Tiesiogiai renkami merai: angliška penkių žingsnių programa

 (2)
Pastaruoju metu Lietuvoje netyla diskusijos apie naujos kartos tiesiogiai renkamus merus. Lietuviškas polinkis balsuoti rinkimuose už asmenybes jau seniai yra viena iš mūsų politinio sąmoningumo savybių. Ne veltui Lietuvos prezidentai – vieninteliai tiesiogiai renkami valstybės pareigūnai – yra be perstojo politikų populiarumo reitingų viršūnėje.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Ši tiesa, kartu su mažu savivaldybių populiarumu, paverčia tiesiogiai renkamų merų idėją labai patrauklia gyventojams. Tačiau diskusijos jau ne pirmą kartą stringa Seime. Anot politikų, vis dar ieškoma konkretaus valdymo modelio, kuris būtų tinkamas tiesiogiai renkamam merui, ir visiškai sutinku, kad labai svarbu numatyti visus įmanomus tokio pokyčio padarinius ir scenarijus.

Tačiau nemanau, kad nubrėžti reformos gaires taip sudėtinga. Toliau pateikiu penkis žingsnius - reikalavimus naujos kartos mero atsiradimui. Jie užtikrintų, kad tiesiogiai renkamų merų reforma būtų reikšminga ir įvyktų tik išsaugant lemiamą balsą savivaldybių gyventojų rankose.

Šiuo straipsniu nepasisakau nei prieš, nei už tiesiogiai renkamo mero idėją, nes abi sistemos turi savo trūkumų ir pranašumų. Esu įsitikinęs, kad jei savivaldybės gyventojai, pasvėrę visus „už“ ir „prieš“ nori, kad jų atstovavimas vyktų kitokia tvarka, nedera stovėti jų kelyje.

1. Pripažinkime, kad nauja tvarka turės būti iš esmės kitokia. Tiesiogiai išrinktas meras turi gerokai stipresnį asmeninį visuomenės įgaliojimą atlikti savo funkciją nei bet koks sąrašu išrinktas politikas. Todėl rinkėjų akyse meras bus tiesiogiai atsakingas už visą savivaldybės veiklą, politinę kryptį ir rezultatus.

Toks galios ir atsakomybės dydis yra tiesiogiai nesuderinamas su dabartiniu savivaldybės Tarybos modeliu, kuris paremtas trapia kolektyvine atsakomybe, sudaryta iš daug (dažnai labai skirtingų) politinių jėgų. Dabartinė mero pozicija – nesaugi, labai ribota savo galia ir dar labiau ribota tiesiogine atsakomybe – nesuderinama su visuomenės dalies, norinčios tiesioginių mero rinkimų, lūkesčiais.

2. Tiesioginio mero galia turi padidėti ne tik teoriškai, bet ir faktiškai. Metodų tai pasiekti yra ne vienas, tačiau pateiksiu konkretų, anglišką savivaldybės su tiesiogiai renkamu meru pavyzdį. Meras, kartu su jo paties iš savivaldybės tarybos narių sudaryta vicemerų komanda, yra atsakingas už visas savivaldybės funkcijas, paslaugas ir rezultatus, įskaitant ir finansų paskirstymą.

Savivaldybės tarybos funkcija – teikti siūlymus merui ir jo komandai, analizuoti ir kritikuoti mero ir vicemerų sprendimus, su galiomis juos sustabdyti ar koreguoti su dviem trečdaliais visos tarybos balsų. Šiuo atveju savivaldybės taryba atiduoda nemažai galių merui, o pastarajam nebereikia jaudintis dėl įvairių trapių koalicijų, kurios tradiciškai susidaro dabartiniame modelyje.

3. Galutinė mero atsakomybė turi būti visuomenei, o ne savivaldybės tarybai. Proporcinė savivaldybių tarybų rinkimų sistema labai retai leidžia vienai ar kitai partijai aiškiai laimėti savivaldos rinkimus. Mažas tarybų dydis reiškia, kad net ir po vieną mandatą laimėjusios partijos gali turėti didelę įtaką. Trapios, iš didelio partijų kiekio sudarytos savivaldybinės koalicijos dažnai subyra, atverdamos duris naujiems susitarimams. Viso to pasekmė yra visuomenės nepasitikėjimas tiek savivaldybėmis, tiek jų balso svarba.

Būtent todėl Taryba neturėtų turėti jokios galios atstatydinti tiesiogiai išrinkto mero, kuriam visuomenė suteikė asmeninį mandatą. Savivaldybių gyventojai turėtų turėti teisę patys balsuoti dėl mero atstatydinimo, surinkę tinkamą kiekį parašų.

