Taksisto dienoraštis: 19-etė siūlė atsiduoti už 11 litų

 (171)
„Žinote, kokia mažiausia suma, už kurią man atviru tekstu siūlėsi aistringai atsiduoti 19-os metų studentė-gražuolė? Skaitliukas rodė varganus 11 Lt“, - stebina Vilniaus gatves kaip penkis pirštus pažįstantis taksistas. Meilės dramos, gyvenimo istorijos – vairuotojui kartais tenka kone kunigo, išklausančio išpažintis, vaidmuo.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Darbo savaitė prasideda – miegui liks 3-5 val.

11.50 val. Labas rytas. Penktadienį pasitikau kažkur prie jūros. Nuėjau miegoti 6.30 val., bet jaučiuosi pilnas jėgų, o svarbiausia - noro! Nors ir prieš tai be miego praleidau visą parą, iš tolimos kelionės grįžau sėkmingai. Ir net išmėtytos kelyje šieno kupetos, artėjant prie Vilniaus, manęs negąsdino. Pamenu, buvo baisiau, kai vaidenosi į kelią išbėgantys zuikučiai. Organizmas dabar - kariniame režime. Kelias paras (iki savaitės – daugiau jau neišeina) galėsiu miegoti po 3-5 valandas.

O dar vakar buvau Šilalėje. Kažkoks keistas ten meras. Nereikia jam nei vandens parko, nei žiemos arenos. Vien švariom gatvėm turistų nesuviliosi. Eidamas rūkiau, kračiau pelenus į šiukšliadėžes nesustodamas. Džiaugiausi, kad man neleido nei dulkelės numesti ant šaligatvio. Švarios gatvės… Švarios rankos… Švari sąžinė. Kas pirmiau – višta ar kiaušinis, nežinau. Bet tikrai žinau, jog myliu mažus Lietuvos miestus. Užtenka kliedėti. Laikas pateisinti savo egzistavimą darbais.

13.30 val. Tik įsėdu į mašiną – paimu užsakymą. Po centrą, į kelias vietas. Gaila, kad kelionė trumpa. Rodos, šito vyruko gyvenimo pozicija man labai tolima, bet tikrai norėčiau jį išklausyti. Man tikrai daro įspūdį jo tvirtas savo nuomonės laikymasis. Vyras baudžiamųjų bylų sūkuryje. Civiliniai ieškiniai - jo kasdienė duona. Bet manęs neatstumia tai, jog žmogus tiesiog eina savo keliu. Užtat aiškus savo „ego“ deklaravimas vertas pagarbos. Kalbėjome apie valstybę, pilietiškumą, gyvenimo taisykles, vertybes. Jo pasakojimas apie spec. tarnybų veiklą buvo įdomus. Kaip ir teorija, kas gi jas valdo... Atsisveikinam kaip seni bičiuliai. 22 Lt.

14.30 val. Esu labai patenkintas, išgirdęs padėką iš Danijos piliečio. „Širdingas ačiū už gerą kelionę“. Tik tiek. Bet vis dėlto tai yra svarbiau už arbatpinigius. Mūsų mergaitė pasikvietė jį į svečius. Susipažino, matyt, Anglijoje, kur gyveno kelis metus. Geri žmonės. Gražūs žmonės. Patiko man vos tik įsėdo oro uoste. Ir jeigu vyrukui simpatiją pajutau tik intuityviai, be jokio pagrindo, tai mergaitė pateisino mano susižavėjimą kelionės metu. Kadaise rašiau referatą apie Vilniaus architektūrą, tikrai nemažai laiko skyriau informacijos rinkimui. Bet ji pranoko mano žinias 1000 kartų. Aišku, svarbu net ne tai. Ji pasakojo savo svečiui Vilniaus istoriją su pasididžiavimu. Tai buvo tiesiog prisipažinimas meilėje viskam, kas ją supa. Oi, dane, kai grįši namo, aš ją iš tavęs pavogsiu. 31 Lt.

