Turime sustabdyti patyčias mokyklose

 (63)
Dažnai nematome, tiksliau nenorime matyti šios problemos ir praleidžiame ją pro pirštus. Muštynės, įžeidinėjimas, tyčiojimasis iš silpnesnių - visa tai kartais praslenka nepastebėta. Prieš smurtaujančius paauglius nesiimama griežtų priemonių. Tiesą pasakius, paaugliai savo teises geriau nei bet kas kitas žino, tačiau elgesio, kultūros taisykles dažnai pamiršta.
Simonos nuotr.

Mokyklose ši problema yra dažnai pasireiškianti, ne kartą girdėta per televiziją ar skaityta internete, tačiau vis tiek išlieka aktualiausių problemų viršuje... Tai smurtas ir patyčios mokykloje, kur vaikai praleidžia daug laiko, na juk ne veltui mokykla vadinama antrais namais.

Tačiau ne visada tie antri namai yra tokie jau jaukūs. Ne vienas toks atvejis baigėsi moksleivių mirtimi. Lietuva pagal šios srities statistiką pirmauja Europoje. Šis reiškinys paplitęs ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Viena iš geriau žinomų tokių šalių yra JAV. Pagrindiniai skirtumai tarp paauglių elgesio šiuose skirtinguose žemynuose yra tie, kad JAV paaugliai linkę keršyti savo skriaudikams nebeiškentę patyčių. Dažnai tai pasireiškia savo skriaudikų nužudymu, ginkluotais išpuoliais mokykloje, kai nuskriaustasis nužudo savo skriaudėjus. Tuo tarpu Europoje ir Lietuvoje paaugliai labiau linkę žudytis.

Aišku, abiem atvejais pasitaiko išimčių, vienas iš tokių išpuolis Vokietijoje, kuri yra yra visomis prasmėmis stipriai pažengusi į priekį. Diskusijos ir problemos kėlimai prasideda tik tada, kai nutinka nelaimė. Tai vienas iš daugelio lietuviams būdingų bruožų, kai rūpinamasi saugumu, nelaimės išvengimu tik tada, kai ji įvyksta.

Kodėl mokytojai nepastebi tokių dalykų mokykloje? Dažniausiai pastebi, tačiau smurtaujantys paaugliai atsiperka švelniomis bausmėmis, papeikimu ir tuo viskas baigiasi. Tėvai taip pat nepakankamai dėmesio skiria savo atžaloms tokiais atvejais. Dažniausiai vaikas būna blogos savijautos, nekalbus, prislėgtas...

Tėvai turėtų iš anksto kalbėti apie patyčias, jų padarinius ir apie tai, ką daryti tokiais atvejais. Dažnai būna nukentėjusiems paaugliams grasinama, kad bus susidorojama su jais, užmuš, jei kam nors prasitars.

Prie viso šito gali prisidėti ir reketas, pinigų reikalavimas, daiktų atiminėjimas iš silpnesnio, išsigandusio vaiko, manant, kad bijodamas jis niekam neprasitars. Dažniausiai taip ir būna ir vaikas nutyli savo problemas. Todėl reikia atkreipti dėmesį į savo atžalos būseną grįžus iš mokyklos, bendravimo ypatumus.

O apie smurtautojus galima teigti, kad tėvai dažniausiai per švelniai juos baudžia. Aišku, kaip čia prieš savo vaiką kelsi ranką, pakalba tėvai su vaiku, atskaito moralą ir jau kitą dieną tas paauglys su draugais kvatodami aptarinėja praėjusius įvykius ir išsisukimą nuo bausmės.

Tad būkime dėmesingesni savo atžaloms, mokytojai būkite griežtesni. Tik bendromis pastangomis išvengsime nelaimių!

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Auklėtojos elgesys lopšelyje šokiravo: pabėgome tą pačią dieną (65)

Norėjau papasakoti apie pirmą dieną viename darželyje. Atvykusios su dukryte, buvome maloniai sutiktos, tačiau kai nuėjome į lopšelio grupę, buvau nustebusi. Įėjusi išgirdau, kaip auklėtoja su šeimininke apkalbinėja mažus lopšelio grupėje esančius vaikus, kad neva kažkuriam vaikui iš jų grupės vystosi silpnaprotystė, o tėveliai nieko nedaro.

Chemijos mokytoja įvardijo didžiąją Lietuvos švietimo problemą (34)

Kiekvienas iš mūsų tiesiogiai ar netiesiogiai esame susiję su švietimu: turime vaikų, anūkų, sūnėnų ar dukterėčių, kurie lanko mokyklą, mokomės patys ar mokome kitus. Gaila tik, kad tiek mažai žinome apie Lietuvos švietimą, ypač apie pagrindinį ir vidurinį ugdymą. Dažnai straipsniuose rašoma apie problemas sukeliančius mokytojus. O prie ko čia mokytojai?

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (177)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (123)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (184)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.