Švietimo sistemos bėdos: rūšiuojant šiukšles, pradėk nuo savęs

 (2)
Dabartine švietimo sistemos būkle, o ypač - ugdymo kokybe, nepatenkinti, rodos, visi: pradedant mokiniais ir jų tėvais, baigiant labiausiai už švietimo sistemos būklę atsakingais – mokyklų vadovais, švietimo ministerijos atstovais ir politikais. Apie daugybę sistemos problemų nuolat kalba ir švietimo profesinė sąjunga.
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Tad kas kaltas? Amžinas klausimas, į kurį, panašu, niekas jau seniai neranda atsakymo, todėl kaltinimai vienas kitam pilasi kaip ilgas, vis labiau pabostantis rudens lietus.

Atsiribojant nuo lietuviškos situacijos, ką apie švietimo kokybės užtikrinimą kalba mokslininkai, kurie remiasi naujausiais tyrimais? Pasirodo, dauguma mokslininkų mano, kad ne kas kitas, o būtent geras švietimo įstaigos vadovas – pagrindinis raktas į sėkmingą mokyklą ir mokymą.

Tad ką reiškia būti geru vadovu? Mokslininkai mano, kad XXI amžiuje lyderiai ne tik nebegali vadovauti pasenusiais metodais, jie patys turi gebėti nuolat kurti save ir daryti įtaką aplinkai. Pavyzdžiui, naudotis naujausiais mokslo atradimais, aiškinančiais, kaip žmogaus smegenys veikia visus elgesio aspektus. Šis mokslas, vadinamas neuromokslu, dar laukia savo eilės būti visapusiškai įvertintas vadovų, tačiau jau dabar aišku, kad smegenų veiklos, elgesio prognozavimo suvokimas bus didžiulis proveržis visose lyderystės srityse.

Pastaruosius dešimtmečius studijuodami žmogaus smegenis mokslininkai gavo tikslesnių žinių apie žmogaus elgesį. Išaiškėjo, kad darbo organizavime reikalingi rimti pokyčiai, nes vadovams būtina atsižvelgti į žmogaus smegenų prigimtį ir taikyti priemones, kurios nuteikia žmones efektyviau dirbti ir bendradarbiauti.

„Neurolyderystė“ yra terminas, kurį sugalvojo David Rock, mokslininkas, lyderystės konsultantas ir populiarios knygos „Rami Lyderystė: šeši žingsniai transformuoti vadovavimą darbe“ autorius. Neurologijos mokslą šis ir kiti mokslininkai siūlo taikyti iš esmės keičiant vadovavimo koncepciją ir net keičiant vadovus, nes, remiantis tais pačiais tyrimais, kai kurių vadovų mentaliteto pakeisti neįmanoma.

Anot mokslininkų, tradicinė valdymo taktika labiau grindžiama gyvūnų mokymo patirtimi nei žmogaus psichologija ir neuromokslu. Pavyzdžiui, vadovai žada premijas ir nuolaidas (morka) tiems, kurie gerai atlieka darbą, ir baudžia (lazda) tuos, kurie neva nesugeba to daryti. Tokius vadovavimo metodus sutriuškino nauji moksliniai faktai, kurie rodo, jog pirminė žmonių motyvacija darbe nėra pinigai ar paaukštinimai. Asmeninis darbuotojo suinteresuotumas darbu, gera ir sveika aplinka darbovietėje, pagarba ir puikūs santykiai su vadovu bei kolegomis, – tai, kas labiausiai skatina stengtis dirbti gerai.

Ar įmanoma pakeisti sustabarėjusį kai kurių vadovų mąstymą ir požiūrį į darbuotojus, kai prieinama iki kraštutinumų viešai pasiūlant mokytojus rūšiuoti kaip šiukšles? Ar lengviau pakeisti tokius vadovus?

JAV atliktų mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad efektyvus vadovavimas gali pakeisti mokyklą ir pakelti ugdymo kokybę per gana trumpą laikotarpį – nuo dviejų iki septynių mėnesių darbo per vienerius mokslo metus; o neveiksmingas vadovas per tą patį laiką ryškiai sumažina darbo kolektyvo pasiekimus. Vadovo poveikis ugdymo kokybei yra ženkliai didesnis, nei mokytojo, nes mokytojas turi tiesioginį poveikį tik tiems mokiniams, kuriuos ugdo, o vadovo darbas daro įtaką visiems mokyklos mokiniams per visus jo vadovaujamus mokytojus!

Šie tyrimai paskatino prezidento B. Obamos administraciją inicijuoti vadovų pakeitimą visose stabiliai neefektyviai dirbančiose mokyklose, kurios finansuojamos iš federalinio biudžeto. Per pastarąjį dešimtmetį milijonai dolerių buvo investuoti į „Nauji lyderiai – naujoms mokykloms“ organizaciją, kuri atrenka „netradicinius“ kandidatus į mokyklų vadovus ir parengia juos mokyklų lyderystės iššūkiams.

Užtikrinant kokybę Lietuvos švietimo sistemoje vadovų vaidmuo yra itin svarbus aspektas politinėse diskusijose. Tačiau vadovavimas mokykloms nėra vertinamas kaip ypač svarbus faktorius išlaikant ir kuriant stiprias mokyklas. Todėl ši politinė diskusija nesiremia sisteminiu „vadovo poveikis mokinių pasiekimams“ analizės principu. Atlikti tokią analizę sudėtinga, tad einama lengviausiu keliu – siūloma vadovų rotacija ir/arba kadencija, t.y. aklas vadovų kaitaliojimas iš vienos mokyklos į kitą (ir tai būtų dar vienas klaikus eksperimentas švietime).