17.30 val. Man šiandien sekasi su oro uostu. 29 Lt. Už kelionę į jį su, matyt, į tėvynę grįžtančiu vyruku. Užsienietis iš pietų, kurį prie namo išlydėjo draugė-lietuvaitė. Ir jis jos namuose - ne turistas.

Užtat bijau, kad lietuvis, grįžęs į Lietuvą, gali pasijusti tik svečiu. Mat su jį pasitikusia drauge labai skubėjo suplanuoti laiką. Vienas kito draugija jie mėgausis tik savaitę. Net nenorėjo pirkti telefono kortelės. „Nespėsiu ja pasinaudoti“. 25 Lt.

Kada perjungiu „gatvės“ tarifą į pigesnį

„Gatvė“. Stabdo Savanorių prospekto gale, troleibusų stotelėje. Šiaulietis skuba į stotį. Į traukinį pavėlavo, teks važiuoti autobusu. „Tai ką, „furistu“ dirbi?“. „Tik pradedu, ką tik per biržą kategoriją išlaikiau“. Perjungiu „gatvės“ tarifą į pigesnį. + 19 Lt.
Paimu kavos „McDonald“ (vienintelis produktas, kurį ten perku).
Susimąstau. Aš kryžkelėje. O gal reikia eit į darbo biržą, mat buvusi žmona sakė: „jei būsi „furistu“, visai norėčiau, kad vėl būtum mano vyru“. Arba turiu nustoti nuolaidžiauti, kad rasčiau naują žmoną.
Prieina „gatvė“. Du užsieniečiai. Su didžiuliais lagaminais ir tašėm. Traukianti žvilgsnį Karibų salų išvaizda. Prašo nuvežti į kažkokį viešbutį, bet nelabai „kertu“ kokį. Aiškina, kad netoli stoties. Jų skleidžiami garsai man primena žodį „žemaitės“. Patikslinu. „Yes, yes!“.

Bet tai nebuvo „Žemaitės“ viešbutis. Pasirodo, tai buvo hostelis, esantis Visų šventųjų gatvėje. Trys minutės pėsčiomis nuo tos vietos, kur juos paėmiau. Jie turėjo adresą savo mobiliajame telefone, bet nesusiprato parodyti jį iš karto. Štai taip prisidedu prie mitų apie neva ratais vežiojančius Vilniaus taksistus. Bet esu griežtas. Neįžvelgiu savo klaidos ir ramia sąžine paimu 22 Lt. Oi, oi, oi… Dar sulaukiu 3 Lt „tipsų“.

Pasileidžiu į „laisvą plaukimą“. Po miestą. Po savo miestą. Važiuoju be tikslo rasti keleivius. Važiuoju ten, kur galiu sutikti pažįstamus (...).

Per dieną tikrino keturis kartus

Per raciją praneša: „savivaldybė Santariškėse“. Tai reiškia, kad Vilniaus miesto Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai „medžioja“ tame rajone. Štai apie šią tarnybą ir jos darbą mes labai dažnai ir kalbame. Gal ir gerai, kad turim tokią tarnybą, kuri turėtų rūpintis viešąją tvarka mieste. Prižiūrėtų, kad automobilius statytų leistinose vietose. Pasirūpintų, kad paleisti šuniukai nelakstytų miesto gatvėmis. Pavargote matyti girtus žmones besivoliojančius stotelėse? Mūsų miesto sargai su malonumu jums padės. Skambinkite nedelsiant telefonu… Pala!

Tikrai matau savivaldybės darbuotojus, važinėjančius naktimis. Tik nesuprantu, kur skambinti, prireikus jų pagalbos vidurnaktį.

Savivaldybės internetinėje svetainėje nenurodytas joks bendras telefonas. Tad skambinkite visiems inspektoriams, kurių kontaktus rasite. Pabandysiu ir aš kokią naktį. Svetainėje oficialiai skelbiama, jog jie priima ir nagrinėja gyventojų skundus ir visai neapibrėžia, ar turiu kreiptis žodžiu ar raštu, dieną ar naktį.

