Tiesiogiai renkami merai: angliška penkių žingsnių programa

 (2)
Pastaruoju metu Lietuvoje netyla diskusijos apie naujos kartos tiesiogiai renkamus merus. Lietuviškas polinkis balsuoti rinkimuose už asmenybes jau seniai yra viena iš mūsų politinio sąmoningumo savybių. Ne veltui Lietuvos prezidentai – vieninteliai tiesiogiai renkami valstybės pareigūnai – yra be perstojo politikų populiarumo reitingų viršūnėje.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Ši tiesa, kartu su mažu savivaldybių populiarumu, paverčia tiesiogiai renkamų merų idėją labai patrauklia gyventojams. Tačiau diskusijos jau ne pirmą kartą stringa Seime. Anot politikų, vis dar ieškoma konkretaus valdymo modelio, kuris būtų tinkamas tiesiogiai renkamam merui, ir visiškai sutinku, kad labai svarbu numatyti visus įmanomus tokio pokyčio padarinius ir scenarijus.

Tačiau nemanau, kad nubrėžti reformos gaires taip sudėtinga. Toliau pateikiu penkis žingsnius - reikalavimus naujos kartos mero atsiradimui. Jie užtikrintų, kad tiesiogiai renkamų merų reforma būtų reikšminga ir įvyktų tik išsaugant lemiamą balsą savivaldybių gyventojų rankose.

Šiuo straipsniu nepasisakau nei prieš, nei už tiesiogiai renkamo mero idėją, nes abi sistemos turi savo trūkumų ir pranašumų. Esu įsitikinęs, kad jei savivaldybės gyventojai, pasvėrę visus „už“ ir „prieš“ nori, kad jų atstovavimas vyktų kitokia tvarka, nedera stovėti jų kelyje.

1. Pripažinkime, kad nauja tvarka turės būti iš esmės kitokia. Tiesiogiai išrinktas meras turi gerokai stipresnį asmeninį visuomenės įgaliojimą atlikti savo funkciją nei bet koks sąrašu išrinktas politikas. Todėl rinkėjų akyse meras bus tiesiogiai atsakingas už visą savivaldybės veiklą, politinę kryptį ir rezultatus.

Toks galios ir atsakomybės dydis yra tiesiogiai nesuderinamas su dabartiniu savivaldybės Tarybos modeliu, kuris paremtas trapia kolektyvine atsakomybe, sudaryta iš daug (dažnai labai skirtingų) politinių jėgų. Dabartinė mero pozicija – nesaugi, labai ribota savo galia ir dar labiau ribota tiesiogine atsakomybe – nesuderinama su visuomenės dalies, norinčios tiesioginių mero rinkimų, lūkesčiais.

2. Tiesioginio mero galia turi padidėti ne tik teoriškai, bet ir faktiškai. Metodų tai pasiekti yra ne vienas, tačiau pateiksiu konkretų, anglišką savivaldybės su tiesiogiai renkamu meru pavyzdį. Meras, kartu su jo paties iš savivaldybės tarybos narių sudaryta vicemerų komanda, yra atsakingas už visas savivaldybės funkcijas, paslaugas ir rezultatus, įskaitant ir finansų paskirstymą.

Savivaldybės tarybos funkcija – teikti siūlymus merui ir jo komandai, analizuoti ir kritikuoti mero ir vicemerų sprendimus, su galiomis juos sustabdyti ar koreguoti su dviem trečdaliais visos tarybos balsų. Šiuo atveju savivaldybės taryba atiduoda nemažai galių merui, o pastarajam nebereikia jaudintis dėl įvairių trapių koalicijų, kurios tradiciškai susidaro dabartiniame modelyje.

3. Galutinė mero atsakomybė turi būti visuomenei, o ne savivaldybės tarybai. Proporcinė savivaldybių tarybų rinkimų sistema labai retai leidžia vienai ar kitai partijai aiškiai laimėti savivaldos rinkimus. Mažas tarybų dydis reiškia, kad net ir po vieną mandatą laimėjusios partijos gali turėti didelę įtaką. Trapios, iš didelio partijų kiekio sudarytos savivaldybinės koalicijos dažnai subyra, atverdamos duris naujiems susitarimams. Viso to pasekmė yra visuomenės nepasitikėjimas tiek savivaldybėmis, tiek jų balso svarba.

Būtent todėl Taryba neturėtų turėti jokios galios atstatydinti tiesiogiai išrinkto mero, kuriam visuomenė suteikė asmeninį mandatą. Savivaldybių gyventojai turėtų turėti teisę patys balsuoti dėl mero atstatydinimo, surinkę tinkamą kiekį parašų.

