Svajonė - apkabinti savo brangiausius Islandijojerašinys konkursui „Parašyk laišką – laimėk bilietą į Reikjaviką“

 (3)
Islandija, nepakartojamo kraštovaizdžio, nuostabaus grožio, antroji pagal dydį Europoje sala, ne vieno rojaus kampelio žeme. Tu užburi ne tik romantikus, ne tik žmones, mėgstančius išbandymus ar ieškančius ramybės, bet ir tuos, kurie atsiduria ties vienokiomis ar kitokiomis ribinėmis situacijomis.
© Shutterstock nuotr.

Kai galingosios pasaulio šalys stebėjo Lietuvos, pusantro karto už tave mažesnės valstybės, siekius ir atodūsius, tu parodei joms pavyzdį, kaip dalintis stiprybe. Mus sieja panašus didžiųjų šalių požiūris į abi nedideles Visatos kruopelytes, kai kuriuose žemėlapiuose net nepažymėtas - tarsi dulkes. O Tu, nesižvalgydama į tas didžiąsias, 1991 – ųjų metų vasario 11 – ąją sušvitai Lietuvai tarsi aukso dulkė, tarsi visus planetos gyventojus žavinčios pašvaistės, kurių kerai labiausiai matomi tavyje. Ačiū Tau. Lietuviai niekada to nepamirš.

Iki 1991 – ųjų vasario 11 – osios aš mažiau domėjausi tavimi, tarsi nepasiekiamybės kraštu. Sulaukus Lietuvos nepriklausomybės, atrodė, kad viskas ir pas mus eis geryn. Bet tas gerumas nutolo, nes vėluojame mokytis iš tavęs, Islandija, kaip užtikrinti žmonėms paprastumą ir nuoširdumą, dėmesį ir meilę, darbą ir puikias darbo, švietimo sąlygas, įdomų, bet neperkrautą vaikų mokymą.

Kaip milijonai paukščių suka Islandijoje lizdus ir stiprina išsiritusius mažylius, taip ir mano dukros šeima, rodos, tinkamai susukusi lizdą tėvynėje Lietuvoje, sukūrusi ir stabiliai keliolika metų vysčiusi savo verslą, dėl krizės iššūkių tavyje surado svarbią vietą savo patirties pritaikymui. Rado 2008 –ųjų rudenį, o aš, laistydama ašarom kelią nuo Telšių iki Palangos oro uosto, išlydėjau ją, gerą kulinarę - konditerę ir dizainerę. Už poros dienų nuaidėjo žodžiai: „Islandijos finansų sektoriaus bankrotas“...

Negalėdami tuo patikėti, supratome, kokie mes visame pasaulyje esame trapūs, kaip paliečiami visų gyventojų, visų sluoksnių: ir emigrantų, ir imigrantų teisėti lūkesčiai. Tada atrodė, kad dangus užgrius visą žemę. O tu, garbingoji mūsų šalies bičiule, sugebėjai atlaikyti Didžiosios Britanijos, Olandijos, Tarptautinio Valiutų fondo smūgius, parodei dar vieną ryžto pavyzdį, pamoką kitoms valstybėms, kaip vaduotis iš tarptautinių finansų valdžios.

Dori pasaulio žmonės visa širdimi taria - „ačiū tau, Islandija“, mes suprantame, kodėl tau toks atgrasus žodis „bankrotas“, nes iki žmonių nuraminimo ir atsipalaidavimo tavyje užteko poros mėnesių. O po metų – kitų, dabartyje gerokas nušvitimas. Tą pajuto mano vaikai ir anūkai, priėmę kosmopolitišką iššūkį ir patyrę, kaip Islandijoje vertinami gabūs ir darbštūs emigrantai.

