Turime sustabdyti patyčias mokyklose

 (63)
Dažnai nematome, tiksliau nenorime matyti šios problemos ir praleidžiame ją pro pirštus. Muštynės, įžeidinėjimas, tyčiojimasis iš silpnesnių - visa tai kartais praslenka nepastebėta. Prieš smurtaujančius paauglius nesiimama griežtų priemonių. Tiesą pasakius, paaugliai savo teises geriau nei bet kas kitas žino, tačiau elgesio, kultūros taisykles dažnai pamiršta.
Simonos nuotr.

Mokyklose ši problema yra dažnai pasireiškianti, ne kartą girdėta per televiziją ar skaityta internete, tačiau vis tiek išlieka aktualiausių problemų viršuje... Tai smurtas ir patyčios mokykloje, kur vaikai praleidžia daug laiko, na juk ne veltui mokykla vadinama antrais namais.

Tačiau ne visada tie antri namai yra tokie jau jaukūs. Ne vienas toks atvejis baigėsi moksleivių mirtimi. Lietuva pagal šios srities statistiką pirmauja Europoje. Šis reiškinys paplitęs ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Viena iš geriau žinomų tokių šalių yra JAV. Pagrindiniai skirtumai tarp paauglių elgesio šiuose skirtinguose žemynuose yra tie, kad JAV paaugliai linkę keršyti savo skriaudikams nebeiškentę patyčių. Dažnai tai pasireiškia savo skriaudikų nužudymu, ginkluotais išpuoliais mokykloje, kai nuskriaustasis nužudo savo skriaudėjus. Tuo tarpu Europoje ir Lietuvoje paaugliai labiau linkę žudytis.

Aišku, abiem atvejais pasitaiko išimčių, vienas iš tokių išpuolis Vokietijoje, kuri yra yra visomis prasmėmis stipriai pažengusi į priekį. Diskusijos ir problemos kėlimai prasideda tik tada, kai nutinka nelaimė. Tai vienas iš daugelio lietuviams būdingų bruožų, kai rūpinamasi saugumu, nelaimės išvengimu tik tada, kai ji įvyksta.

Kodėl mokytojai nepastebi tokių dalykų mokykloje? Dažniausiai pastebi, tačiau smurtaujantys paaugliai atsiperka švelniomis bausmėmis, papeikimu ir tuo viskas baigiasi. Tėvai taip pat nepakankamai dėmesio skiria savo atžaloms tokiais atvejais. Dažniausiai vaikas būna blogos savijautos, nekalbus, prislėgtas...

Tėvai turėtų iš anksto kalbėti apie patyčias, jų padarinius ir apie tai, ką daryti tokiais atvejais. Dažnai būna nukentėjusiems paaugliams grasinama, kad bus susidorojama su jais, užmuš, jei kam nors prasitars.

Prie viso šito gali prisidėti ir reketas, pinigų reikalavimas, daiktų atiminėjimas iš silpnesnio, išsigandusio vaiko, manant, kad bijodamas jis niekam neprasitars. Dažniausiai taip ir būna ir vaikas nutyli savo problemas. Todėl reikia atkreipti dėmesį į savo atžalos būseną grįžus iš mokyklos, bendravimo ypatumus.

O apie smurtautojus galima teigti, kad tėvai dažniausiai per švelniai juos baudžia. Aišku, kaip čia prieš savo vaiką kelsi ranką, pakalba tėvai su vaiku, atskaito moralą ir jau kitą dieną tas paauglys su draugais kvatodami aptarinėja praėjusius įvykius ir išsisukimą nuo bausmės.

Tad būkime dėmesingesni savo atžaloms, mokytojai būkite griežtesni. Tik bendromis pastangomis išvengsime nelaimių!

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Skaitytojo nuomonė. Laisvės premija turėjo būti įteikta kitiems (47)

Štai ir sulaukėme 26-ujų Sausio 13-osios metinių, o su metinėmis iš paskos – ir klausimas, kam duoti arba kam neduoti Laisvės premiją. Na, pagaliau seimūnai nusprendė, kam šiais metais paskirti premiją – nepriklausomybės akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir prezidentui Valdui Adamkui.

Šiuolaikinės kartos problema: ilgalaikiai santykiai lyg antras darbas (175)

DELFI Gyvenimo paviešintas straipsnis apie kartą, kuri atsisako dėti daug pastangų kuriant ilgalaikius santykius ir mieliau renkasi tik seksą, sulaukė DELFI skaitytojų dėmesio ir paskatino pasidalinti asmeniniais išgyvenimais. Jei jūs irgi svarstote, kad šiais laikais sunku užmegzti įpareigojantį ryšį ir norėtumėte paviešinti savo patirtį, rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Santykiai“.

Emigranto prisipažinimas: atsipeikėkit! (458)

DELFI pasirodęs straipsnis apie lietuvį, kuris po penkerių metų nusprendė su šeima iš Norvegijos grįžti gyventi į Lietuvą, diskusijų skiltyje sukėlė gyvenančių gimtinėje ir užsienyje skaitytojų diskusiją, ar teisingai pasielgė istorijos herojus. Nors dauguma ir nepalaikė tokio tautiečio žingsnio, tačiau sutiko, kad ne visada materialinė nauda atstoja Tėvynės ilgesį. Kiti pasidalino ir asmenine patirtimi, tad pateikiame įdomiausias nuomones. Taip pat galite pasidalinti savo patirtimi rašydami adresu el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mano sprendimas“.

Šauktinių kariuomenės grąžinimas: bijau būti palaikytas „vatniku“, bet noriu pasisakyti (249)

Kalbėti apie šauktinių kariuomenės grąžinimą tampa vis labiau beprasmiška ir nejauku. Beprasmiška, nes nuomonė, kuri neatkartoja mums siūlomos, t.y., nuomonė prieš šauktinių kariuomenės grąžinimą, yra kaip šuns balsas, kuris į dangų neina – šauktinių kariuomenė buvo grąžinta, visuotinis šaukimas bus ir šauktiniai iš išimties tapo taisykle. Tad koks tikslas sakyti, kad šio sprendimo nepalaikau, jei realiai jis yra priimtas ir nėra galimybių, kad bus atšauktas?

Sausio 13-oji praėjo: ar dar nepamiršote apie didvyrius? (34)

Sausio 13-oji jaunam žmogui, kuriam neteko patirti, pamatyti, išgyventi tų įvykių, o jei ir teko, tai, ko gero, jie liko gilioje atminties gūdumoje, suteikia tą tikrąją kovos dvasią, kuria gyveno kiekvienas tą naktį gynęs mūsų visų laisvę. Kilusios diskusijos dėl simbolių, kas įprasmina pergalę, ir liūdina, ir iš dalies džiugina. Liūdina, nes ne simbolyje, o pačiame jausme yra visa pagrindinė esmė. Džiugina, nes giname, vertiname ir saugome tai, kas yra tradiciška ir mums visiems vienodai svarbu.