4. Tiesiogiai renkamo mero pozicija turi būti sukurta tik tiesioginiu savivaldybės gyventojų noru. Iš ankstesniųjų žingsnių matyti, kad tiesiogiai renkamo mero padėtis turėtų būti visiškai kitokia, su stipresne asmenine galia ir atsakomybe. Naujos kartos mero pozicija valdžioje būtų stabilesnė ir priklausoma nuo politinio savivaldybės gyventojų aktyvumo. Nors tiesiogiai renkamo mero modelis yra patrauklus, tokia nepriklausomybė nuo tarybos gali sudaryti sąlygas korupcijai. Tai yra vienas iš potencialių neigiamų reformos padarinių.

Tik savivaldybės gyventojai gali nuspręsti, ar jų gyvenamajai vietai priimtinas toks rizikos ir naudos santykis. Jiems turėtų būti leista su pakankamai mažu parašų kiekiu (5-10 proc. gyventojų) inicijuoti referendumą tiesiogiai renkamam merui įvesti. Jei savivaldybės taryba ar vyriausybė norėtų įvesti tiesiogiai renkamo mero sistemą, gyventojai turėtų patvirtinti šį pokytį vietos referendumu taip pat.

5. Tiesiogiai renkamų merų įtaka savivaldybės veiklai turėtų būti atsargiai stebima ir vertinama po pokyčių įvedimo. Iš pradžių naujos galios įvesti tokius pokyčius galėtų būti patikėtos kelių savivaldybių gyventojams. Esant teigiamoms pasekmėms, šios galios galėtų būti atvertos likusiai Lietuvai. Nors reforma užtruktų ilgiau, tokiu būdu būtų galima patikrinti, ar tiesioginiai merai gali išpildyti jiems keliamus lūkesčius tiek valstybiniu, tiek savivaldybės lygmeniu.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Darbo ieškančią moterį nuvylė darbdavių reakcija: negalvojau, kad man taip gali atsitikti (158)

Labai sugraudino publikuota Žanetos istorija – net norėjau paprašyti jos kontaktų ir kažkaip pagelbėti. Šiuo metu esu bedarbė (turiu kuo užsiimti – yra marios knygų, kurių anksčiau negalėjau perskaityti, tai laiko neužtekdavo,tai buitiniai darbai), remontuoju viską pati, nes tik dabar man pradėjo mokėti bedarbio pašalpą, reikia kaip Žanetai taupyti kiekvieną eurą.

Gyvenu Vilniuje ir uždirbu tiek, kad kiti gali pavydėti: štai jums planas, kaip to pasiekti (227)

DELFI publikuotos 25-erių metų jaunuolio mintys apie jo uždirbamą atlyginimą paskatino pasidalinti savo patirtimi DELFI diskusijų skiltyje ir kitus panašaus amžiaus skaitytojus. Skelbiame vieno iš jų nuomonę, kuri galėtų suteikti paskatos dabartiniams moksleiviams, kaip siekti gerai apmokamo ir patinkančio darbo. Išsakytos mintys susilaukė didelio kitų skaitytojų palaikymo.

Esu mokytoja ir būsiu atvira – dailės pamokos mažiau svarbios nei lietuvių kalbos (191)

Šeštadienio rytą sėdėdama prie 23 dvyliktokų rašinių pasidarau pertraukėlę ir peržvelgiu žinias. Suerzino švietimo ministrės mintis: „Ar tikrai lietuvių kalbos mokytojas svarbesnis nei dailės mokytojas? Tikrai ne“ – teigė ministrė.

Merginą butas nuomai iškart sužavėjo – tik vėliau sužinojo gėdingą „šeimininkės“ planą (123)

Esu studentė, kartu su draugu praėjusios vasaros rugpjūčio mėnesį pradėjome ieškoti vieno kambario buto nuomai. Kadangi tuo metu, sužinoję kur įstojo, į miestą atvyksta daug naujų studentų, jie pradeda ieškoti buto, rasti namus nuomai vasaros pabaigoje nėra lengva. Daugelis butų greit išnuomojami, kainos gana didelės, o visi bendrabučiai – užimti, tad bet koks naujas skelbimas iškart sudomina. Taip greit mažėjant butų pasirinkimui, atsirado vienas naujas skelbimas, kuris iškart patraukė akį.

Mokytoja pratrūko: ministre, padarykite namų darbus (623)

Į tamo.lt mokytojai gavo informacinius teiginius iš ŠMM. Kadangi teigiama, jog vyksta polemika atostogų ilginimo klausimu, pabandykime padiskutuoti (grotelėmis pažymėti teiginiai iš gautos žinutės).