Apie tris Europos Bendriją steigiančias sutartis nėra ko čia ir kalbėti, išvados akivaizdžios - ES iš šešių valstybių bendrijos, besirūpinančios atskirais ekonominiais klausimais, virto vienu iš didžiausių politinių ekonominių darinių pasaulyje, darančių poveikį kiekvienam ES piliečiui ir vis dažniau rodančiu iniciatyvą tarptautinėje politikoje.

Tokį poveikį jau pradedame jausti ir mes, gerbiamieji, už mus jau pradeda viską spręsti ES biurokratinis aparatas, kuriame beveik neįmanoma apginti mažos valstybėlės interesų. O interesų mes tikrai turime - norime pigios elektros, kuro, jokių palengvintų tranzito dokumentų Rusijos piliečiams ir t.t.

Europos Sąjunga - pilietinė organizacija, kurios branduolį sudaro 12 000 biurokratų, siekiančių reguliuoti visas gyvenimo smulkmenas, neatsižvelgiant į konkrečių šalių tradicijas, perimti kuo daugiau funkcijų iš suverenių valstybių. Kam reikia dubliuoti nacionalinių parlamentų funkcijas?

Ateitis beveik aiški - vienas Europą valdantis organas - Europarlamentas.

Lietuva, stodama į ES, daug išloš ekonominiu požiūriu, bet yra vienas "bet" - Europa nestovi vietoje, ji federalizuojasi.

Daugiausia yra pasiekta ekonomikos srityje - įvesta bendra valiuta bei įsteigtas Europos Centrinis bankas.

Federalizacijos procese savo eilės laukia žemės ūkio subsidijavimo reforma. Besiplečianti Europa visgi turi problemų dėl jos trijų "ramsčių": nėra galutinai išspręstas laisvo žmonių judėjimo ES viduje klausimas; bendra užsienio ir saugumo politika, kuri labai priklauso nuo atskirų didžiųjų valstybių tradicinių simpatijų ir antipatijų, o karinis ES sparnas - Vakarų Europos Sąjunga - tebėra politinė organizacija, neturinti realių karinių dalinių.

Mano manymu, turėsime vieną bendrą demokratinę valstybę, kuri arba subyrės, arba taps naujos kilmės JAV.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!