Tėvelis suabejojo vaikų priėmimo į darželius skaidrumu

 (22)
Aiškėja vaizdas, kas gavosi iš Vilniaus savivaldybės mėginimo pagerinti priėmimo į darželius tvarką. Pirmą kartą priėmimas vyksta centralizuotai. Perimdama priėmimo funkcijų vykdymą į savo rankas, savivaldybė siekė priėmimo procesą padaryti skaidrų ir patogų vilniečiams.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Kaip skelbė idėjos autoriai, jų tikslas buvo pagerinti priėmimo tvarką. Priėmimo tvarka nekuria naujų vietų darželiuose. Vadinasi, vienintelis priėmimo tikslas buvo teisingai paskirstyti vietas, o priėmimo procesą padaryti patogų ir skaidrų. Kad procesas nebuvo patogus, įsitikino kiekvienas, kam teko su tuo susidurti.

Į savivaldybę nuolat smigo kritikos strėlės už informacijos trūkumą ir nežinomybę. Pasikeitus tvarkai, tėvai su paraiškomis užplūdo savivaldybę. Vėliau nuolatiniai internetinės registracijos trūkumai ir techninės problemos tapo savaime suprantamu reiškiniu. Kiek žinau, nebuvo galimybės gauti atsakymus į kilusius klausimus. Galiausiai nuolat buvo vėluojama atlikti numatytus darbus. Nuolatinės problemos pridarė daug rūpesčių žmonėms. Niekas nedrįsta kalbėti apie tokio priėmimo patogumą.

Priėmimas į darželius per savivaldos kontroliuojamus organus mano galva sukompromitavo pačią savivaldos idėją. Ar partiniu principu išrinkti valdininkai atstovauja tuos, kas juos rinko? Ar galima tokią situaciją vadinti savivalda, ar reikėtų vadinti savivale? Vilniečiai priversti žemintis, skambindami telefonais, į kuriuos niekas neatsako. Vietoj kvalifikuotos pagalbos yra priversti jaustis nusižeminusiais prašytojais. Kokia savivaldos ir paties mero atsakomybė? Jokios, nes kas benutiktų, savivaldybė už nieką neatsakinga (...).

Grįžtant prie centralizuotos priėmimo į darželius tvarkos, man atrodo, kad ši tvarka yra visiškai neskaidri. Vienintelis klausimas, kuris kyla - ar tai korupcija, ar nesugebėjimas atlikti pavesto darbo? Greičiausiai ir viena, ir kita. Tai nesunku pagrįsti. Vieni tėvai jau prieš dvi savaitės gavo patvirtinimus iš savivaldybės, kad jų vaikai priimti į darželius. Kiti iki šiol nežino, ar jų vaikai priimti (red.pas. skaitytojo tekstas atsiųstas praėjusią savaitę, bet nebuvo publikuotas laukiant Vilniaus savivaldybės komentaro).

Savivaldybės tinklapyje nurodoma, kad yra sudarinėjamos grupės į darželius. Tą patį galima išgirsti ir paskambinus telefonu. Jei grupės dar sudarinėjamos, tai kodėl vieni tėvai jau žino, kad jų vaikai priimti? Priėmimo sistema juk centralizuota, apimanti visus darželius. Paraiškos buvo pildomos nurodant kelis darželius, pagal pasirinktus prioritetus. Vadinasi, informacija apie priėmimo rezultatus galėjo būti paskelbta tik apdorojus visus duomenis. Turėjo būti visiškai aišku, kas pakliuvo ir kas nepakliuvo į darželį pasibaigus pirmam centralizuoto priėmimo etapui.

Pamėginkite įsivaizduoti centralizuotą priėmimą į aukštąsias mokyklas, kai vieniems moksleiviams pasako, kad jie jau priimti, o kitiems žada pasakyti vėliau, nes priėmėjai patys nebesusigaudo savo sistemoje ir negali pasakyti, kas nepriimtas. Jei priėmimas buvo centralizuotas, pagal iš anksto nustatytus kriterijus, tai tokia situacija tiesiog negalima. Akivaizdu, kad vyksta priėmimo imitacija, mėginant nuslėpti darbo broką. Tas brokas kažkam iš tėvų kainuos labai brangiai.

