Tokią situaciją teko išgyventi ir mano šeimai lapkričio 3-7 d., kai be žinios dingo mano sūnus, turintis psichinių sutrikimų. Jis iš namų išėjo lapkričio 3 d., apie 13 valandą, o buvo rastas tik lapkričio 7 d., apie 10 val. netoli Rukainių miestelio, Vilniaus rajone.

Kaip tik tuo metu pasirodė straipsnis žiniasklaidoje, kad policija „atmestinai“ atlieka savo darbą, „neieško dingusių asmenų“ ir pan. Žodžiu, eilinį kartą nepraleista proga įgelti pareigūnams, nes, ko gero, žiniasklaida taip kelia savo skaitomumo reitingus ir, kas bjauriausia, sėja nepasitikėjimo sėklą tarp pareigūnų ir visuomenės.

Šia savo padėka noriu pasakyti, kad mano situacijoje buvo daroma viskas ir gal net daugiau nei įmanoma. Tą galiu objektyviai teigti, nes pats dalyvavau paieškose. Dar iki pradedant ikiteisminį tyrimą apytiksliai žinojau sūnaus buvimo vietą, kur buvo išjungtas jo telefonas. Tą galimybę turėjau viešai prieinamu įrankiu. Vėliau profesionalių policijos tyrėjo veiksmų dėka, gretinant ikiteisminio tyrimo metu gautą informaciją, liudininkų parodymus buvo nustatyta tikslesnė paieškų vieta. Jau ikiteisminio tyrimo metu buvo paskelbta informacija internetinėje erdvėje apie be žinios dingusį asmenį, kuri davė rezultatų, o būtent mano sūnus buvo užklydęs į vienkiemį prieš Rukainių miestelį.

Liudininkas padarė paklydėlio nuotrauką, kurios kartu su tyrėju važiavome pažiūrėti. Aš joje atpažinau savo sūnų. Važiavome apie 21 valandą vakaro. Sūnaus paieška vyko pasienio ruože, todėl į paieškas aktyviai pasijungė ir Valstybės sienos apsaugos pareigūnai, tačiau lapkričio 3-6 d. vykdomos paieškos nedavė teigiamų rezultatų. Dingusio asmens sveikatai ir gyvybei gresiant pavojui, lapkričio 7 d. buvo prijungtos Viešojo saugumo padalinių pajėgos, tačiau, ačiū Dievui, jų neprireikė, nes lapkričio 7 d., apie 10 val. sūnus buvo surastas netoli Rukainių miestelio, Vilniaus rajone, ir perduotas man.

Sūnaus paiešką organizavo ir joje dalyvavo daug Vidaus reikalų sistemos pareigūnų. Nežinau tikslių jų pareigų, tačiau žinau kai kurių pavardes: tai policijos pareigūnas Antonijus Mikulskis, tyrėjas Vladislav Travkin, Rukainių policijos darbuotojai, VSAT Vilniaus rinktinės vadovas Vidas Mačaitis, jo pavaduotojas Edvardas Černiauskas, užkardos vadovas Giedrius Matkevičius, jo pavaduotojas Andrius Mangevičius, VSAT kinologai, kiti VSAT pareigūnai (deja nežinau net jų pavardžių). Jų buvo daug ir jie dirbo atsakingai ir profesionaliai.

Puikiai suprasdamas, kad negaliu daryti įtakos sprendimams, tačiau nuoširdžiai prašau esant galimybei paskatinti visus minėtus pareigūnus, ir kitus pareigūnus dalyvavusius paieškoje ir jų organizavime.

Ši padėka buvo atsiųsta Policijos departamentui prie VRM.