Troleibusu važiavusią keleivę pribloškė kontrolieriaus pamokymas

 (159)
Esu Vilniaus viešojo transporto paslaugų naudotoja. Naudojuosi elektroniniais vienkartiniais bilietais, nes važiuoti viešuoju transportu tenka vos kelis kartus per savaitę, tad neverta pirkti mėnesį galiojančio bilieto.
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Nepaisant, mano akimis, nešildomų žiemą, nevėdinamų vasarą ir visais metų laikais vairuotojų prirūkytų troleibusų (su autobusais tokių problemų jau BEVEIK nebėra), VISUOMET susimoku už kelionę – pažymiu e-bilietą. Kaskart pasvarstau, ar kelionės kokybė ir transporto priemonės švara ir aplinka atitinka jos kainą, bet... Man geriau ramia sąžine važiuoti ramiai.

Gal taip ir būčiau sau važinėjusi, ir „nekėlusi bangų“ dėl nieko, jei ne vakarykštis įvykis. Vakar vėlai vakare troleibusu grįžinėjau iš repeticijos. Artėja Vasario 16-toji, o aš esu viena iš šia proga
rengiamos šventės dalyvių. Šią detalę paminiu dėl to, kad ji labai gražiai „koreliuoja“ su Vilniaus Troleibusų parko kontrolieriaus patektu man „pilietišku“ pasiūlymu.

Taigi, vakar, vasario 8 d. apie 22.15 val. Čiurlionio stotelėje įlipau į 17 nr. troleibusą. Dar pagalvoju, kodėl jis tuščias, nes paprastai net ir tokiu vėlyvu metu jame netrūksta keleivių... Tik įžengiu į troleibusą, užsitrenkia durys ir troleibusas pajuda didžiuliu greičiu pirmyn (tik viena aš į tą troleibusą įlipau toje stotelėje). Ir tik tada aš suprantu, KODĖL ten sėdi tik viena keleivė.

TOKIOS smarvės, verčiančios iš kojų, nuo kurios nepasislėpsi nei kitame troleibuso gale, nei atidariusi langą ir sukėlusios žiaukčiojimą, nebuvau dar gyvenime pajutusi. Smarvės šaltinis – susitraukęs benamis, sėdintis troleibuso gale. Patikėkit, esu ne kartą važiavusi su dvokiančiais įvairaus plauko asocialais viešuoju transportu, bet to dar neteko patirti... Štai kodėl daugiau niekas tuo troleibusu nevažiavo...

Atidarau langą. Ir tiesiu paruoštą pažymėti bilietą, bet... nežymiu. Nes pirma ir vienintelė mintis – turiu perlipti kitoje stotelėje į kitą troleibusą, nes tuoj apsivemsiu nuo tos smarvės. Atverti langai nepadeda.. Kita mintis – po velnių, kodėl aš turėčiau mokėti savo sunkiai uždirbtus pinigus už kelionę dvokiančiame salone ir stengtis apsimesti, kad tai – normalu? Nes troleibuso vairuotoja, puikiai turinti irgi jausti tą smarvę, deja, nesiruošia vykdyti Troleibusų vairuotojų Taisyklėse numatytos pareigos išprašyti tokius keleivius iš transporto priemonės. Klausimas, ar pažymėtą bilietą turėjo šis keleivis, tegu lieka atviras..

Pora minučių iki kitos stotelės – J. Tumo-Vaižganto – tarsi Išganymo laukimas. Taip ir stypsau prie durų su kortele rankose – vos jos atsivers, mausiu iš čia kuo greičiau... O stotelėje pasitinka kontrolieriai.

Vyriausiasis kontrolierius tuoj pat išprašo benamį iš troleibuso. Bilieto, deja, parodyti neprašo, už kelionę be bilieto nebaudžia Bet smarvė ten tikriausiai bus jaučiama dar savaitę... Kitas kontrolierius – jaunikaitis su barzdele – klausia manęs, kodėl nepažymėjau bilieto? Paaiškinu, kad įlipau anoje stotelėje, kad vos įlipusi jau norėjau dingti iš čia, nes už tokią, kaip jis irgi užuodžia, kelionės „kokybę“ nesu pasiruošusi mokėti...

Ir sulaukiu pribloškiančio pamokymo: „Ponia, jūs juk Lietuvos pilietė – turite teisę išvaryti tą žmogų iš troleibuso! Kodėl to nepadarėte? Štai – nebėra to piliečio – galit keliauti toliau.“

Net žagtelėjau iš nuostabos. Kadangi tikrai buvo bloga, ir neturėjau nei jėgų, nei laiko aiškinti tam vaikinui, kad gal jis nežino, bet NE KELEIVIO pareiga yra iškrapštinėti kitus iš troleibusų. Kad apskritai keleivio taisyklėse nepaminėta, kad pilietis – keleivis – turi pats pasirūpinti, kad salone nebūtų visokių girtų, nešvarių, dvokiančių kitų piliečių keleivių. Nors vyriausiasis kontrolierius
tyliai burbtelėjo, kad „niekas jos neklausytų – kaip ji tau išvarys...“ Jis, matyt, pastebėjo, kad, deja, bet mano „kubatūra“ ir „kvadratūra“ yra ne Rembo stiliaus, o labai jau studentiška... Bet...

