Mokyklose ši problema yra dažnai pasireiškianti, ne kartą girdėta per televiziją ar skaityta internete, tačiau vis tiek išlieka aktualiausių problemų viršuje... Tai smurtas ir patyčios mokykloje, kur vaikai praleidžia daug laiko, na juk ne veltui mokykla vadinama antrais namais.

Tačiau ne visada tie antri namai yra tokie jau jaukūs. Ne vienas toks atvejis baigėsi moksleivių mirtimi. Lietuva pagal šios srities statistiką pirmauja Europoje. Šis reiškinys paplitęs ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Viena iš geriau žinomų tokių šalių yra JAV. Pagrindiniai skirtumai tarp paauglių elgesio šiuose skirtinguose žemynuose yra tie, kad JAV paaugliai linkę keršyti savo skriaudikams nebeiškentę patyčių. Dažnai tai pasireiškia savo skriaudikų nužudymu, ginkluotais išpuoliais mokykloje, kai nuskriaustasis nužudo savo skriaudėjus. Tuo tarpu Europoje ir Lietuvoje paaugliai labiau linkę žudytis.

Aišku, abiem atvejais pasitaiko išimčių, vienas iš tokių išpuolis Vokietijoje, kuri yra yra visomis prasmėmis stipriai pažengusi į priekį. Diskusijos ir problemos kėlimai prasideda tik tada, kai nutinka nelaimė. Tai vienas iš daugelio lietuviams būdingų bruožų, kai rūpinamasi saugumu, nelaimės išvengimu tik tada, kai ji įvyksta.

Kodėl mokytojai nepastebi tokių dalykų mokykloje? Dažniausiai pastebi, tačiau smurtaujantys paaugliai atsiperka švelniomis bausmėmis, papeikimu ir tuo viskas baigiasi. Tėvai taip pat nepakankamai dėmesio skiria savo atžaloms tokiais atvejais. Dažniausiai vaikas būna blogos savijautos, nekalbus, prislėgtas...

Tėvai turėtų iš anksto kalbėti apie patyčias, jų padarinius ir apie tai, ką daryti tokiais atvejais. Dažnai būna nukentėjusiems paaugliams grasinama, kad bus susidorojama su jais, užmuš, jei kam nors prasitars.

Prie viso šito gali prisidėti ir reketas, pinigų reikalavimas, daiktų atiminėjimas iš silpnesnio, išsigandusio vaiko, manant, kad bijodamas jis niekam neprasitars. Dažniausiai taip ir būna ir vaikas nutyli savo problemas. Todėl reikia atkreipti dėmesį į savo atžalos būseną grįžus iš mokyklos, bendravimo ypatumus.

O apie smurtautojus galima teigti, kad tėvai dažniausiai per švelniai juos baudžia. Aišku, kaip čia prieš savo vaiką kelsi ranką, pakalba tėvai su vaiku, atskaito moralą ir jau kitą dieną tas paauglys su draugais kvatodami aptarinėja praėjusius įvykius ir išsisukimą nuo bausmės.

Tad būkime dėmesingesni savo atžaloms, mokytojai būkite griežtesni. Tik bendromis pastangomis išvengsime nelaimių!

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!