Didžiuojuosi tuo, nors niekada negalėjau įsileisti į galvą minties, kad vaikai, išauginti tikrais tėvynės patriotais, turėtų palikti Lietuvą, dėl kurios laisvės negailėta nei laiko, nei jėgų. Pasitelkusi žemaitišką stiprybę, saugoju visa, kas jų uždirbta ir palikta čia, Lietuvoje, vis prisimindama Justino Marcinkevičiaus posmą: „Daugiau nei pakeliam/ pasiimam ir keliame - / Tokia žmogaus dalia./ Sutinka nerimas, palydi nerimas, / Ir žemė nerimu žalia“. Džiaugiuosi, kad maniškiai, draugiškoje Islandijoje dirba tiek, kiek pakelia, o kartais ir daugiau.

Ačiū tau, Islandija, kad įvertini gerai dirbančius, kad pripratini nebijoti žemės drebėjimų ir ugnikalnių išsiveržimų. Laukiu galimybės apkabinti savo brangiausius Islandijoje, o jų prie 2010 - ųjų Kūčių stalo sėdo visas dešimtukas. Noriu pasigrožėti užburiančia tavo, didžių gamtinių išteklių šalies gamta, patirti jausmus žmonių, gyvenančių vienoje turtingiausių pasaulio valstybių, kurioje tobulai išvystyta žuvininkystės bei gamybos pramonė, kurios hidroelektrinės gamina pigią atsinaujinančią energiją. Noriu nusilenkti tavo žemei ir dar kartą pasakyti: „Ačiū tau, Islandija“...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Islandija – sena Lietuvos bičiulė: tai pirmoji iš užsienio valstybių, išdrįsusi 1991 m. vasario 11 d. pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Šiai šiaurės šaliai birželio 17-ą dieną švenčiant savo nacionalinę dieną, kviečiame sudalyvauti konkurse ir laimėti bilietą į Reikjaviką!

Tai padaryti paprasta – tereikia parašyti laišką „Ačiū, tau Islandija“. Įsivaizduokite, kad Jūsų rašinys - padėka islandų žmonėms už istorinę drąsą pripažistant Lietuvos nepriklausomybę. Pasidalinkite mintimis apie Islandiją: galbūt teko šioje šalyje lankytis, turite pastebėjimų apie pačius islandus ar norite papasakoti kaip jautėtės, kai sužinojote, kad islandai pirmieji pripažino Lietuvos nepriklausomybę?

Siųskite maždaug vieno A4 puslapio apimties laiškus lietuvių kalba adresu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Ačiū tau, Islandija“ iki birželio 12 d. ir laimėkite lėktuvo bilietą „Vilnius - Reikjavikas – Vilnius“ vienam žmogui.

Konkurso dalyvis turi būti pilnametis. Jis prizu galės pasinaudoti liepos – rugpjūčio mėnesiais. Laimėtojas bus paskelbtas „Ačiū tau, Islandija“ šventės metu, birželio 15 d., Islandijos g., „Piano man“ bare.

Projekto „Ačiū tau, Islandija“ idėjos autorius ir konkurso organizatorius - pilietinės komunikacijos dirbtuvė „Balta arbata“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Moteris turi aukso vertės patarimą, kaip atpažinti neištikimybę (77)

Įtariate, kad sutuoktinis neištikimas? Turiu „auksinį“ patarimą – atsakykite sau į vienui vieną klausimą: ar jis tebeužsiima ta veikla, kurios dėka susipažinote? Pavyzdžiui, eina į klubus, į mįslingas vakarones su draugais, į rungtynes, į golfo aikštyną? Deja, skaudi patirtis sako, jog tai yra, taip sakant, raudona vėliavėlė...

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (63)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Apskaičiavo prabangų savaitgalio poilsį Palangoje: pagaliau nemačiau čeburekų pardavėjų (81)

Pastebėjau tokią tendenciją – Lietuvos gyventojai (arba labiau tie, kurie dar liko Lietuvoje), vis dažniau renkasi užsienio kurortus ar turistinius miestus. Dabar retai kada tai būna uždari miesteliai kaip Šarm el Šeichas ir Hurgada Egipte ar Marmario kurortas Turkijoje.

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...