Svajonė - apkabinti savo brangiausius Islandijojerašinys konkursui „Parašyk laišką – laimėk bilietą į Reikjaviką“

 (3)
Islandija, nepakartojamo kraštovaizdžio, nuostabaus grožio, antroji pagal dydį Europoje sala, ne vieno rojaus kampelio žeme. Tu užburi ne tik romantikus, ne tik žmones, mėgstančius išbandymus ar ieškančius ramybės, bet ir tuos, kurie atsiduria ties vienokiomis ar kitokiomis ribinėmis situacijomis.
© Shutterstock nuotr.

Kai galingosios pasaulio šalys stebėjo Lietuvos, pusantro karto už tave mažesnės valstybės, siekius ir atodūsius, tu parodei joms pavyzdį, kaip dalintis stiprybe. Mus sieja panašus didžiųjų šalių požiūris į abi nedideles Visatos kruopelytes, kai kuriuose žemėlapiuose net nepažymėtas - tarsi dulkes. O Tu, nesižvalgydama į tas didžiąsias, 1991 – ųjų metų vasario 11 – ąją sušvitai Lietuvai tarsi aukso dulkė, tarsi visus planetos gyventojus žavinčios pašvaistės, kurių kerai labiausiai matomi tavyje. Ačiū Tau. Lietuviai niekada to nepamirš.

Iki 1991 – ųjų vasario 11 – osios aš mažiau domėjausi tavimi, tarsi nepasiekiamybės kraštu. Sulaukus Lietuvos nepriklausomybės, atrodė, kad viskas ir pas mus eis geryn. Bet tas gerumas nutolo, nes vėluojame mokytis iš tavęs, Islandija, kaip užtikrinti žmonėms paprastumą ir nuoširdumą, dėmesį ir meilę, darbą ir puikias darbo, švietimo sąlygas, įdomų, bet neperkrautą vaikų mokymą.

Kaip milijonai paukščių suka Islandijoje lizdus ir stiprina išsiritusius mažylius, taip ir mano dukros šeima, rodos, tinkamai susukusi lizdą tėvynėje Lietuvoje, sukūrusi ir stabiliai keliolika metų vysčiusi savo verslą, dėl krizės iššūkių tavyje surado svarbią vietą savo patirties pritaikymui. Rado 2008 –ųjų rudenį, o aš, laistydama ašarom kelią nuo Telšių iki Palangos oro uosto, išlydėjau ją, gerą kulinarę - konditerę ir dizainerę. Už poros dienų nuaidėjo žodžiai: „Islandijos finansų sektoriaus bankrotas“...

Negalėdami tuo patikėti, supratome, kokie mes visame pasaulyje esame trapūs, kaip paliečiami visų gyventojų, visų sluoksnių: ir emigrantų, ir imigrantų teisėti lūkesčiai. Tada atrodė, kad dangus užgrius visą žemę. O tu, garbingoji mūsų šalies bičiule, sugebėjai atlaikyti Didžiosios Britanijos, Olandijos, Tarptautinio Valiutų fondo smūgius, parodei dar vieną ryžto pavyzdį, pamoką kitoms valstybėms, kaip vaduotis iš tarptautinių finansų valdžios.

Dori pasaulio žmonės visa širdimi taria - „ačiū tau, Islandija“, mes suprantame, kodėl tau toks atgrasus žodis „bankrotas“, nes iki žmonių nuraminimo ir atsipalaidavimo tavyje užteko poros mėnesių. O po metų – kitų, dabartyje gerokas nušvitimas. Tą pajuto mano vaikai ir anūkai, priėmę kosmopolitišką iššūkį ir patyrę, kaip Islandijoje vertinami gabūs ir darbštūs emigrantai.

Didžiuojuosi tuo, nors niekada negalėjau įsileisti į galvą minties, kad vaikai, išauginti tikrais tėvynės patriotais, turėtų palikti Lietuvą, dėl kurios laisvės negailėta nei laiko, nei jėgų. Pasitelkusi žemaitišką stiprybę, saugoju visa, kas jų uždirbta ir palikta čia, Lietuvoje, vis prisimindama Justino Marcinkevičiaus posmą: „Daugiau nei pakeliam/ pasiimam ir keliame - / Tokia žmogaus dalia./ Sutinka nerimas, palydi nerimas, / Ir žemė nerimu žalia“. Džiaugiuosi, kad maniškiai, draugiškoje Islandijoje dirba tiek, kiek pakelia, o kartais ir daugiau.

