Ką dauguma vilniečių, kauniečių, klaipėdiečių ir kitų „miesčionių“ žino apie kaimą? Žino, kur brangiausios sodybos, žino, kur žuvingiausi ežerai, grybingiausi miškai? O ką žino apie žmones? Apie tuos, kuriuos vadina bambaliniais, saldukais, vatnikais, apie tuos, kurie padeginėja namus ar žudo bejėges moteris.

Ką žino apie tuos, kurie vis balsuoja ne taip, kaip reikia: išrenka tai Gražulį, tai Paksą, tai Bradauską? Nors paskutiniu metu kaimas staiga suliberalėjo, bet būkime budrūs – tie bambaliniai vis tiek grįš pas tvarkiečius, ar darbiečius, tvatins moterims dantis, gimdys nežinia kieno vaikus, o mes, „miesčionys“, kartais nuvažiuosim jų gelbėti, kartais paauklėti, žiūrėsim tas pagalbos laidas ir linguosim galvom. Beviltiškai.

Mes, didmiesčių gyventojai, neskaitom regioninių laikraščių, mes nežinom įkvepiančių jaunųjų ūkininkų istorijų, nežinom sūrių gamintojų, stručių augintojų, na, nebent tada, kai jie įsikūrę arti mūsų sodybos ar kai atveža produkciją mums į namus.

Galbūt dešimt procentų šiuos žodžius skaitančių miestiečių pasakys, kad aš neteisi, bet jie bus iš tų, kurie neseniai, gal prieš dešimtmetį, išvažiavo iš kaimo, turi gyvus tėvus ir dažnai grįžta į gimtinę. Visi kiti mano, kad investicijos į kaimą, bet kokie socialiniai projektai toje nežinomoje teritorijoje pasmerkti žlugti, nes kelio atgal nėra. To, kas išgriauta, neatstatysi, žmonių neperauklėsi: kaimas miršta, prasigeria, emigruoja ir tegu.

Kodėl taip rašau? Nes dar neseniai pati taip galvojau, o žiūrėjau nežinia kokiai temai skirtą E. Jakilaičio laidą, kurioje B. Vėsaitė kažkodėl norėjo uždaryti prekybos centrus (ne pirmą kartą), o du berniukai iš Laisvos rinkos instituto ir prekybininkų asociacijos šaipėsi iš jos beveik atvirai ir kartojo, ar dėl to, kad kaime kelioms vis dar karves laikančioms bobutėms supirkėjai pigiai moka už pieną, reikia visiems keršyti ir neleisti normaliai dirbti? Kaip galima dėl kelių nepatenkintų kaimiečių atimti savaitgalinius pelnus iš kaip triušiai besidauginančių prekybos centrų?! E. Jakilaitį taip pat nustebo Seimo narės paminėta priežastis – mažų ūkių kaimuose diskriminavimas. „Juk tai socialinės politikos dalis“, – pasakė jis.

Ir man pasidarė liūdna. Todėl, nors rašau su sarkazmu, esu liūdna, nes mes susiskaldę visais įmanomais pjūviais: vargšai su turtingais, besidedantys turtingais su turtingais, elitas su prasčiokais, prasčiokų elitas su aukštuomenės elitu, kaimas su miestu, miesteliai su miesteliais, emigrantai su besiruošiančiais emigruoti, besiruošiantys emigruoti su norinčiais sugrįžti, ir čia dar ne viskas. Ir kiekvienam tam pjūviui tarp susiskaldžiusiųjų nors kažkiek retušuoti, reikia socialinės politikos, kiekvienam jam reikia socialinio projekto. Mes garsiai kalbam apie globalizacija, o kas tai? Tas pats atskirties nebuvimas. Kalbam apie emigrantų grąžinimą, bet tai irgi socialinė politika. Kalbam apie gėjus, toleranciją, meilę artimam savo ir tos meilės skatinimui, tos tolerancijos puoselėjimui turime aibę socialinių projektų.

Kodėl nieko neturim kaime? Kodėl socialinė politika kaime baigiasi Europos Sąjungos lėšų skyrimu, na, ir kapelų bei melžėjų varžytuvėm. Bet apie dvi pastarąsias miestiečiai nežino ir Seimo nariai jomis susidomi tik prieš rinkimus. Bet ką aš noriu pasakyti? Noriu visiems „miesčionims“ parašyti skaičius, kurie padės susidaryti geresnį vaizdą apie kaimą ir tas kelias dėl pieno supirkimo kainų verkiančias bobutes.