Šiaip tai pavydžiu pono Zuoko demokratijos suvokimo. Net Sovietų laikais įstatyminės, vykdomosios ir kontroliuojančios funkcijos buvo paskirstytos tarp skirtingų institucijų. Ar jūs galite įsivaizduoti, kad „Vagos“ knygyną du kartus per dieną patikrintų darbo inspekcija arba „Stiklių“ restoraną du kartus per dieną patikrintų priešgaisrinė tarnyba? Mane Vilniaus miesto viešosios tvarkos skyrius per dieną tikrino du kartus. O man žinomas rekordas – 4 patikrinimai per dieną.

Fainuoliai, tam kad gaučiau iš jų pačių licenciją, turėjau pateikti krūvą dokumentų. Jie, matyt, apsidraudžia ir tikrina, ar jų nepamečiau. Siūlau „išeitį“, galinčią padėti ir palengvinti darbą šitiems privatiems „pareigūnams“. Mieste įrengiam kokius dešimt stacionarių kontrolės postų. Važiuojantys pro šalį taksistai privalo ten pasitikrinti!
Toks darbo našumas, bet nelegalių taksistų turbūt - daugiau nei pusė. Oi, kaip niežti man liežuvis . Oi, kaip noriu padiskutuoti apie mero metodus ir tikslus. Bet pirma pasitarsiu su advokatais ir pasiruošiu lašinių, a tadu ir pateiksiu jums teoriją.

Keleivė atsiduoti siūlėsi už 11 litų

Tai ką, toliau į trasą. Moteris už vairo – tai tikrai kažkoks nesusipratimas. „Turbūt blondinė“, - ištaria išvaizdi keleivė – brunetė. 500 m. – trys avarinės situacijos ir dar kokios pavojingos! 9 Lt.

Dėmesio! Savaitės frazė! „Neimu su savimi žmonos „pasitūsinti“, nes taip pigiau“. Bet sau pačiam jis leido paišlaidauti. Antrą valandą nakties namo grįžtantis pailsėjęs vyras nebeturėjo pinigų susimokėti už taksi. „Būsiu po 10 minučių. Išnešk pinigus“.

Ji stovėjo už stiklinių laiptinės durų kaip gyvas priekaištas. Ką tik pažadinta, trapi ir pažeidžiama. Jis laukė jos, o ji laukė… „Gal bent jau pats iki jos nueisi. Lauke minusas“. „Taip, tikrai“. Gyvenimo epizodas. Ir turbūt ne pastelinių spalvų. Bet nežiūrint į tai, pavydžiu jiems. Pajuntu jų tarpusavio ryšį. Šiandien jie verkia, rytoj juoksis. Jie turi vienas kitą. Meilės jums. 20 Lt.

Žiema, pavasaris, vasara, ruduo… Žiema, pavasaris, vasara, ruduo… Ir mes nieko negalime pakeisti. Taip ir santykiai. Sukasi ratelis. Bet abiejų žmonių pastangų dėka žiemos gali būti šiltesnės, o vasaros - saulėtos.

„Sveikas, jau varau namo, tau ko parduotuvėje nupirkti?... Gerai, porą alaus ir cigarečių. Greit būsiu. Bučkis“. Neįtikėtina. Absurdiškai nerealu. Neištveriu. „Atsiprašau… Ne mano reikalas… Gal galėtumėt… O su kuo kalbėjotės?“. „Su draugu“… „Turbūt tris mėnesius draugaujate?“. „Ne! Mes kartu penkerius metus!“. Esu priblokštas. Esmė ne aluje, esmė požiūryje į santykius. Tas požiūris labai nešiuolaikiškas, bet, matyt, vis dėlto padaro juos abu laimingais. Sėkmės jums. 11 Lt.