Bet noriu paklausti Troleibusų parko vadovybės – gal čia aš nežinau, kad yra nauja taisyklė ir piliečiai dabar turi ne tik susimokėti didelius pinigus už važiavimą dvokiančiais troleibusais,
bet ir patys ten daryt tvarką: visokius girtuoklius, smardintojus, ir mušeikas beigi narkomanus visokius PATYS suvaldyti? O gal piliečiai-keleiviai dar ir po kelionės turi išplauti troleibusus,
rūpintis šildymo-šaldymo sistemos pataisymais ir apskritai, visuomeniniais-pilietiniais pagrindais pasikeisdami vairuoti troleibusus? Ir tuo pačiu – susimokėti už kelionę smirdinčioje aplinkoje?
Laukiu atsakymo. Ir nesitikiu, kad jaunasis šaukiamojo amžiaus „pilietis“ kontrolierius, kuris tikrai neina savanoriu į Lietuvos kariuomenę, supras, kad tiesioginė pareigybinė PAREIGA užtikrinti
švarią ir saugią kelionė yra PASLAUGOS TIEKĖJO reikalas, o ne keleivių.

O „smagiausia“, kad sulaukusi kito troleibuso švaraus bent jau, kad ir nešildomo, ir, kaip visada, pažymėjusi bilietą kelionės tikslo – Žirmūnų galo – nepasiekiau. Žirmūnų g. prie „Minsko IKI“ parduotuvės mano troleibusas, kaip ir daugelis kitų viešojo transporto priemonių, sustojo į didžiulę eilę, nes susidūrė keltuvas su lengvąja mašina ir užtvėrė visiems troleibusams eismą į abi puses Likusį kelią per visus Žirmūnus parėjau pėsčiomis. Naktį.

Dar vienas klausimas Troleibusų parko valdžiai – ar grąžinsite pinigus už nesuteiktą iki galo paslaugą? Gal net kompensacijos sulauksiu už neturtinę žalą – baisu buvo naktį Žirmūnuose eiti vienai... Kaip Lietuvos pilietė – atsakymą numanau. Tikrai ne?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

DELFI situaciją pakomentavo Jūratė Venckauskaitė, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Viešojo transporto departamento Viešojo transporto organizavimo skyriaus vadovė:

„Apgailestaujame, kad vilnietei teko susidurti su nemalonumais važiuojant viešuoju transportu. Primename, kad SĮ „Susisiekimo paslaugos“ organizuoja ir planuoja Vilniaus viešojo transporto darbą, sudaro maršrutų tvarkaraščius, parenka transporto priemonių talpą ir atlieka keleivių kontrolę. Tuo tarpu UAB „Vilniaus viešasis transportas“ yra atsakingas už vairuotojus, jų darbo organizavimą, transporto priemonių parkų priežiūrą, transporto priemonių išleidimą į maršrutus, užtikrinti švarą, tvarką ir tinkamą mikroklimatą autobusuose bei troleibusuose.

Kaip yra nurodoma Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklėse, viešuoju transportu draudžiama važiuoti tiems, kurie yra neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių medžiagų, skleidžiantiems aitrų kvapą, apsirengusiems nešvariais drabužiais, tepti ar kitaip gadinti transporto priemonės išorę ir vidų. Tad troleibuse buvęs asocialus asmuo tikrai pažeidė šias taisykles, ir negalėjo važiuoti viešuoju transportu.

Tose pačiose taisyklėse yra nurodoma, kad transporto priemonės vairuotojas turi teisę į vidų neįleisti arba pastebėjęs išlaipinti asocialius keleivius. Deja, vairuotojai ne visada laiku pastebi neblaivius, asocialius keleivius ar neužuodžia jų skleidžiamų aitrių kvapų – senesnėse transporto priemonėse vairuotojų kabinos yra atskirtos nuo salono, todėl kvapai iš salono į jas beveik nepatenka. Tačiau kiekvienas viešuoju transportu vykstantis vilnietis gali pranešti vairuotojui apie tokius asmenis, kurie savo elgesiu ar fiziologinėmis savybėmis kelia diskomfortą kitiems keleiviams, ir tada vairuotojas privalo imtis atitinkamų priemonių – išlaipinti šiuos keleivius ir, esant reikalui, iškviesti policiją.

