V. Normanas. Neteisingumas Lietuvoje: per didelės pensijos, socialinės pašalpos ir MMA

 (163)
Ką žada kiekviena populistinė partija? Pakelti pensijas, MMA, padidinti socialines pašalpas. Ir toliau ES pinigus išmesti į balą, kad būtų galima išsilaikyti valdžioje. Nesvarbu, kokia kaina. Svarbu įtikti tiems, kas su nostalgija prisimena SSRS rojų. Dar geriau, jei tokių partijų simboliniai vadai nelabai moka lietuviškai, arba rusiški keiksmažodžiai liejasi laisvai. O už vis geriausia – pabėgti į užsienį. Vardan tos. Valdžios.
© M.Žiličiaus nuotr.

Ir jeigu kas nors yra toks nepriklausomas, jog drįsta kalbėti apie MMA kėlimo žalą visai ekonomikai, tai kalbėti apie pensijų ir socialinių pašalpų mažinimą – praktiškai savižudybė. Kiekvienas „doras“ lietuvis nori gauti pinigų už tai, kad jis gimė, yra ir dar nenusižudė (neišgydomas homo sovieticus sindromas).

Aišku, pats savaime MMA kėlimas nėra nei žala, nei gėris, bet reikia atsižvelgti į keletą veiksnių: pirma – ką jis keičia, antra – ar tikrai jis padės? Manau, ne.

Žmonėms, iš kurių tyčiojamasi ir dabar, atlygis nepadidės pakėlus MMA. Mano manymu, MMA kėlimas yra populistų ir kvailių žaidimas, skirtas dar labiau mulkinti tautą. Jei ką nors ir reikia daryti Lietuvoje, tai pirmiausia kovoti su korupcija. Bet negi šis karas bus pradėtas? Negi žmonės, rinkėjai, supras, kad yra kvailinami? Ne, jie nori tik didesnių pašalpų ir pensijų. Nieko daugiau.

Dabartinė valdžia tai įrodo: rinkėjai verti per didelių pensijų, pašalpų ir MMA. Visi kiti gali emigruoti arba pradėti domėtis kuo nors kitu, ne politika. MMA neturi būti didinama, kol kiekvienas darbdavys gali jos nemokėti, kol korupcija leidžia jos nemokti. O sunaikinus korupciją, apie jokią MMA niekas nekalbėtų. Visi uždirbtų daug daugiau.

Pensijos, greičiausiai, ir toliau didės. Nesvarbu, kad neuždirbtos, nesvarbu, kad nemažinamos tik dėl to, jog niekas nenori prarasti gausaus būrio rinkėjų. „Pensininkams taip sunku gyventi“, - kad užbliaus vienu balsu minia. „Kam dabar lengva?“, – galima paklausti. Ar žmonėms, kurie jau turi SSRS laikais nemokamai gautus butus ir namus, yra sunkiau už jaunimą, kuris net aukšto mokslo siekti taip, kaip SSRS laikais negali? Nesvarbu, kad gaunama stipendija, vis tiek reikia dirbti. „Rojus“ baigėsi. Kartą ir visiems laikams.

Vakaruose tėvai išlaiko vaikus, kol šie mokosi, vėliau vaikai išlaiko tėvus, kai tėvai negali dirbti. Bet iš esmės dirbantieji visada yra atsakingi už save ir savo šeimą. Lietuvoje visada „kalta aplinka“, visada kalta valdžia, bet niekuomet neaišku, kas konkrečiai blogai. O blogai štai kas: kad iš valdžios prašoma ne sąlygų darbui, o laukiama pinigų „iš oro“. Mano manymu, kiekvienas supratingas pilietis turi reikalauti valstybės kuo mažiau kištis į verslą, gyvenimą, ir reikalauti dirbti dėl bendros gerovės. Dabar Lietuvoje – viskas atvirkščiai.

