Už Lietuvos pieno gamintojus lietuviai kovoja internete

 (19)
Pastarosiomis savaitėmis visų dėmesį prikaustęs lietuviškų pieno produktų blokados Rusijoje klausimas įgauna naują pagreitį. Jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ inicijuota socialinė akcija, platinanti žinią apie Rusijos veiksmus prieš Lietuvos pieno gamintojus Trečiojo Rytų partnerystės viršūnių susitikimo kontekste, susilaukė palaikymo ne tik iš aktyvių piliečių Lietuvoje, bet ir iš pasaulio lietuvių bei užsieniečių tarpe.
© Skaitytojo nuotr.

Savo solidarumą lietuviškam sūriui demonstruojančių žmonių vis daugėja: socialiniuose tinkluose tarsi virusas plinta #FreedomCheese ir #3domcheese žymės, talpinami lietuviškus pieno produktus palaikantys įrašai bei nuotraukos.

Spalio 7 d. Rusijos vartotojų teisių priežiūros tarnyba „Rospotrebnadzor“ laikinai sustabdė lietuviškų pieno gaminių importą, teigdama, jog lietuviški pieno produktų kokybė pažeidžia vartotojų teises: neva lietuviškose pieno produktuose buvo rasta E.coli bakterijų, chemikalų likučių, o nurodytas riebalų kiekis etiketėje neatitinka tikrovės. Tačiau Rusija iki šiol nepateikė jokio oficialaus rašto įrodančio, kad Lietuvos pieno perdirbėjų produkcija neatitinka standartų.

Pasak, Jono Miliaus, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovo, pieno produktus Lietuva eksportuoja į 70 valstybių, tarp kurių yra ir JAV. Šiems produktams taikomi ypač griežti maisto saugumo reikalavimai, tačiau iki šiol Lietuvai jokios pretenzijos nebuvo pareikštos. Australai, mus net įvertino kaip ypač mažos rizikos šalį.

Mano žiniomis, Lietuva ne pirma ir turbūt ne paskutinė valstybė, prieš kurią Rusija naudoja savo Vartotojų teisių priežiūros tarnybą, taip siekdama sudrausminti šalis, siekiančias labiau suartėti su Vakarais. 2006 metais Rusija paskelbė nebeįvešianti vyno iš Gruzijos. Ir nors daugelis sutiko, jog gruziniško vyno kokybė ne visada būdavo aukščiausio lygio, blokadai pasirinktas laikas sutapo su naujojo Gruzijos lyderio M. Saakašvilio agresyviai vykdoma provakarietiška ir NATO palaikymo politika. Tais pačiais metais vyno importas buvo sustabdytas ir iš Moldovos, aštrėjant abiejų šalių pozicijoms dėl Padnestrės regiono.

Šį rugsėjį Rusija taip pat uždraudė importuoti Ukrainos saldumynų kompanijos „Roschen“ produktus. Įdomu tai, jog „Rospotrebnadzor“ vadovas G. Oniščenko neva rado gyvybei pavojingų karcinogenų tik Ukrainoje esančių „Rochen“ gamyklų pagamintame pieniškame šokolade, kitose dvejuose „Rochen“ gamyklose už Ukrainos ribų pažeidimų nerasta.

Sunku nepastebėti, jog Lietuvos pieno perdirbėjų, taip ir Ukrainos saldumynų kompanijos prekių embargas paskelbiamas tuo metu, kai šių šalių diplomatai ypač aktyviai dirba siekdami, jog Ukraina Trečiojo Rytų Partnerystės susitikimo metu lapkričio 28-29 d. Vilniuje pasirašytų Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga. Jei tai įvyks, Rusijai tai būtų skaudus smūgis, nes ši savo ruožtu siekia įtraukti Ukrainą į jos kuriamą Eurazijos sąjungą.