Ačiū tau, Islandija, kad įvertini gerai dirbančius, kad pripratini nebijoti žemės drebėjimų ir ugnikalnių išsiveržimų. Laukiu galimybės apkabinti savo brangiausius Islandijoje, o jų prie 2010 - ųjų Kūčių stalo sėdo visas dešimtukas. Noriu pasigrožėti užburiančia tavo, didžių gamtinių išteklių šalies gamta, patirti jausmus žmonių, gyvenančių vienoje turtingiausių pasaulio valstybių, kurioje tobulai išvystyta žuvininkystės bei gamybos pramonė, kurios hidroelektrinės gamina pigią atsinaujinančią energiją. Noriu nusilenkti tavo žemei ir dar kartą pasakyti: „Ačiū tau, Islandija“...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Islandija – sena Lietuvos bičiulė: tai pirmoji iš užsienio valstybių, išdrįsusi 1991 m. vasario 11 d. pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Šiai šiaurės šaliai birželio 17-ą dieną švenčiant savo nacionalinę dieną, kviečiame sudalyvauti konkurse ir laimėti bilietą į Reikjaviką!

Tai padaryti paprasta – tereikia parašyti laišką „Ačiū, tau Islandija“. Įsivaizduokite, kad Jūsų rašinys - padėka islandų žmonėms už istorinę drąsą pripažistant Lietuvos nepriklausomybę. Pasidalinkite mintimis apie Islandiją: galbūt teko šioje šalyje lankytis, turite pastebėjimų apie pačius islandus ar norite papasakoti kaip jautėtės, kai sužinojote, kad islandai pirmieji pripažino Lietuvos nepriklausomybę?

Siųskite maždaug vieno A4 puslapio apimties laiškus lietuvių kalba adresu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Ačiū tau, Islandija“ iki birželio 12 d. ir laimėkite lėktuvo bilietą „Vilnius - Reikjavikas – Vilnius“ vienam žmogui.

Konkurso dalyvis turi būti pilnametis. Jis prizu galės pasinaudoti liepos – rugpjūčio mėnesiais. Laimėtojas bus paskelbtas „Ačiū tau, Islandija“ šventės metu, birželio 15 d., Islandijos g., „Piano man“ bare.

Projekto „Ačiū tau, Islandija“ idėjos autorius ir konkurso organizatorius - pilietinės komunikacijos dirbtuvė „Balta arbata“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Šauktinių kariuomenės grąžinimas: bijau būti palaikytas „vatniku“, bet noriu pasisakyti (199)

Kalbėti apie šauktinių kariuomenės grąžinimą tampa vis labiau beprasmiška ir nejauku. Beprasmiška, nes nuomonė, kuri neatkartoja mums siūlomos, t.y., nuomonė prieš šauktinių kariuomenės grąžinimą, yra kaip šuns balsas, kuris į dangų neina – šauktinių kariuomenė buvo grąžinta, visuotinis šaukimas bus ir šauktiniai iš išimties tapo taisykle. Tad koks tikslas sakyti, kad šio sprendimo nepalaikau, jei realiai jis yra priimtas ir nėra galimybių, kad bus atšauktas?

Sausio 13-oji praėjo: ar dar nepamiršote apie didvyrius? (39)

Sausio 13-oji jaunam žmogui, kuriam neteko patirti, pamatyti, išgyventi tų įvykių, o jei ir teko, tai, ko gero, jie liko gilioje atminties gūdumoje, suteikia tą tikrąją kovos dvasią, kuria gyveno kiekvienas tą naktį gynęs mūsų visų laisvę. Kilusios diskusijos dėl simbolių, kas įprasmina pergalę, ir liūdina, ir iš dalies džiugina. Liūdina, nes ne simbolyje, o pačiame jausme yra visa pagrindinė esmė. Džiugina, nes giname, vertiname ir saugome tai, kas yra tradiciška ir mums visiems vienodai svarbu.

Vairuotojai, apie kuriuos nutylima: ar nereiktų jiems perlaikyti teisių? (286)

Visi žinome, kad neblaivus žmogus už vairo yra didelis blogis, nes yra sulėtėjusi jo reakcija, manevrai – nekoordinuojami ir t.t. ir t.t. Bet kokia yra pensinio amžiaus žmonių reakcija?

30-metį kankina darbo paieškos: nenoriu būti pasityčiojimo objektu (184)

Atviras laiškas – klausimas Seimui, Vyriausybei, LR prezidentei: dirbti ir gauti atlyginimą už darbą esi netinkamas, o atidirbti už socialinę pašalpą tinki. Kodėl?

Po A. Baukutės gesto tylėti nebegaliu: uždaryti laidos čia nepakaks (1272)

Lietuvoje šiandien turime daug ko: yra nuostabių dalykų, yra labai blogų. Yra protingų žmonių, yra kvailių. Yra praeitis, yra ir realybė, tokia, kokia yra. Ir tai normalu, taip ir turi būti. Bet mes negalime to tik priimti ir nekalbėti apie visuomenės skaudulius.