Politikai net nekalba apie verslą, ekonomiką, o pagrindinė jų kalbų sritis – kaip žmonės turėtų gyventi. Čia ne politikų reikalas. Manau, kad visos „nesąmonės“ – pradedant abortų, prostitucijos kriminalizavimu, baigiant Katalikų bažnyčiai suteiktomis neišsenkamomis privilegijomis – tai bandymas nusipirkti „davatkų“ balsų.

Valstybės turto dalybos dabar yra tokios: perku pensininkus, nes jaunimas vis tiek vangiai balsuoja, dauguma emigruoja, neverta stengtis, o pensininkai neva neturi ką veikti, jie visada eis balsuoti. Pensininkai – visai teisėtai – išsikovojo rimtų rinkėjų statusą. Jie įrodė, kad pilietiškumas yra svarbu. Jei jaunimas aktyviau balsuotų – gal kažkas keistųsi, bet to tikėtis – naivu.

Socialiai remtinų žmonių Lietuvoje labai daug. Nesiimu spręsti, kokią tautos dalį sudaro socialiniai išlaikytiniai, bet apytikriai spėju, kad kone visa Lietuvos provincija yra išlaikoma. Jokio darbo, jokių perspektyvų – alkoholikai, daugiavaikės šeimos, kurias išlaiko tie, kas dirba. Teisinga? Kaip pažiūrėsime. Jei dirbančiųjų žmonių šeima turi išlaikyti nedirbančiuosius, kas čia teisinga?

Neteisinga. Mano manymu, socialinių pašalpų sistema Lietuvoje yra absoliučiai neadekvati. Kad ir kiek socialinių darbuotojų kalbini, jie visi sako tą patį: nustokit mokėti. Tiesa, socdemai kiek sumažino pašalpas. Puiku.

Jei kam nors teko dirbti kartu su valstybės apmokamu alkoholiku, žinote – tie žmonės neina į darbą, ir tai nesvarbu. Jie bėga nuo darbo. Taip, čia laisva šalis, ir kiekvienas turi teisę gyventi, kaip nori. Bet už tai ir nereikia prašyti nemokamų premijų. Nes ir jas dažniausiai gauna tik tie, kas gerai imituoja darbą valdžioje.

Socialines pašalpas dabar gauna ir tokie žmonės, kurie iš viso nėra dirbę gyvenime. Ar tai normalu? Kodėl skatinama tautos degradacija mūsų visų sąskaita? Tie, kas prasigeria, prisidaro vaikų ir nieko daugiau nedaro gauna nemokamus būstus, vaikai eina į darželį (nemokamai), tie, kas dirba – negauna nieko.

Ir tai – viso labo kelios rimtos problemos, kurias reikėtų spręsti, užuot kudakavus apie tai, kas valdo šalį, užuot aiškinus, kad abortas sunaikins gyvybę. Gal masturbacija irgi naikina gyvybes? Permainų tikėtis net ir didžiausiems optimistams sunku, kol politiką diktuoja pensininkai. Nes tam, jog ką nors keistum, reikia turėti proto, o, manau, kad proto dabartinėje valdžioje nėra.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Chemijos mokytoja įvardijo didžiąją Lietuvos švietimo problemą (14)

Kiekvienas iš mūsų tiesiogiai ar netiesiogiai esame susiję su švietimu: turime vaikų, anūkų, sūnėnų ar dukterėčių, kurie lanko mokyklą, mokomės patys ar mokome kitus. Gaila tik, kad tiek mažai žinome apie Lietuvos švietimą, ypač apie pagrindinį ir vidurinį ugdymą. Dažnai straipsniuose rašoma apie problemas sukeliančius mokytojus. O prie ko čia mokytojai?

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (177)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (122)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (182)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.

Buvusi dailės mokytoja sugėdino lietuvių kalbos mokančią kolegę (114)

Gerbiama Lietuvių kalbos mokytoja, parašiusi, kad dailės pamokos yra mažiau svarbios nei lietuvių kalbos, man priimtinas Jūsų noras nedaugiažodžiauti, todėl iš karto einu prie esmės. Na, pažiūrėkime į Tamstos argumentus iš kitos pusės.