Mūsų kaimuose gyvena 50 tūkstančių šeimų, laikančių 1-5 karves. 50 tūkstančių šeimų, tai mažiausia 100 tūkstančių kaimo žmonių, kurie neprašo pašalpų, kurie užsidirba duonai ir visada turi pieno. Nors už parduodamą pieną gauna mažiausiai, vos ne dvigubai mažiau nei Žemės ūkio bendrovės, tik apie 0,12 eurų už kilogramą. Ar 100 tūkstančių darbščių kaimo žmonių neverti socialinės politikos: pagalbos, dėmesio, supratimo ir paskatinimo. Ne tos pagalbos, kurią neva siūlo, o iš tikrųjų tyčiojasi TV laidos, o valdžios, kuri vis kalba apie emigraciją, žmonių, gaunančių pašalpas, skaičiaus didėjimą, skurdą, nedarbą. Bet kovoti su pasekmėmis yra sunkiau negu išsiaiškinti ir panaikinti priežastis, ir dar sunkiau, kai priežastis sukuriame patys, savo abejingumu, neveiklumu ar nesupratingumu.

Dabar, nepadėdami smulkiems ūkiams, mes kuriame priežastį, dėl kurios ištuštės kaimuose namai, emigruos dar daugiau žmonių bei padidės „pašalpinių“ ir bedarbių.

Mes kuriame priežastį, dėl kurios bus išgerta dar daugiau alkoholio, nes žmonės „laistys“ parduotas veršingas karves. Kuriame priežastį nieko neveikti, keikti valdžią ir vėl toms vargšėms moterims išmušti dantis.

Man liūdna dėl mūsų nesupratimo, dėl menkinimo žmonių, kurie tau neįdomus, kurie per maži, kad būtų verti dėmesio, todėl pritariu prekių antkainio ribojimui, pritariu prekybos centrų darbo laiko ribojimui, pritariu visiems ribojimams, nes mažas ar didelis verslininkas – prekybos centro vadas ar dviejų karvių savininkams – mums jie turi būti vienodai svarbūs.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Galbūt norite atsiųsti savo nuomonę? Jos laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt. Taip pat rašinius galite siųsti naudodamiesi žemiau esančia nuoroda:

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Nori sugriauti mitus: ekonomiškai tobulėjame žvėriškais tempais (295)

„Kai esi miręs, nežinai, kad tu miręs. Tik kitiems sunku. Lygiai taip pat yra, kai esi...

Kauno pokyčiai: net latviai ar estai klausia, kas čia vyksta (345)

Rašau kaip Kauno pilietis, kuris didžiuojasi vykstančiomis pertvarkomis mieste. Beveik neabejoju,...

Patarimai nuo ko pradėti verslą: labai svarbus aplinkinių palaikymas (67)

Matyti ir girdėti nusivylusiųjų gimtąja šalimi veidus Lietuvoje tapo taip įprasta, jog...

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (103)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę ,...

Žmonių nuomonė pašiurpino: nesuprantu, kaip galima palaikyti eutanaziją (105)

Neseniai skaičiau apie moterį, kuri papuolė į Antakalnio ligoninę ir jos pakraupimą...

Top naujienos

Orai: paskutinį vasaros savaitgalį – šioks toks pagerėjimas (2)

Antroje savaitės pusėje orai bus vėjuotesni, vieną šalies pusę lietus merks labiau nei kitą....

Liūdna žinia: L. Lekavičius dėl traumos priverstas praleisti Europos čempionatą (79)

Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad per rungtynes su Islandija Lukas Lekavičius patyrė sunkesnę...

Individualių statybininkų įkainiai priartėjo prie įmonių tarifų (174)

Būsto rinkos aktyvumas didina statybininkų darbo įkainius. Nors individualiai dirbantys meistrai...

Metė gerai apmokamą darbą Škotijoje ir grįžo į Lietuvą: nežinau, kur žmonės mato tiek negatyvo (171)

Agnė Butautaitė iš emigracijos grįžo pernai ir iškart ėmėsi veikti – Panevėžio centre,...

Atsarginį variantą jau paruošęs D. Adomaitis pyko: taip ir įvyksta kvailos traumos (18)

Sausakimšoje „Šiaulių“ arenoje Lietuvos rinktinė be didesnio vargo 84:62 susitvarkė su...

Be susižeidusio L. Lekavičiaus likusi Lietuvos rinktinė pranoko Islandiją (217)

Europos čempionatui besirengianti Lietuvos krepšinio rinktinė kontrolinėse rungtynėse Šiauliuose...

Jaunasis filosofas įvardijo, ko trūksta šiuolaikinei kartai (24)

Klasikinių mokslų magistro studijas Kembridže ( Jungtinė Karalystė ) su pagyrimu baigęs ir šiuo...

Nustebsite pamatę: dizaineris sukūrė išskirtinius vandens mylėtojų kostiumus (6)

Žmonėms, kuriems vanduo, jūros bangos ir smėlis yra visas gyvenimas, mados dizaineris Thomas...

Įspūdingomis asmenukėmis išgarsėjęs vaikinas visose savo nuotraukose slepia žinutę vienam žmogui (3)

Natūralu, kad tėvai paprastai nerimauja, kai jų vaikams tenka vykti į užsienį. Tad norėdamas...

Šį bruožą turintys žmonės labiau linkę į neištikimybę (23)

Visi, kurie būna neištikimi savo antrajai pusei, turi vieną bendrą bruožą. Tokią išvada...