Kaltinu moteris! Vyrai tokie patys kaip visad buvo. Suaugę vaikai. Reikalaujantys dėmesio ir meilės. Su „bandos“ vado ambicijom. Su tais pačiais pomėgiais ir norais – mašinos, alus, krepšinis, žvejyba… Ko nori moterys, niekas nežino. Pamenu, diskutavom su dviem išvaizdžiom mergaitėm apie santykius. Guodėsi, kad neįmanoma rasti vyrų. Kalbėjo apie vertybes. Siūliau supažindinti su išgalvotu draugu. „Išvaizdus, protingas, sportiškas…“. Jų akys užsidega. „… savarankiškas, išsilavinęs, kultūringas...”. Jos tikrai jo nori. „…draugiškas, dėmesingas... dirba mokytoju“. Turbūt 97 proc. skaitytojų dabar atspėjo jų reakciją. Taip. Jos pasakė, kad tęs paieškas savarankiškai.

Vyresni žmonės prisimena skambią ir juokingą frazę – „pas mus sekso nėra“. Su visu atsakingumu pareiškiu... Dabar pas mus tik seksas ir liko! Na, dar pinigai. Kaip gi be jų!? Žinote, kokia mažiausia suma, už kurią man atviru tekstu siūlėsi aistringai atsiduoti 19-os metų studentė-gražuolė? Skaitliukas rodė varganus 11 Lt. Tokių pasiūlymų kol kas atsisakinėju. Bet eksperimento labui dėl jūsų padarysiu tai! Ir pasakojimo tikrai ilgai laukti nereikės!

Šalta šalta žiema. Ilgus metus. Ledynmečio periodas kažkoks. Sunkiai beprisimenu, ką reiškia keltis rytais dviese, kartu planuoti, sirgti, juoktis ir verkti...

„Labai prašau tave, Dieve, išmokyk mane mylėti.“

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Už dalyvavimą aplinkosauginėje akcijoje moksleiviai buvo apdovanoti

Gegužės 22 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje lankėsi Balsių progimnazijos pirmokai, laimėję aplinkosauginį konkursą. Aplinkosauginėje akcijoje, kurios metu 27 Balsių progimnazijos klasių mokiniai kaupė panaudotas baterija, buvo surinkta apie 250 kg panaudotų baterijų.

Esu mažo miestelio dvyliktokas – tikiuosi anglų egzaminą išlaikyti bent 95 proc. ir nenusivyliau (21)

Ką tik perskaičiau abituriento straipsnį apie tai, koks neva sunkus ir „nesąmoningas“ buvo anglų kalbos egzaminas ir jo eiga. Norėčiau taip pat pasidalinti savo mintimis ir šiam moksleiviui paprieštarauti.

Perspėja dirbančius vilkikų vairuotojais: jums gresia „studento-padavėjo“ sindromas (244)

Desperatiškas atsakymų ieškojimas. Neigimas. Savęs ir kitų įtikinėjimas. Pyktis. Ir galų gale susitaikymas. Tai yra penki žingsniai, kuriuos jums teks išgyventi, jei nepradėsite ieškoti naujų darbo galimybių dirbdami tai, kas paprasčiausiai nebebus reikalinga po 5 metų. Šiuo metu turite 3 galimybes:

Per egzaminą gimnazistė nusivylė mokyklos „turtais“: dėl ketvirtadalio užduočių atlikimo būsiu kalta ne aš (33)

Gegužės 20 dieną šalyje buvo vykdomas valstybinis užsienio kalbos (anglų) egzaminas. Jam tikslingai ruoštis pradėjau vienuoliktoje klasėje, kadangi planavau studijuoti humanitarinius mokslus. Prieš egzaminą labai nesijaudinau, kadangi jam buvau gana gerai pasiruošusi bei išsprendusi daugumą prieš tai buvusių egzaminų užduočių.

Dvyliktokas kreipėsi į bendraamžius: būtų pats metas suprasti, kad ne „aplinka kalta“ (21)

Išsyk po 2017 metų anglų kalbos egzamino su draugais ironiškai juokavome, kad nespėsime grįžti namo, o internetas jau lūš nuo antraščių „Abiturientai darsyk žlugdomi neįmanomomis egzaminų užduotimis“. Na, juokai juokais, bet panašu, kad dalis abiturientų pasiruošti vienam iš rimčiausių testų akademiniame kelyje ir vėl nesuspėjo. Visai kaip kelininkai, užklupti netikėtos žiemos sausio mėnesį.