V. Normanas. STT išniekino Lietuvą, kas už tai atsakys?

 (56)
Po kratų, tardymų, nebaudžiami STT darbuotojai gali didžiuotis savimi – jie diskreditavo Lietuvą taip, kad juokiasi net latviai. Ir už pilvų susiėmę Kremliaus valdovai. Jie miršta iš juoko: apsijuokė kvaileliai labiau nei buvo galima tikėtis: patys parodė, kad iki Vakarų nenori artėti. Mes, rusai, jiems labiau tinkami į kompaniją. Gėda didesnė nei galima buvo sapnuoti košmaruose. Užpulti žiniasklaidą dėl to, ką visi žino, – daugiau nei išniekinti demokratiją, tai išniekinti pačią Lietuvą.
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Kam reikėjo šito Lietuvos vardo apšmeižimo – turi būti atsakyta ir dar su kaupu. Ne abstrakcijomis, o labai aiškiai, tvirtai ir principingai. Jei puola BNS, kas gali nutikti paprastiems žurnalistams? Žmonės nelabai supranta, kaip sunkiai dirba žurnalistai ir koks svarbus jų vaidmuo – užtikrinti jūsų, piliečiai, laisvę, demokratiją ir tai, ko dažniausiai stokojat – savigarbą. Kokia normali šalis gyva be laisvos žiniasklaidos? Jokia.

Pragarų karalystėse – Baltarusijoje ir Rusijoje – net ir ten atvirai nepuolami laisvi žurnalistai. Jei ir nužudomi, apkaltinami čečėnai. Niekas nenori apsijuokti pasaulio akyse. Niekas, išskyrus Lietuvos STT.

Laisvė be laisvo žodžio – neįmanoma. Žurnalistai gali klysti, bet čia nebuvo jokio precedento net apklausoms: kas nežino, kad Lietuva puolama Rusijos? Gal tiems STT bemoksliams laikas pradėti domėtis pačia žiniasklaida? Kada Rusija iš viso nenorėjo užgrobti viso pasaulio? Bet sukurpiama pasaka, kad čia – valstybinė paslaptis. Net cirke tokių numerių nerodo – nes nejuokinga. Kokia čia paslaptis? Kam čia paslaptis? Lunatikams.

Dabar atrodo, kad užtenka verdikto - „neadekvatu“ ir viskas. Ne, reikia išsiaiškinti ir būtinai: kas užsakė šitą Lietuvą dergiantį spektaklį? Kai visiems žinomi dalykai atseit paviešinami, kad būtų dėl ko bauginti žurnalistus. Paaiškėjo, kam reikėjo VSD niekam tikusios informacijos – susidoroti su žurnalistais. Parodyti, kad saugumo tarnybos bet ką gali sunaikinti, jei Kažkas palieps.

Generalinis prokuroras, pareiškęs, kad čia viskas normalu – tikrai turi atsistatydinti pats su STT vadovu. Bet greičiausiai taip nenutiks.

Greičiausia nebus surasta kaltų. Niekas neatsistatydins. Artėja prezidento rinkimai. Kremlius neriasi iš kailio, kaip diskredituoti Lietuvą. Valdžia nepadarė nieko, tik pasiūlė lygiuotis į Baltarusiją, uždraudė rodyti užsieniečiams apie Lietuvos nepriklausomybę, išniekino viską, ką įmanoma. O STT – kai dėjo, tai tikrai nepagailėjo: apjuokė pasaulio akyse.

Tokios gėdos jau seniai neteko pajusti. Tiesa, teko lankytis „mentinėje“ už paviešintą paauglių smurto istoriją, kurią stengėsi dėl vardo, dėl sovietinių kompleksų nuslėpti viena mokykla. Žmonių teisės čia nelabai kam rūpi. Atrodo, „mentams“ įstatymai – nieko neverti. Kvietė ne redaktorių, o mane, paprastą žurnalistą. Nors, kiek žinau, taip elgtis neturi įstatymiškos teisės. Įstatymuose ne taip parašyta – bet kitaip, matyt, būčiau sulaukęs šaukimo į teismą ir sulaukiau rimtų grasinimų, jei neatvyksiu. Žinoma, galėjau tik emigruoti ir prašyti JAV politinio prieglobsčio, arba bėgti į Kremlių. Kaip dabartiniai Lietuvos didvyriai. Kuriems irgi įstatymai nė motais. Čia jau niekam nerūpi įstatymai. Tarsi be jų būtų geriau. Tarsi Rytuose – tai jau tikrai rojus. Ten ekonomika sminga siaubingai. Bet kai kuriems dar regisi, kad tai geri draugai. Užuojauta jums.

Tiesos viešinimas padeda išlaikyti laisvę. O Lietuvoje norima apkaltinti žurnalistus tuo, kad jie tą tiesą parodo visuomenei. Nors čia net neadekvatu kalbėti apie tiesą, nes tai visi žino. Pirmokai, ir tie žino, kad Rusija šmeižė, šmeižia ir šmeiš Lietuvą. Net istoriją perrašė: J. Staliną paskelbė „ne diktatoriumi“ ir platina visokį šlamštą kvailiams.

Gėda nenuplaunama kitaip – tik drąsiais veiksmais. Visi aukščiausi šalies vadovai turi reikalauti išsiaiškinti, kam prireikė tokių dalykų kaip tik tada, kai Lietuva pirmininkauja ES ir laukiama galingiausių Europos valstybių vadovų Vilniuje.

Jei nebus rasta, kas tai užsakė, tai reikš viena: bus galima nebaudžiamai susidoroti su bet kuo. Kaip Baltarusijoje, į kurią ragina lygiuotis valdantieji. Kaip Rusijoje, kurios samdiniai ir toliau ją aukština. Net nepaisydami pačių rusų pripažinimo, kad jie sminga vis giliau į dugną.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Moteris turi aukso vertės patarimą, kaip atpažinti neištikimybę (77)

Įtariate, kad sutuoktinis neištikimas? Turiu „auksinį“ patarimą – atsakykite sau į vienui vieną klausimą: ar jis tebeužsiima ta veikla, kurios dėka susipažinote? Pavyzdžiui, eina į klubus, į mįslingas vakarones su draugais, į rungtynes, į golfo aikštyną? Deja, skaudi patirtis sako, jog tai yra, taip sakant, raudona vėliavėlė...

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (63)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Apskaičiavo prabangų savaitgalio poilsį Palangoje: pagaliau nemačiau čeburekų pardavėjų (81)

Pastebėjau tokią tendenciją – Lietuvos gyventojai (arba labiau tie, kurie dar liko Lietuvoje), vis dažniau renkasi užsienio kurortus ar turistinius miestus. Dabar retai kada tai būna uždari miesteliai kaip Šarm el Šeichas ir Hurgada Egipte ar Marmario kurortas Turkijoje.

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...