Turėjau daugiau nei 50 merginų tik dėl vienos priežasties

 (276)
Noriu parašyti savo nuomonę apie lietuves merginas. Nesu jų niekada neturėjęs nusivylęs 30-metis, esu draugavęs su daug jų – skaičius viršija 50 – ir man 26-eri.
© Shutterstock nuotr.

Visa tai – nors ir nesu kažkoks krepšininkas milijonierius ar stebukladarys, esu tiesiog eilinis vaikinas, vaizdavęs princą.

Jūs pasakysit, kad dauguma merginų yra nuoširdžios ir žiūri į žmogaus vidų? Ne, jos žiūrėdavo, su kokiu automobiliu važinėjau ir ką joms nupirksiu. Kai važinėjau su apynauju BMW, tos merginos vos ne kasdien keisdavosi, pusės net vardų neatsimenu, o kai automobilis buvo sugedęs, važinėjau su eiliniu, nė viena nekreipė dėmesio.

Sakysit, ko ieškai, tą randi? Gerai, važinėju su paprastu automobiliu, paprastai apsirengęs, aš joms nė vienai nereikalingas. O kai jau prabangiu, gerai apsirengęs, tada aš jau princas, visoms manęs reikia.

Taigi, visą gyvenimą praleisiu keisdamas merginas, o jūs – ieškodamos milijonieriaus.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Ne viena Lietuvos moteris ne kartą yra girdėjusi „gąsdinimų“ apie tai, kad šalyje vyrų sparčiai, ypač nuo 30 metų, mažėja, tad jai reikia suskubti ištekėti ar rasti antrąją pusę. Vis dėlto, DELFI komentarų skiltyje pasisakę vyrai gali pasėti abejonę – ar tikrai, norėdamos sukurti santykius, per galvą turi verstis būtent moterys? Ne vienas vyriškis, perskaitęs tekstą „35-erių metų vyras negali atsiginti ieškančių jam žmonos“, išliejo nuoskaudą, kad ieško tos vienintelės, bet neranda, nes visos moterys – užimtos.

Vyrai, klausiame jūsų, kokia yra tikroji situacija? Ar jums lengva rasti antrą pusę, ar juntate didesnį moterų dėmesį, metams bėgant? Merginos, ar jaučiate vaikinų, su kuriais norėtumėte kurti santykius, trūkumą Lietuvoje? Vienišiai, prisipažinkite, kokia yra tikroji situacija!

Vienam konkurso dalyviui, kurį išrinks redakcija, atiteks R.D. Wingfiled knyga „Frosto Kalėdos“. Savo patirtimi kviečiame dalintis el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Vienišas“ arba spaudžiant pilką mygtuką čia iki sausio 3 d.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (61)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...

Vilniuje ieškojusi buto emigrantė šokiruota pasiūlymų: kaip žmonės gali taip gyventi? (270)

Emigravau gražią rugpjūčio 26 dieną, 2007-aisiais metais. Sunku patikėti, kad jau 10 metų teoriškai nebesu Lietuvos pilietė... Tačiau, kaip matote, Tėvynės nepamiršau. Ir, artėjant emigracijos dešimtmečiui, nutariau: kad ir kur žolė žalesnė, noriu nuosavo buto Lietuvoje! Atostogoms, kitu metu – gal nuomai. Bet, visų pirma, – sau. Taigi nėriau į skelbimus. Buvau šokiruota. Garbės žodis.

Atsakymas Andriui Užkalniui: negrįšiu, kadangi Britanijoje bent jau kainos nekyla taip greitai (70)

Apie gerbiamo Andriaus Užkalnio žąsų riebumą diskutuoti neverta, nes juk dėl skonio nesiginčijama, bet štai šio autoriaus straipsnis „Emigrante, varyk iš Britanijos, kol nevėlu“ sukėlė abejonių ir norą įkišti savo spausdintą trigrašį.