„Niekada negali žinoti, kada ir kur sutiksi JĮ“, – mane mažą mokė mama ir pridurdavo, kad plaukai ir batai visada turi būti tvarkingi. Kaip bebūtų, mano istorija įgavo pagreitį kiek kitaip.
© Shutterstock nuotr.

Poreikis tobulėti nuvedė mane į kitą šalį. Perfekcionizmo šaknys tvirtai laikė mane prie gramatikos vadovėlių, taigi, baigdama kalbos kursus, galėjau pasigirti puikiais egzaminų rezultatais. Pradėjau dirbti. Viskas buvo šaunu, tik nemažai bendradarbių buvo taip pat atvykę iš kitų šalių ir pamažu pajutau, kad naujai išmoktos kalbos žinios krypsta ne ten, kur reikia.

Vienas pirmųjų sugalvotų kovos su senkančiais kalbos ištekliais būdų buvo internetas. Susiradau kelis, mano manymu, įdomesnius forumus ir ėmiau kalbėti su „natyviniais kalbėtojais“ (žmonėmis, kurių mokomasi kalba yra gimtoji), jų buvo visokių: vienus laikiau pačiomis tikriausiomis nuobodomis, kitus – nuotykių ieškotojais, treti pašnekovai išvis nepalikdavo jokio įspūdžio, tačiau vienas kalbos „mokytojas“ buvo kažkuo ypatingas.

Konkrečių faktų išvardinti negalėčiau, tačiau kalbėti su juo buvo paprasta ir lengva. Jei bent kartą esate lankęsi forumuose, žinote, kad atsakymo laukimas gali pasirodyti labai kankinantis, taigi, „mokytojas“ ir aš netrukus palikome mums nepalankią aplinką ir patekom į „Skype“. Čia buvo ramu, o svarbiausia – niekas netrukdė.

Diena iš dienos spausdinome klausimus ir atsakymus, kol vieną kartą perskaičiau – „Gal kada susitikim?“. „O gal pirmiau vaizdo pokalbis?“ – atšoviau aš ir paskyriau datą – po keturių dienų. „Telekonferencija“ penkių šimtų kilometrų atstumu buvo sėkminga, mano oponentui buvo suteikta galimybė nupirkti kelionės bilietus ir rezervuoti viešbutį mano mieste, aš pažadėjau jį pasitikti.

„Kaip mes ryt susitikę sveikinsimės?“ – nedrąsiai pasiteiravo jis (mat šioje šalyje nepažįstami žmonės paprastai spaudžia vienas kitam ranką, o pažįstami leidžia vienas kitam ir kiek artimesnį kontaktą). Kaip jau tikriausiai supratote, gimiau ne praėjusio amžiaus pradžioje, todėl draugiškas apkabinimas man atrodė tinkamas variantas.

Prisipažinsiu, jaudinausi. Turbūt ne mažiau, nei jis. Traukinys nevėlavo, bet iš jo pasipylė tokia gausybė žmonių, kad pradėjau abejoti, ar tokioje minioje mudu vienas kitą pamatysim, tačiau tinkamu metu nukreiptas žvilgsnis tiesiog sustingo ties vienu vyriškio figūra: klasikinis tamsiai mėlynas paltas, iš po kurio kyšojo mažas marškinių apykaklės kraštelis...

Daugiau nieko neprisimenu, išskyrus akimirksniu šovusią mintį – „Taip! Man patinka!“. Toliau viskas buvo kaip per miglą: minia pamažu išsisklaidė, mes priėjome vienas prie kito, regis, abu negalėjome nesišypsoti. Trumpas „labas“, dar trumpesnis jo, o gal mano apkabinimas, ir staiga vietoj vakar dieną aptarto rankos paspaudimo mano lūpos buvo apdovanotos bučiniu.

