Unikalus radinys Lietuvos pajūryje

 (109)
Baltijos jūra padovanojo Lietuvai nepakartojamą ir vienintelį tokį akmenėlį su natūraliai jame susiformavusiais gyvų objektų vaizdais. Šie objektai atvaizduoti taip tiksliai, lyg būtų nupiešti talentingo kūrėjo ranka. Ir visus juos sieja įdomios sąsajos.
© DELFI

Vilniaus universiteto Gamtos mokslo fakulteto mokslininkai patvirtino, kad tiek akmenėlis, tiek jame susiformavę vaizdai yra natūralios kilmės, tai yra, tokį unikalų ir tikrovišką spalvinį darinį sukūrė pati gamta. Visi vaizdai yra tik vienoje ovalo formos 17 kv.cm. plokščio akmenėlio pusėje. Šio mineralo amžius – daugiau kaip 500 milijonų metų. Iš Skandinavijos į Lietuvą pateko su slenkančiais ledynais. Rastas Baltijos pajūryje netoli Nidos.

Unikalus radinys Lietuvos pajūryje
© DELFI / Tomas Vinickas

Pasitelkę šiek tiek vaizduotės galėtume pateikti maždaug tokią vaizdo interpretaciją. Štai dvi moterys, labai harmoningai išsidėsčiusios viena kitos atžvilgiu ir sudarančios vientisą pavidalą. Moteris, laikanti kūdikį ant rankų (žr. Įdubą akmenyje), atrodo rami, švelni, pozityviai nusiteikusi. Tuo tarpu to paties veido kontūre matoma antroji moteris nusiteikusi daug griežčiau, jos veido išraiška kažko reikalaujanti, žvilgsnis atvirai įsakmus, nuotraukoje šie bruožai atrodo švelnesni.

O tų moterų galvas gaubia du aiškiai matomi gyvūnėliai. Vienas akivaizdžiai naminis, nes primena kudlotą šunelį, įsipainiojusį į ramios moters plaukų sruogas, o antrąjį sunku priskirti konkrečiai rūšiai. Pastarajame galima išskirti du pavidalus – mažąjį, įsitraukianti į moters vaizdinį ir antrą, didįjį, kurio kūnas pakyla beveik iki akmens ovalo krašto. Tuokart tas pats gyvūnas atrodo lyg būtų sunkiai sužeistas, nes jo kūne žiojėja gili įduba, primenanti didelę žaizdą.

Įdomu, kad matydami į šį nedidelį akmenėlį daugelis stebėtojų patiria išskirtinių pojūčių. Turbūt visi esame išgyvenę didžiulio dvasinio pakylėjimo akimirkų žvelgdami į žvaigždėmis nusėtą begalinę erdvę ar stebėdami didingus gamtos vaizdus. Pasirodo, net ir toks mažas akmenėlis dėl stebėtinai realistiško ir nepaprastai originalaus „piešinio“ bei atskirų jo dalių labai įdomių sąsajų gali užvaldyti mūsų protą, jausmus ir vaizduotę. Juk pradiniai šio unikalaus gamtos kūrinio „potėpiai“ turėjo būti atlikti dar tada, kai Žemėje nebuvo net paties žmogaus, o suakmenėjusio mineralo gludinimas, kaip savita tobulinimo forma, tęsėsi milijonus metų, kol negyvoji materija pasiekė tokį tikslų vėliau susiformavusios gyvosios materijos atvaizdavimą.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Chemijos mokytoja įvardijo didžiąją Lietuvos švietimo problemą (25)

Kiekvienas iš mūsų tiesiogiai ar netiesiogiai esame susiję su švietimu: turime vaikų, anūkų, sūnėnų ar dukterėčių, kurie lanko mokyklą, mokomės patys ar mokome kitus. Gaila tik, kad tiek mažai žinome apie Lietuvos švietimą, ypač apie pagrindinį ir vidurinį ugdymą. Dažnai straipsniuose rašoma apie problemas sukeliančius mokytojus. O prie ko čia mokytojai?

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (177)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (123)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (182)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.

Buvusi dailės mokytoja sugėdino lietuvių kalbos mokančią kolegę (114)

Gerbiama Lietuvių kalbos mokytoja, parašiusi, kad dailės pamokos yra mažiau svarbios nei lietuvių kalbos, man priimtinas Jūsų noras nedaugiažodžiauti, todėl iš karto einu prie esmės. Na, pažiūrėkime į Tamstos argumentus iš kitos pusės.