Kaip vadovai daro įtaką mokyklos ir ugdymo kokybei, Lietuvoje nustatyti sunku, nes įvairiose savivaldybėse ugdymo kokybės kontrolės mechanizmai įvairūs. Bet visada egzistuoja labai siaura sritis, nulemianti daugelį dalykų lyderystėje, – tai vadovo asmenybė. O iš visų vadovui būtinų savybių išskirčiau empatiją ir emocinį intelektą.

Nesvarbu, kokia yra mokykla, – joje dirbančių žmonių įvairovė yra nekintama konstanta. Kiekvienas komandos narys – mokytojas – tai skirtinga asmenybė, su sava motyvacija ir pagrindiniais tikslais. Empatija vadovui padeda suprasti, kas kiekvieną darbuotoją daro ypatingu. Be empatijos negali įsijausti į kito padėtį, negali priimti teisingo sprendimo, negali suburti komandos.

Kitas svarbus lyderystės atributas – emocinis intelektas – sutelktas viduje. Emociškai intelektualus lyderis paprastai sugeba sąžiningai pažvelgti į save ir tiksliai išskirti savo stipriąsias ir silpnąsias puses bei „aklus taškus“. Suvokdamas savo galimybes ir atsiribojęs nuo savo egoizmo, toks vadovas aktyviai skatina kitų iniciatyvas ir įtraukia geriausias komandos idėjas į bendrą veiksmų planą.

Neturintį emocinio intelekto vadovą dažniausiai valdo puikybė, lyderis pervertina savo galimybes ir atstumia kitus. Nors tokiam vadovui atrodo, kad gali atsikąsti daugiau nei sukramtyti, pavaldiniai nėra akli, todėl vadovas, kuris nuvertina ir nuolat žemina savo komandą, negali tikėtis gerų organizacijos rezultatų.

Dar blogiau, kai vadovo puikybė perauga savo įstaigos sienas ir mėgėjiški kulinariniai vadovavimo receptai laisva ranka dalinami į kairę ir dešinę. Tada atsiranda dar didesnė problema, nes visų žvilgsniai nukreipiami nuo rimtos situacijos analizės į lengviausią (kvailiausią) siūlomą sprendimą, kurio visa esmė, pvz., atsikratyti „netinkamų“ mokytojų.

Ar tikrai tokiu būdu galima išspręsti neefektyviai dirbančios mokyklos problemą? Nemanau, nes sukasi užburtas ratas: pas išpuikusį vadovą atėję nauji mokytojai ilgainiui tampa „netinkamais“. Tad tokiam vadovui reiktų pasakyti: šiukšles pradėkite rūšiuoti nuo savęs, bet pirmiausia atsikratykite pasenusių autoritarinių valdymo metodų, arogancijos ir puikybės manijos. Ir kai patys vadovai „galės save įsivertinti, kai kas nors iš šalies juos objektyviai įvertins, tada galėsime pamatyti tikrąją situaciją“.

Kaltinimų vieni kitiems galime išvengti tik visi suvokdami, kad Lietuvai reikia ryžtingų žingsnių tobulinant nuolat peikiamą švietimo sistemą, už kurios kokybę atsakomybės neprisiima niekas. Prasmingiausias žingsnis švietimo įstaigų vadovams – pretenduoti į modernaus XXI a. lyderio vaidmenį tik tuo atveju, kai jis geba sąmoningai tobulini savo intelektinį ir dvasinį potencialą, kai aukštus reikalavimus kelia ne tik personalui, o pirmiausiai sau.

Tatjana Babrauskienė, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos tarptautinė sekretorė

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Bedarbės perfekcionistės darboholikės dienoraštis: kodėl man dabar gerai (I) (2)

2016 m. vasario 15 d. Ar žinote posakį „Jei jums atrodo, kad yra taip blogai, kad blogiau būti negali, jūsų skurdi fantazija“? Mano fantazija neskurdi, nes man vis dar atrodo, kad:

Gėdini apsiperkančius Lenkijoje? Turėtum atsiprašyti (409)

Na, atsiprašau, kad ir koks „patriotas“ rašė straipsnį „Man gėda dėl Lenkijoje perkančių lietuvių“, jis aiškiai nežino ar net nebando įsigilinti į aptariamą situaciją, surasti joje bent dalį tiesos.

Skaičiuojate, kad per mėnesį pakanka poros šimtų eurų? Pasižiūrėkite į mano išlaidas (931)

Nustačius, kad minimalių poreikių krepšelis, iš kurio žmogus per mėnesį galėtų išgyventi, yra 238 eurai per mėnesį, DELFI pasiteiravo skaitytojų, ar jiems tokios sumos pakaktų. DELFI Piliečiui parašė ne vienas skaitytojas, norintis išsakyti savo nuomonę. Pavyzdžiui, vieniša mama Erika tikina, kad gaudama didesnes pajamas negali sau daug ko leisti. Publikuojame jos mintis.

Lietuvišką filmą kine pasižiūrėjusi mergina priėmė rimtą sprendimą (268)

Augau su amžinu klausimu. Likti ar palikti? Dilemos labai drasko širdelę. Ir aš esu blaškoma, nes nežinau, kur mano namai bus po trijų mėnesių, išlaikius paskutinį egzaminą. Nes vis dar nežinau kokiu būdu galėčiau tapti laiminga. Svetur lengvi pinigai, bet sunki dūšia. O Lietuvoje laisvą gyvenimą vis dar turi užsitarnauti.

Man gėda dėl Lenkijoje perkančių lietuvių (2705)

Tikriausiai visiems pažįstamas jausmas – po švenčių ateina kažin koks liūdesys, širdgėla... Mokslininkai sako, kad tai normalu. Tačiau man liūdesys atėjo dar per pačią šventę ir su labai konkrečia priežastimi...