Vairuotojui nepastebėjus to asmens, kitoje stotelėje dirbę keleivių kontrolieriai atliko šią pareigą – asocialus, stiprų kvapą skleidęs keleivis buvo nedelsiant išlaipintas iš transporto priemonės. Suprantama, kad kontrolieriaus paprašytas jokio kelionės bilieto šis keleivis nepateikė, todėl kontrolieriai ėmėsi būtinųjų priemonių.

Be abejo, kontrolieriai kelionės bilieto paprašė ir šios vilnietės, tačiau galiojantis bilietas nebuvo pateiktas. Pagal galiojančias taisykles, keleivė turėjo būti nubausta, nes važiavo be aktyvuoto bilieto, ir nesvarbu, ar ji iš tikrųjų važiavo tik vieną stotelę, ar gerokai ilgiau. Tačiau kontrolieriai atsižvelgė į įvykio aplinkybes ir jas nuodugniai įvertinę nusprendė keleivės nebausti, nors ji ir pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisykles. Šiuo atveju, paprasčiausias žmogiškumas yra kur kas svarbesnis už taisykles.

Šio patikrinimo metu įvyko ir minimas keleivės bei kontrolieriaus apsižodžiavimas. Labai apgailestaujame, kad keleivių kontrolierius pasielgė ne itin atsakingai ir išsakė tokią pastabą – tikime, kad kontrolierius tik norėjo informuoti keleivę apie anksčiau išsakytą galimybę pačiai pranešti apie asocialų keleivį, tačiau pasirinko ne tuos žodžius. Mes netoleruojame tokių atvejų, todėl kontrolieriui buvo paskirta drausminė nuobauda.

Gaila, kad vilnietei nepavyko pasiekti kelionės tikslo dėl eismo įvykio, kuris sutrikdė viešojo transporto darbą. Šiuo metu Keleivių ir bagažo vežimo taisyklėse nėra numatyta kompensacijos dėl neįvykusios kelionės galimybė. Tačiau, įvertinus to vakaro įvykio aplinkybes, viešojo transporto darbas buvo sutrikdytas nenugalimos jėgos – pašalinio eismo įvykio, o ne dėl troleibuso vairuotojo kaltės. Tad, belieka tik apgailestauti dėl tokio įvykio.“

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite papasakoti savo patirtį viešajame transporte? Kviečiame pasidalyti savo mintimis! Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau:

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Šauktinių kariuomenės grąžinimas: bijau būti palaikytas „vatniku“, bet noriu pasisakyti (217)

Kalbėti apie šauktinių kariuomenės grąžinimą tampa vis labiau beprasmiška ir nejauku. Beprasmiška, nes nuomonė, kuri neatkartoja mums siūlomos, t.y., nuomonė prieš šauktinių kariuomenės grąžinimą, yra kaip šuns balsas, kuris į dangų neina – šauktinių kariuomenė buvo grąžinta, visuotinis šaukimas bus ir šauktiniai iš išimties tapo taisykle. Tad koks tikslas sakyti, kad šio sprendimo nepalaikau, jei realiai jis yra priimtas ir nėra galimybių, kad bus atšauktas?

Sausio 13-oji praėjo: ar dar nepamiršote apie didvyrius? (32)

Sausio 13-oji jaunam žmogui, kuriam neteko patirti, pamatyti, išgyventi tų įvykių, o jei ir teko, tai, ko gero, jie liko gilioje atminties gūdumoje, suteikia tą tikrąją kovos dvasią, kuria gyveno kiekvienas tą naktį gynęs mūsų visų laisvę. Kilusios diskusijos dėl simbolių, kas įprasmina pergalę, ir liūdina, ir iš dalies džiugina. Liūdina, nes ne simbolyje, o pačiame jausme yra visa pagrindinė esmė. Džiugina, nes giname, vertiname ir saugome tai, kas yra tradiciška ir mums visiems vienodai svarbu.

Vairuotojai, apie kuriuos nutylima: ar nereiktų jiems perlaikyti teisių? (290)

Visi žinome, kad neblaivus žmogus už vairo yra didelis blogis, nes yra sulėtėjusi jo reakcija, manevrai – nekoordinuojami ir t.t. ir t.t. Bet kokia yra pensinio amžiaus žmonių reakcija?

30-metį kankina darbo paieškos: nenoriu būti pasityčiojimo objektu (184)

Atviras laiškas – klausimas Seimui, Vyriausybei, LR prezidentei: dirbti ir gauti atlyginimą už darbą esi netinkamas, o atidirbti už socialinę pašalpą tinki. Kodėl?

Po A. Baukutės gesto tylėti nebegaliu: uždaryti laidos čia nepakaks (1272)

Lietuvoje šiandien turime daug ko: yra nuostabių dalykų, yra labai blogų. Yra protingų žmonių, yra kvailių. Yra praeitis, yra ir realybė, tokia, kokia yra. Ir tai normalu, taip ir turi būti. Bet mes negalime to tik priimti ir nekalbėti apie visuomenės skaudulius.