Tėvelis suabejojo vaikų priėmimo į darželius skaidrumu

 (22)
Aiškėja vaizdas, kas gavosi iš Vilniaus savivaldybės mėginimo pagerinti priėmimo į darželius tvarką. Pirmą kartą priėmimas vyksta centralizuotai. Perimdama priėmimo funkcijų vykdymą į savo rankas, savivaldybė siekė priėmimo procesą padaryti skaidrų ir patogų vilniečiams.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Kaip skelbė idėjos autoriai, jų tikslas buvo pagerinti priėmimo tvarką. Priėmimo tvarka nekuria naujų vietų darželiuose. Vadinasi, vienintelis priėmimo tikslas buvo teisingai paskirstyti vietas, o priėmimo procesą padaryti patogų ir skaidrų. Kad procesas nebuvo patogus, įsitikino kiekvienas, kam teko su tuo susidurti.

Į savivaldybę nuolat smigo kritikos strėlės už informacijos trūkumą ir nežinomybę. Pasikeitus tvarkai, tėvai su paraiškomis užplūdo savivaldybę. Vėliau nuolatiniai internetinės registracijos trūkumai ir techninės problemos tapo savaime suprantamu reiškiniu. Kiek žinau, nebuvo galimybės gauti atsakymus į kilusius klausimus. Galiausiai nuolat buvo vėluojama atlikti numatytus darbus. Nuolatinės problemos pridarė daug rūpesčių žmonėms. Niekas nedrįsta kalbėti apie tokio priėmimo patogumą.

Priėmimas į darželius per savivaldos kontroliuojamus organus mano galva sukompromitavo pačią savivaldos idėją. Ar partiniu principu išrinkti valdininkai atstovauja tuos, kas juos rinko? Ar galima tokią situaciją vadinti savivalda, ar reikėtų vadinti savivale? Vilniečiai priversti žemintis, skambindami telefonais, į kuriuos niekas neatsako. Vietoj kvalifikuotos pagalbos yra priversti jaustis nusižeminusiais prašytojais. Kokia savivaldos ir paties mero atsakomybė? Jokios, nes kas benutiktų, savivaldybė už nieką neatsakinga (...).

Grįžtant prie centralizuotos priėmimo į darželius tvarkos, man atrodo, kad ši tvarka yra visiškai neskaidri. Vienintelis klausimas, kuris kyla - ar tai korupcija, ar nesugebėjimas atlikti pavesto darbo? Greičiausiai ir viena, ir kita. Tai nesunku pagrįsti. Vieni tėvai jau prieš dvi savaitės gavo patvirtinimus iš savivaldybės, kad jų vaikai priimti į darželius. Kiti iki šiol nežino, ar jų vaikai priimti (red.pas. skaitytojo tekstas atsiųstas praėjusią savaitę, bet nebuvo publikuotas laukiant Vilniaus savivaldybės komentaro).

Savivaldybės tinklapyje nurodoma, kad yra sudarinėjamos grupės į darželius. Tą patį galima išgirsti ir paskambinus telefonu. Jei grupės dar sudarinėjamos, tai kodėl vieni tėvai jau žino, kad jų vaikai priimti? Priėmimo sistema juk centralizuota, apimanti visus darželius. Paraiškos buvo pildomos nurodant kelis darželius, pagal pasirinktus prioritetus. Vadinasi, informacija apie priėmimo rezultatus galėjo būti paskelbta tik apdorojus visus duomenis. Turėjo būti visiškai aišku, kas pakliuvo ir kas nepakliuvo į darželį pasibaigus pirmam centralizuoto priėmimo etapui.

Pamėginkite įsivaizduoti centralizuotą priėmimą į aukštąsias mokyklas, kai vieniems moksleiviams pasako, kad jie jau priimti, o kitiems žada pasakyti vėliau, nes priėmėjai patys nebesusigaudo savo sistemoje ir negali pasakyti, kas nepriimtas. Jei priėmimas buvo centralizuotas, pagal iš anksto nustatytus kriterijus, tai tokia situacija tiesiog negalima. Akivaizdu, kad vyksta priėmimo imitacija, mėginant nuslėpti darbo broką. Tas brokas kažkam iš tėvų kainuos labai brangiai.

Apibendrinant istoriją galima teigti, kad Vilniaus savivaldybei nepavyko pasiekti, kad priėmimas būtų patogus ir skaidrus, tačiau pavyko pažeminti žmonių orumą, juos supriešinant ir sukompromituoti savivaldos idėją.

Darželių tema buvo prirašyta daugybė straipsnių, tačiau jie nepadarė jokio poveikio dabartinei Vilniaus miesto valdžiai. Tai rodo, kad problemos šaknys yra gilesnės. Turime reikalą su savivalda, kuri išsigimė ir tapo nežabota savivale.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

DELFI komentaro apie susiklosčiusią situaciją ir sistemos skaidrumą pasiteiravo savivaldybės.

„Dalis tėvų rašydami prašymą nenurodė, kad pageidauja gauti asmeninį pranešimą. Apie priėmimą žino tų darželių tėveliai, kuriuose grupių formavimas jau yra baigtas. Darželiuose, kuriuose papildomai steigiamos naujos vietos, grupės dar formuojamos.

Tokia tvarka didina skaidrumą, nes priimami sprendimai priklauso ne nuo konkrečių žmonių (kaip anksčiau nuo darželių direktorių), o nuo centralizuotos prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinės sistemos. Natūralu, kad kol sistema įsibėgės, pasitaikys klaidų“, - teigė savivaldybės atstovas Andrej Žukovskij.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Dėkoja už pagalbą katytei Armitai, bet dabar jai reikia namų

Šiandieną norime padėkoti už tai, kad mes buvome išgirsti, už tai, kad Jūs nelikote abejingi, už tai, kad pagelbėjote rainytei Armitai. Džiugu, kad galėsime ją gydyti negalvodami apie skolas. Visada žinojome, kad surėmus pečius darbus nudirbti gerokai lengviau ir paprasčiau.

Asmeninis išbandymas – įveikti sunkūs kilometrai vaizdingoje Norvegijoje (5)

Ecotrail? Kodėl? Tiksliai net nežinau. Pirmas mano rimtesnis ultra bėgimas būtent ir buvo šios serijos pionierius – Ecotrail de Paris 80 km, o šią žiemą, kai jau netikėtai sužibo viltis išbristi iš traumų, atėjo nereali mintis įveikti visus Ecotrail serijos ultra bėgimus.

Naujasis Darbo kodeksas: vieniems atiteko žirgas, kitiems – sudėtingesnės darbo sąlygos (63)

Gyvenimas intensyvus, kiekviena diena sklidina naujienų, jų daug, ne visada įmanoma jas visas suvokti ir įvertinti. Svarbiausia naujiena laikyčiau Darbo kodekso pataisų priėmimą ir tikėtiną kodekso įsigalėjimą nuo liepos 1-osios dienos. Bandžiau suvokti kodekso naujumą ir galimą demokratijos plėtrą dirbantiesiems.

Moteris turi aukso vertės patarimą, kaip atpažinti neištikimybę (109)

Įtariate, kad sutuoktinis neištikimas? Turiu auksinį patarimą – atsakykite sau į vienui vieną klausimą: ar jis tebeužsiima ta veikla, kurios dėka susipažinote? Pavyzdžiui, eina į klubus, į mįslingas vakarones su draugais, į rungtynes, į golfo aikštyną? Deja, skaudi patirtis sako, jog tai yra, taip sakant, raudona vėliavėlė...

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (64)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.