4. Tiesiogiai renkamo mero pozicija turi būti sukurta tik tiesioginiu savivaldybės gyventojų noru. Iš ankstesniųjų žingsnių matyti, kad tiesiogiai renkamo mero padėtis turėtų būti visiškai kitokia, su stipresne asmenine galia ir atsakomybe. Naujos kartos mero pozicija valdžioje būtų stabilesnė ir priklausoma nuo politinio savivaldybės gyventojų aktyvumo. Nors tiesiogiai renkamo mero modelis yra patrauklus, tokia nepriklausomybė nuo tarybos gali sudaryti sąlygas korupcijai. Tai yra vienas iš potencialių neigiamų reformos padarinių.

Tik savivaldybės gyventojai gali nuspręsti, ar jų gyvenamajai vietai priimtinas toks rizikos ir naudos santykis. Jiems turėtų būti leista su pakankamai mažu parašų kiekiu (5-10 proc. gyventojų) inicijuoti referendumą tiesiogiai renkamam merui įvesti. Jei savivaldybės taryba ar vyriausybė norėtų įvesti tiesiogiai renkamo mero sistemą, gyventojai turėtų patvirtinti šį pokytį vietos referendumu taip pat.

5. Tiesiogiai renkamų merų įtaka savivaldybės veiklai turėtų būti atsargiai stebima ir vertinama po pokyčių įvedimo. Iš pradžių naujos galios įvesti tokius pokyčius galėtų būti patikėtos kelių savivaldybių gyventojams. Esant teigiamoms pasekmėms, šios galios galėtų būti atvertos likusiai Lietuvai. Nors reforma užtruktų ilgiau, tokiu būdu būtų galima patikrinti, ar tiesioginiai merai gali išpildyti jiems keliamus lūkesčius tiek valstybiniu, tiek savivaldybės lygmeniu.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Negailestingas moterų atsakas vaikinui, pasipiktinusiam savo mergina (7)

DELFI skaitytojui išdrįsus papasakoti atvirą savo meilės istoriją ir pasidalijus nuoskauda, kad jo mylimoji norėdavo, kad jis ją „visur vežiotų“ bei vaišintų, jaunas vyras sulaukė tokios moterų reakcijos, kokios turbūt nesitikėjo. Diskusijų skiltyje užuojautos nebuvo – daug parašiusių merginų stebėjosi jo elgesiu.

Mėnesio išlaidos: moteris suskaičiavo, kiek kainuoja išlaikyti vaiką (196)

Esu beveik 5 mėnesių mergaitės mama. Paskaičiuokime, kur yra išleidžiama mano 339 eurų siekianti vaiko priežiūros atostogų išmoka. Skaičiuojamos tik tos išlaidos, kurios skiriamos vaiko poreikiams tenkinti.

Trūko kantrybė – pažinčių svetainėje sutikau „barakudą“ (763)

Rašau pirmą kartą, todėl tai gali atrodyti kaip kratinys, bet turiu daug ką pasakyti ir šiuo straipsniu noriu atkreipi moterų dėmesį. Kviečiu jas apginti save dėl šmeižto, kurį apie jus paskleidė Jūsų lyties atstovė. Noriu pasidalinti savo draugystės istorija su mergina, kurią įsimylėjau, tačiau likau įskaudintas dėl to, kad viskas, ko ji tikisi iš vyrų, yra jos sąskaitų apmokėjimas. Na, o aš buvau išvadintas godžiu šykštuoliu ir man buvo pasakyta, kad tik tada, kai negailėsiu jai pinigų, galėsiu sugrįžti.

Ar išvažiuoti su J. Statkevičiumi iš Lietuvos? Turiu jums atsakymą (265)

Taip, rašau iš užsienio ir ne, nesu emigrantas, bent jau savęs tokiu nelaikau. Stebiu nuolatines batalijas interneto erdvėje ir komentarų apkasuose tarp sakančių „užsienyje geriau“ ir tarp tų, kurie „mylim Lietuvą ir jos neišduosim“. Ir taip pat noriu pasidalinti savo mintimis.

Suskaičiavau minimalias mėnesio išlaidas – kelių šimtų eurų niekaip nepakaktų (176)

„Minimali alga turi būti 1000 eurų per mėnesį, kad už ją būtų galima išgyventi. Visa kita yra nesąmonės ir „bobučių“ pasakojimai“, – piktinosi DELFI skaitytojas Mantas B., išdrįsęs viešai išdėstyti, kiek ir kam išleidžia per mėnesį. Kviečiame jo išlaidas palyginti su savosiomis ir pasidalinti, kaip šeimos finansus tvarkote jūs el.p. pilieciai@delfi.lt.