Kurk Lietuvai“ programos dalyviai, siekdami atkreipti žmonių dėmesį į susidariusią situaciją ir kuo plačiau paskleisti žinią apie Rusijoje diskriminuojamus Lietuvos pieno gamintojus, sukūrė specialią socialinio tinklo paskyrą, leisiančią vienu metu tą pačią žinutę išsiųsti dešimtims tūkstančių socialinių tinklų vartotojų. Kuo daugiau palaikančiųjų, tuo stipresnė bus ir žinutė, išreiškianti žmonių požiūrį į Rusijos siekį varžyti kaimynų pasirinkimo laisvę. Prie šios iniciatyvos penktadienio rytą jau buvo prisijungę daugiau nei 500 žmonių, tarp kurių ministrai, ambasadoriai, užsienio ir Lietuvos žurnalistai. Taip tikimės solidarizuotis su savo kaimynais ir išsiųsti žinią Rusijos valdžiai, jog Pasaulio piliečiai nepritaria Rusijos veiksmams varžyti šalių pasirinkimo laisvę kokį, labiau į vakarus ar rytus nukreiptą kelią jiems pasirinkti.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Ko nori urėdai? (48)

Esu tas urėdas, kuris aplinkiniais keliais vis minimas žiniasklaidoje, tačiau nedrįstama įvardinti – kas gi jis toks? Patenkinsiu smalsumą – tas nedorėlis, kuris urėdu dirba nuo 1985 metų, esu aš.

Į Lietuvą grįžusi emigrantė pašiurpo: ar čia tikrai liko tik tokios moterys? (529)

Esu emigrantė. Jau 6 metus negyvenu Lietuvoje. Kvaila sakyti, bet na, mano laikais (dabar man trisdešimt), to, apie ką rašysiu, nebuvo. Galėčiau prisiekti, kad nuo 2010-ųjų iki 2017-ųjų daug kas pasikeitė. Ar čia tikrai liko tik „tuštutės“?

Žinių reportažas laimingai ištekėjusiai moteriai sugadino nuotaiką: priėmė skaudų sprendimą (491)

Man 31-eri, turiu du aukštuosius, esu laimingai ištekėjusi, o ir karjera klostosi labai neblogai. Biologinis laikrodis tiksi vis greičiau ir, rodos, nuolat primena – jau laikas. Tačiau esu tvirtai apsisprendusi – vaikų Lietuvoje ir Lietuvai tikrai negimdysiu. Kodėl? Atsakysiu.

Susitikinėjau su „barakuda“ – ji mane išmokė svarbaus dalyko (221)

„Jei reiktų pasakyti, kad barakuda visada blogai, pasakyčiau, kad ne“, – ne vieną stebinančią mintį DELFI diskusijų skiltyje išsakė komentatorius „Konfucijus“. Perskaitęs atvirą vaikino istoriją „Trūko kantrybė – pažinčių svetainėje sutikau „barakudą“, jis išdrįso viešai pasidalyti savo mintimis apie sutiktas moteris, kurioms labiausiai rūpėjo jo pinigai. Dalijamės jo diskusijų skiltyje paskelbtu pasakojimu ir kviečiame atsiųsti savąjį el.p. pilieciai@delfi.lt.

Studento pagalbos šauksmas: bendrabutis – prastas, o administracija mumis naudojasi (64)

DELFI sulaukė pasipiktinusio, Lietuvos sporto universiteto studentu prisistačiusio žmogaus skundo, kuriame jis sukritikavo sprendimą priverstinai apklausti šio universiteto studentus. Pasak skundo autoriaus, prisijungiant prie informacinės sistemos, buvo privaloma atsakyti į apklausą apie universiteto autonomiją. Be to, skaitytoją stebina ir minėto universiteto bendrabučio sąlygos. „Labai liūdna, kad aukštosios mokyklos administracija, besigirdama moksliniais pasiekimais, pamiršta paprastas studentų gyvenimo sąlygas“, – rašė skundo autorius. Jo laišką ir universiteto komentarą galite rasti žemiau.