Karts nuo karto žiniasklaidoje pasirodo skundai (o kiek kartų ne žiniasklaidoj, o man paausy), kad sergančių vaikų nederėtų vesti į darželį.

Aš labai gerai suprantu pasipiktinusius tėvus (nors kartais jie peržengia ribą), bet noriu pasakyti, kad aš, tiksliau, mes – aš ir vyras, tiesiog neturime ką daryti.

Mūsų mažasis serga ir serga, nors tu ką. Vedėm, tikrai vedėm pas visus įmanomus gydytojus, terapeutus, privačius ir valstybinius, kišom visokius vaistus, antibiotikus, bet paskui jau pasidarė neįmanoma, patys daktarai ėmė klykauti, kad „nutručysit“ mažą vaiką... Tad problema liko: vaikas nuolat serga kažkuo panašiu į peršalimą. Sloga nesiliauja niekada, kartais užeina kosulio priepuoliai ir pakyla temperatūra.

Deja, esame priversti vesti jį darželį, nes kito pasirinkimo neturime: su vyru dirbame nuo devynių iki šešių, bet šitoj valstybėj vos pragyvenimui uždirbsi „tik tiek“ tedirbdamas, taigi auklės (kuri plėš nežmonišką sumą, jau patyrėm) negalim sau leisti. Dar yra močiutė: kai vaikas gyveno pas ją, viskas buvo geriau, tiesą sakant, net sveikatos atžvilgiu, bet pašlijo jos sveikata ir ji tik savaitgaliais jį dabar priima. Būtų brolis, bet nėra: jau beveik aštuoniolikmetis, mažėlis broliukas jam „dzin“, trankosi, girtuokliauja, savaitėm negrįžta...

Labai gaila, bet dėl tokios situacijos esame priversti vesti į darželį... Kur dar galėtume jį nukišti??? Tiesiog nebėra kur. Todėl atsiprašome visų tėvelių, dantis sukandę išklausome jų pyktį, ir viskas lieka taip pat... Gal ateity išaugs.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite išsakyti savo patirtį? Pasidalinti savo mintimis? Jūsų istorijų laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt. Taip pat rašinius galite siųsti naudodamiesi žemiau esančia nuoroda: