čia – valstybinė paslaptis. Net cirke tokių numerių nerodo – nes nejuokinga. Kokia čia paslaptis? Kam čia paslaptis? Lunatikams.

Dabar atrodo, kad užtenka verdikto - „neadekvatu“ ir viskas. Ne, reikia išsiaiškinti ir būtinai: kas užsakė šitą Lietuvą dergiantį spektaklį? Kai visiems žinomi dalykai atseit paviešinami, kad būtų dėl ko bauginti žurnalistus. Paaiškėjo, kam reikėjo VSD niekam tikusios informacijos – susidoroti su žurnalistais. Parodyti, kad saugumo tarnybos bet ką gali sunaikinti, jei Kažkas palieps.

Generalinis prokuroras, pareiškęs, kad čia viskas normalu – tikrai turi atsistatydinti pats su STT vadovu. Bet greičiausiai taip nenutiks.

Greičiausia nebus surasta kaltų. Niekas neatsistatydins. Artėja prezidento rinkimai. Kremlius neriasi iš kailio, kaip diskredituoti Lietuvą. Valdžia nepadarė nieko, tik pasiūlė lygiuotis į Baltarusiją, uždraudė rodyti užsieniečiams apie Lietuvos nepriklausomybę, išniekino viską, ką įmanoma. O STT – kai dėjo, tai tikrai nepagailėjo: apjuokė pasaulio akyse.

Tokios gėdos jau seniai neteko pajusti. Tiesa, teko lankytis „mentinėje“ už paviešintą paauglių smurto istoriją, kurią stengėsi dėl vardo, dėl sovietinių kompleksų nuslėpti viena mokykla. Žmonių teisės čia nelabai kam rūpi. Atrodo, „mentams“ įstatymai – nieko neverti. Kvietė ne redaktorių, o mane, paprastą žurnalistą. Nors, kiek žinau, taip elgtis neturi įstatymiškos teisės. Įstatymuose ne taip parašyta – bet kitaip, matyt, būčiau sulaukęs šaukimo į teismą ir sulaukiau rimtų grasinimų, jei neatvyksiu. Žinoma, galėjau tik emigruoti ir prašyti JAV politinio prieglobsčio, arba bėgti į Kremlių. Kaip dabartiniai Lietuvos didvyriai. Kuriems irgi įstatymai nė motais. Čia jau niekam nerūpi įstatymai. Tarsi be jų būtų geriau. Tarsi Rytuose – tai jau tikrai rojus. Ten ekonomika sminga siaubingai. Bet kai kuriems dar regisi, kad tai geri draugai. Užuojauta jums.

Tiesos viešinimas padeda išlaikyti laisvę. O Lietuvoje norima apkaltinti žurnalistus tuo, kad jie tą tiesą parodo visuomenei. Nors čia net neadekvatu kalbėti apie tiesą, nes tai visi žino. Pirmokai, ir tie žino, kad Rusija šmeižė, šmeižia ir šmeiš Lietuvą. Net istoriją perrašė: J. Staliną paskelbė „ne diktatoriumi“ ir platina visokį šlamštą kvailiams.

Gėda nenuplaunama kitaip – tik drąsiais veiksmais. Visi aukščiausi šalies vadovai turi reikalauti išsiaiškinti, kam prireikė tokių dalykų kaip tik tada, kai Lietuva pirmininkauja ES ir laukiama galingiausių Europos valstybių vadovų Vilniuje.

Jei nebus rasta, kas tai užsakė, tai reikš viena: bus galima nebaudžiamai susidoroti su bet kuo. Kaip Baltarusijoje, į kurią ragina lygiuotis valdantieji. Kaip Rusijoje, kurios samdiniai ir toliau ją aukština. Net nepaisydami pačių rusų pripažinimo, kad jie sminga vis giliau į dugną.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Skaitytojo nuomonė. Laisvės premija turėjo būti įteikta kitiems (28)

Štai ir sulaukėme 26-ujų Sausio 13-osios metinių, o su metinėmis iš paskos – ir klausimas, kam duoti arba kam neduoti Laisvės premiją. Na, pagaliau seimūnai nusprendė, kam šiais metais paskirti premiją – nepriklausomybės akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir prezidentui Valdui Adamkui.

Šiuolaikinės kartos problema: ilgalaikiai santykiai lyg antras darbas (167)

DELFI Gyvenimo paviešintas straipsnis apie kartą, kuri atsisako dėti daug pastangų kuriant ilgalaikius santykius ir mieliau renkasi tik seksą, sulaukė DELFI skaitytojų dėmesio ir paskatino pasidalinti asmeniniais išgyvenimais. Jei jūs irgi svarstote, kad šiais laikais sunku užmegzti įpareigojantį ryšį ir norėtumėte paviešinti savo patirtį, rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Santykiai“.

Emigranto prisipažinimas: atsipeikėkit! (313)

DELFI pasirodęs straipsnis apie lietuvį, kuris po penkerių metų nusprendė su šeima iš Norvegijos grįžti gyventi į Lietuvą, diskusijų skiltyje sukėlė gyvenančių gimtinėje ir užsienyje skaitytojų diskusiją, ar teisingai pasielgė istorijos herojus. Nors dauguma ir nepalaikė tokio tautiečio žingsnio, tačiau sutiko, kad ne visada materialinė nauda atstoja Tėvynės ilgesį. Kiti pasidalino ir asmenine patirtimi, tad pateikiame įdomiausias nuomones. Taip pat galite pasidalinti savo patirtimi rašydami adresu el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mano sprendimas“.

Šauktinių kariuomenės grąžinimas: bijau būti palaikytas „vatniku“, bet noriu pasisakyti (244)

Kalbėti apie šauktinių kariuomenės grąžinimą tampa vis labiau beprasmiška ir nejauku. Beprasmiška, nes nuomonė, kuri neatkartoja mums siūlomos, t.y., nuomonė prieš šauktinių kariuomenės grąžinimą, yra kaip šuns balsas, kuris į dangų neina – šauktinių kariuomenė buvo grąžinta, visuotinis šaukimas bus ir šauktiniai iš išimties tapo taisykle. Tad koks tikslas sakyti, kad šio sprendimo nepalaikau, jei realiai jis yra priimtas ir nėra galimybių, kad bus atšauktas?

Sausio 13-oji praėjo: ar dar nepamiršote apie didvyrius? (34)

Sausio 13-oji jaunam žmogui, kuriam neteko patirti, pamatyti, išgyventi tų įvykių, o jei ir teko, tai, ko gero, jie liko gilioje atminties gūdumoje, suteikia tą tikrąją kovos dvasią, kuria gyveno kiekvienas tą naktį gynęs mūsų visų laisvę. Kilusios diskusijos dėl simbolių, kas įprasmina pergalę, ir liūdina, ir iš dalies džiugina. Liūdina, nes ne simbolyje, o pačiame jausme yra visa pagrindinė esmė. Džiugina, nes giname, vertiname ir saugome tai, kas yra tradiciška ir mums visiems vienodai svarbu.