Apibendrinant istoriją galima teigti, kad Vilniaus savivaldybei nepavyko pasiekti, kad priėmimas būtų patogus ir skaidrus, tačiau pavyko pažeminti žmonių orumą, juos supriešinant ir sukompromituoti savivaldos idėją.

Darželių tema buvo prirašyta daugybė straipsnių, tačiau jie nepadarė jokio poveikio dabartinei Vilniaus miesto valdžiai. Tai rodo, kad problemos šaknys yra gilesnės. Turime reikalą su savivalda, kuri išsigimė ir tapo nežabota savivale.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

DELFI komentaro apie susiklosčiusią situaciją ir sistemos skaidrumą pasiteiravo savivaldybės.

„Dalis tėvų rašydami prašymą nenurodė, kad pageidauja gauti asmeninį pranešimą. Apie priėmimą žino tų darželių tėveliai, kuriuose grupių formavimas jau yra baigtas. Darželiuose, kuriuose papildomai steigiamos naujos vietos, grupės dar formuojamos.

Tokia tvarka didina skaidrumą, nes priimami sprendimai priklauso ne nuo konkrečių žmonių (kaip anksčiau nuo darželių direktorių), o nuo centralizuotos prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinės sistemos. Natūralu, kad kol sistema įsibėgės, pasitaikys klaidų“, - teigė savivaldybės atstovas Andrej Žukovskij.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Pasižiūrėjau, kas piktinasi mokinių skundais – atradimai nustebino (31)

Atvirkščiai nei dvyliktokė, rašiusi DELFI redakcijai, aš prisistatysiu. Sveiki, mano vardas Monika. Nusprendžiau netylėti ir aš.

Gyvenu Vilniuje ir gaunu 300 eurų. Dar skundiesi? (343)

Pastebėjau, kad aplinkui kaip virusas plinta kalbos, kaip blogai Lietuvoje, kaip kainos kyla o atlyginimai – ne, kaip emigrantai grįžę skundžiasi ir pan. Nejaugi tikrai čia taip blogai? Esu 3 kurso studentė. Studijuoju valstybės finansuojamoje vietoje, nuolatinėse studijose (paskaitos vyksta pirmoje dienos pusėje). Gaunu 116 eurų stipendiją. Taip pat dirbu 0,5 etato ir gaunu apytiksliai 200 eurų per mėnesį. Mano mėnesinės pajamos yra šiek tiek didesnės nei 300 eurų.

Ko nori urėdai? (53)

Esu tas urėdas, kuris aplinkiniais keliais vis minimas žiniasklaidoje, tačiau nedrįstama įvardinti – kas gi jis toks? Patenkinsiu smalsumą – tas nedorėlis, kuris urėdu dirba nuo 1985 metų, esu aš.

Į Lietuvą grįžusi emigrantė pašiurpo: ar čia tikrai liko tik tokios moterys? (490)

Esu emigrantė. Jau 6 metus negyvenu Lietuvoje. Kvaila sakyti, bet na, mano laikais (dabar man trisdešimt), to, apie ką rašysiu, nebuvo. Galėčiau prisiekti, kad nuo 2010-ųjų iki 2017-ųjų daug kas pasikeitė. Ar čia tikrai liko tik „tuštutės“?

Žinių reportažas laimingai ištekėjusiai moteriai sugadino nuotaiką: priėmė skaudų sprendimą (478)

Man 31-eri, turiu du aukštuosius, esu laimingai ištekėjusi, o ir karjera klostosi labai neblogai. Biologinis laikrodis tiksi vis greičiau ir, rodos, nuolat primena – jau laikas. Tačiau esu tvirtai apsisprendusi – vaikų Lietuvoje ir Lietuvai tikrai negimdysiu. Kodėl? Atsakysiu.