Tėvelis suabejojo vaikų priėmimo į darželius skaidrumu

 (22)
Aiškėja vaizdas, kas gavosi iš Vilniaus savivaldybės mėginimo pagerinti priėmimo į darželius tvarką. Pirmą kartą priėmimas vyksta centralizuotai. Perimdama priėmimo funkcijų vykdymą į savo rankas, savivaldybė siekė priėmimo procesą padaryti skaidrų ir patogų vilniečiams.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Kaip skelbė idėjos autoriai, jų tikslas buvo pagerinti priėmimo tvarką. Priėmimo tvarka nekuria naujų vietų darželiuose. Vadinasi, vienintelis priėmimo tikslas buvo teisingai paskirstyti vietas, o priėmimo procesą padaryti patogų ir skaidrų. Kad procesas nebuvo patogus, įsitikino kiekvienas, kam teko su tuo susidurti.

Į savivaldybę nuolat smigo kritikos strėlės už informacijos trūkumą ir nežinomybę. Pasikeitus tvarkai, tėvai su paraiškomis užplūdo savivaldybę. Vėliau nuolatiniai internetinės registracijos trūkumai ir techninės problemos tapo savaime suprantamu reiškiniu. Kiek žinau, nebuvo galimybės gauti atsakymus į kilusius klausimus. Galiausiai nuolat buvo vėluojama atlikti numatytus darbus. Nuolatinės problemos pridarė daug rūpesčių žmonėms. Niekas nedrįsta kalbėti apie tokio priėmimo patogumą.

Priėmimas į darželius per savivaldos kontroliuojamus organus mano galva sukompromitavo pačią savivaldos idėją. Ar partiniu principu išrinkti valdininkai atstovauja tuos, kas juos rinko? Ar galima tokią situaciją vadinti savivalda, ar reikėtų vadinti savivale? Vilniečiai priversti žemintis, skambindami telefonais, į kuriuos niekas neatsako. Vietoj kvalifikuotos pagalbos yra priversti jaustis nusižeminusiais prašytojais. Kokia savivaldos ir paties mero atsakomybė? Jokios, nes kas benutiktų, savivaldybė už nieką neatsakinga (...).

Grįžtant prie centralizuotos priėmimo į darželius tvarkos, man atrodo, kad ši tvarka yra visiškai neskaidri. Vienintelis klausimas, kuris kyla - ar tai korupcija, ar nesugebėjimas atlikti pavesto darbo? Greičiausiai ir viena, ir kita. Tai nesunku pagrįsti. Vieni tėvai jau prieš dvi savaitės gavo patvirtinimus iš savivaldybės, kad jų vaikai priimti į darželius. Kiti iki šiol nežino, ar jų vaikai priimti (red.pas. skaitytojo tekstas atsiųstas praėjusią savaitę, bet nebuvo publikuotas laukiant Vilniaus savivaldybės komentaro).

Savivaldybės tinklapyje nurodoma, kad yra sudarinėjamos grupės į darželius. Tą patį galima išgirsti ir paskambinus telefonu. Jei grupės dar sudarinėjamos, tai kodėl vieni tėvai jau žino, kad jų vaikai priimti? Priėmimo sistema juk centralizuota, apimanti visus darželius. Paraiškos buvo pildomos nurodant kelis darželius, pagal pasirinktus prioritetus. Vadinasi, informacija apie priėmimo rezultatus galėjo būti paskelbta tik apdorojus visus duomenis. Turėjo būti visiškai aišku, kas pakliuvo ir kas nepakliuvo į darželį pasibaigus pirmam centralizuoto priėmimo etapui.

Pamėginkite įsivaizduoti centralizuotą priėmimą į aukštąsias mokyklas, kai vieniems moksleiviams pasako, kad jie jau priimti, o kitiems žada pasakyti vėliau, nes priėmėjai patys nebesusigaudo savo sistemoje ir negali pasakyti, kas nepriimtas. Jei priėmimas buvo centralizuotas, pagal iš anksto nustatytus kriterijus, tai tokia situacija tiesiog negalima. Akivaizdu, kad vyksta priėmimo imitacija, mėginant nuslėpti darbo broką. Tas brokas kažkam iš tėvų kainuos labai brangiai.

Apibendrinant istoriją galima teigti, kad Vilniaus savivaldybei nepavyko pasiekti, kad priėmimas būtų patogus ir skaidrus, tačiau pavyko pažeminti žmonių orumą, juos supriešinant ir sukompromituoti savivaldos idėją.

Darželių tema buvo prirašyta daugybė straipsnių, tačiau jie nepadarė jokio poveikio dabartinei Vilniaus miesto valdžiai. Tai rodo, kad problemos šaknys yra gilesnės. Turime reikalą su savivalda, kuri išsigimė ir tapo nežabota savivale.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

DELFI komentaro apie susiklosčiusią situaciją ir sistemos skaidrumą pasiteiravo savivaldybės.

„Dalis tėvų rašydami prašymą nenurodė, kad pageidauja gauti asmeninį pranešimą. Apie priėmimą žino tų darželių tėveliai, kuriuose grupių formavimas jau yra baigtas. Darželiuose, kuriuose papildomai steigiamos naujos vietos, grupės dar formuojamos.

Tokia tvarka didina skaidrumą, nes priimami sprendimai priklauso ne nuo konkrečių žmonių (kaip anksčiau nuo darželių direktorių), o nuo centralizuotos prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinės sistemos. Natūralu, kad kol sistema įsibėgės, pasitaikys klaidų“, - teigė savivaldybės atstovas Andrej Žukovskij.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Chemijos mokytoja įvardijo didžiąją Lietuvos švietimo problemą (25)

Kiekvienas iš mūsų tiesiogiai ar netiesiogiai esame susiję su švietimu: turime vaikų, anūkų, sūnėnų ar dukterėčių, kurie lanko mokyklą, mokomės patys ar mokome kitus. Gaila tik, kad tiek mažai žinome apie Lietuvos švietimą, ypač apie pagrindinį ir vidurinį ugdymą. Dažnai straipsniuose rašoma apie problemas sukeliančius mokytojus. O prie ko čia mokytojai?

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (177)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (123)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (182)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.

Buvusi dailės mokytoja sugėdino lietuvių kalbos mokančią kolegę (114)

Gerbiama Lietuvių kalbos mokytoja, parašiusi, kad dailės pamokos yra mažiau svarbios nei lietuvių kalbos, man priimtinas Jūsų noras nedaugiažodžiauti, todėl iš karto einu prie esmės. Na, pažiūrėkime į Tamstos argumentus iš kitos pusės.