Tapau keisto seselių poelgio liudininke: nenorėčiau, kad ten būtų mano močiutė

Esu jauna vilnietė, kuriai su sveikatos sistema tenka susidurti gana retai. Kartkartėmis girdžiu pažįstamus ar artimuosius, besiskundžiančius eilėmis, kyšiais ir surauktais gydytojų veidais ir nuoširdžiai stebiuosi, kodėl jiems kaskart nepasiseka – ar čia kaltas jų požiūris į mediciną, į gyvenimą, ar jie tiesiog nesėkmingi žmonės, kurie vis tenka bendrauti su tomis senosiomis sistemos bobutėmis, kurios gal kartais ne pavyzdingai atlieka savo darbą ar neseka naujausių medicinos naujienų.

Bet šįkart pačiai teko sudalyvauti filmą primenančioje situacijoje.

Ankstyvą rytą užsukau atlikti planinių kraujo tyrimų. Įėjau į poliklinikos kabinetą, kuriame vienu metu aptarnaujami iš karto trys pacientai.

Prisėdau, man pradėjo atlikti procedūrą, kai į kabinetą įėjo garbaus amžiaus moteris, kaip vėliau paaiškėjo – iš Kauno r. Rankose ji laikė mėlyną išspausdintą lapą ir kiek supratau – tai tarsi nuolaidų kuponas kraujo tyrimui. Žinote, tie, kur galima internetu pigiau nusipirkti.

Dvi seselės susižvalgo, viena tarsteli: „Tokio nemačiau, nežinau, ar mes čia darome tyrimus su juo“, tačiau kita, jaunesnė, patikina, kad praėjusiais metais turėjo tokį pacientą, viskas čia gerai.

Senolė drebančiomis rankomis atsmaukia rankovę, vyresnioji seselė dezinfekuoja odą, o tuo metu jaunoji, apimta abejonių, nueina į gretimą kabineto erdvę telefonu pasikonsultuoti su vyresniu ir daugiau žinančiu kolega. Staiga iš ano galo pasigirsta garsus „NEIMK KRAUJO“. Didžiosiomis rašau, nes ji tikrai šaukė.

Deja, bet kraujo paėmimo procedūra jau įpusėjusi.

- Negaliu. – šaukia atgal vyresnioji seselė. – Jau bėga kraujas, nu kaip sustabdysiu.

Matau, kad ta tubelė jau pilna, garbioji pacientė iš Kauno r. visai pasimetusi, o iš ano galo jaunoji vėl šaukia – „NU, NEIMK, SAKAU, NEGALIMA, STAIGIAI SUSTOK“.

Močiutė veblena pusiau tylomis, pusiau joms: „Nu negi žalka, paimkit tą kraują, man čia būtina išsitirti, kad vaistus paskirtų. Kur man dabar kitur eiti, negi atgal į Kauną važiuoti...“

Jaunoji seselė pareina, gražiai pleistru užklijuoja mano įdūrimo vietą ir pasako senajai pacientei, kad ši poliklinika jai niekuo negali padėti, nuolaidos kuponas negalioja.

Pacientė visa susikrimtusi ima rengtis, o aš išeinu.

Su visa pagarba mūsų medikams – kas čia įvyko? Tą kraują tiesiog išpilsite? Ar nereikėtų kupono galiojimu įsitikinti prieš įbedant adatą? Atrodytų, joks čia ne skandalas, tačiau senosios moters pasidarė tikrai gaila. Nenorėčiau, kad jos vietoje būtų mano močiutė.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Klausiame jūsų – kokia jūsų nuomonė? Ar jums yra tekę atsidurti panašioje situacijoje? Pasidalykite įžvalgomis, istorijomis ir patirtimi. Jūsų minčių laukiame el. paštu [e-mail] su prierašu „Ligoninė“.