Prisimenu, ėjome šviežiai apsnigtomis gatvėmis iki viešbučio, jis laikė mane už rankos, kalbėjom apie „Bentley“ ir kažką dar. Buvo ganėtinai šalta, taigi užėjau į viešbutį kartu su juo ir netgi įžengiau pro jo kambario duris. Ar numanote kas vyko toliau?

Valandą laiko stovėjome apsikabinę jo viešbučio kambaryje, žiūrėjome vienas kitam į akis, jis glostė mano plaukus. Pamiršę viską, net nusivilkti žieminius paltus. Stovėjau ir galvojau: tai mano žmogus, visada jo laukiau.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Nori sugriauti mitus: ekonomiškai tobulėjame žvėriškais tempais (315)

„Kai esi miręs, nežinai, kad tu miręs. Tik kitiems sunku. Lygiai taip pat yra, kai esi...

Kauno pokyčiai: net latviai ar estai klausia, kas čia vyksta (345)

Rašau kaip Kauno pilietis, kuris didžiuojasi vykstančiomis pertvarkomis mieste. Beveik neabejoju,...

Patarimai nuo ko pradėti verslą: labai svarbus aplinkinių palaikymas (67)

Matyti ir girdėti nusivylusiųjų gimtąja šalimi veidus Lietuvoje tapo taip įprasta, jog...

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (103)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę ,...

Žmonių nuomonė pašiurpino: nesuprantu, kaip galima palaikyti eutanaziją (105)

Neseniai skaičiau apie moterį, kuri papuolė į Antakalnio ligoninę ir jos pakraupimą...

Top naujienos

Miestelis Airijoje, kuriame lietuviams net nebereikia anglų kalbos (39)

Dėl lietuvių kiekio Airijos šiaurėje esantis Monachano miestelis jau vadinamas mažąja Lietuva....

Orai: paskutinį vasaros savaitgalį – šioks toks pagerėjimas (16)

Antroje savaitės pusėje orai bus vėjuotesni, vieną šalies pusę lietus merks labiau nei kitą....

Liūdna žinia: L. Lekavičius dėl traumos priverstas praleisti Europos čempionatą (105)

Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad per rungtynes su Islandija Lukas Lekavičius patyrė sunkesnę...

Individualių statybininkų įkainiai priartėjo prie įmonių tarifų (225)

Būsto rinkos aktyvumas didina statybininkų darbo įkainius. Nors individualiai dirbantys meistrai...

Metė gerai apmokamą darbą Škotijoje ir grįžo į Lietuvą: nežinau, kur žmonės mato tiek negatyvo (226)

Agnė Butautaitė iš emigracijos grįžo pernai ir iškart ėmėsi veikti – Panevėžio centre,...

Atsarginį variantą jau paruošęs D. Adomaitis pyko: taip ir įvyksta kvailos traumos (21)

Sausakimšoje „Šiaulių“ arenoje Lietuvos rinktinė be didesnio vargo 84:62 susitvarkė su...

Be susižeidusio L. Lekavičiaus likusi Lietuvos rinktinė pranoko Islandiją (220)

Europos čempionatui besirengianti Lietuvos krepšinio rinktinė kontrolinėse rungtynėse Šiauliuose...

Jaunasis filosofas įvardijo, ko trūksta šiuolaikinei kartai (43)

Klasikinių mokslų magistro studijas Kembridže ( Jungtinė Karalystė ) su pagyrimu baigęs ir šiuo...

Nustebsite pamatę: dizaineris sukūrė išskirtinius vandens mylėtojų kostiumus (7)

Žmonėms, kuriems vanduo, jūros bangos ir smėlis yra visas gyvenimas, mados dizaineris Thomas...

Įspūdingomis asmenukėmis išgarsėjęs vaikinas visose savo nuotraukose slepia žinutę vienam žmogui (4)

Natūralu, kad tėvai paprastai nerimauja, kai jų vaikams tenka vykti į užsienį. Tad norėdamas...