Žinoma, tu pagalvosi, kodėl čia aš taip staiga pavirtau į labdaringąją ir gailestingąją „Teresę“, nes dažniausiai moterys, draugėms nuviliojus jų vyrus, taip nebesielgia. Tačiau aš nejaučiu jokio širdies skausmo. Net atvirkščiai - džiaugiuosi, kad man taip lengvai pavyksta šituo „aukseliu“ atsikratyti. O be to, juk tu esi mano draugė... Ne juokas tie penkeri viename studentiškame suole praleisti metai – aš juos labai branginu ir prisimenu su didžiausiu ilgesiu.

Taip, būsiu ironiška ir kandi, tačiau jokiu būdu nenoriu Tavęs išgąsdinti. Tiesiog manau, kad privalau padėti tau pasirengti kai kuriems nemaloniems netikėtumams, su kuriais neišvengiamai susidursi.

Pirma. Žinau, kad tu svajoji apie gražią tradicinę šeimą: mamytė, tėvelis, du mažučiai vaikučiai – pabiručiai... Prisimenu mudviejų jaunatviškas svajones... Taigi, vaikučių nebus. Tavo-mano brangiausiasis, jei dar nežinojai, yra vienturtis ir mamytės lepūnėlis. Dėmesiu ir meile jis neketina dalintis su niekuo, netgi su savo nuosavais vaikučiais. Kai prieš penkerius metus džiaugsmingai jam pranešiau, kad esu nėščia, turėjau labai greitai apsispręsti: kūdikis ar jis... Tada maniau, kad jis teisus, kad mes dar per jauni auginti vaikus, kad reikia mažumėlę padirbėti, susukti lizdą... Tačiau vėliau supratau, kad lizdas čia niekuo dėtas, kad „per jauni“ mes būsime visą gyvenimą... O dabar galvoju – per maži... Per maži ir nesubrendę... Neišaugę vaikiškų kelnyčių...

Antra. Ištekėdama už tavo-mano brangiausiojo tu taip pat išteki ir už jo... mamytės. Tik neišsigąsk – ji puiki moteris. Ji labai tvarkinga, rūpestinga ir dėmesinga, ji tikrai labiau už viską pasaulyje myli savo sūnelį. Tad ji kaskart apsilankiusi patikrins tavo šaldytuvą ir perspės, kad sūrio arba dešrelių galiojimo laikas baigsis poryt, paaiškins, kad nusipirkai modifikuotas paprikas (jas būtinai išmes) ir netinkamai laikai kiaušinius (jie turi būti sudėti smailiais galais į apačią). Pasakys, kokią duoną privalote valgyti. Nes tavo- mano brangiojo skrandis yra labai jautrus. Dar ji tave pamokys skalbti, taupyti vandenį ir elektrą, lyginti vyriškas kelnes ir rankšluosčius. Taip pat valyti batus, nes vyro batai turi būti nepriekaištingai švarūs. O savo mylimą šuniuką gali jau dabar išvežti į šunų prieglaudą arba ieškoti jam kito šeimininko – menkiausias gyvulio plaukelis jai sukelia isterijos priepuolį. Mat tavo-mano brangusis ankstyvojoje vaikystėje buvo (kažkam) alergiškas... Jį išberdavo smulkiais rausvais taškeliais, ir, žinoma, po 20-ties metų visa tai gali pasikartoti. Būtų gerai, kad priežastis nebūtų tavo keturkojis draugas.

Trečia. Grindys namuose turi būti plaunamos medvilniniu skuduru, nenaudojant jokios buitinės chemijos, ropojant... keturiomis. Tačiau, nelygu iš kur į tave bus pažiūrėta, tokia stovėsena gali: 1. sužadinti JO seksualines fantazijas (tuomet skubėk kuo greičiau nusiplauti rankas...); 2. suerzinti (tuomet nesitikėk, kad tau švytuojant po jo nosimi skuduru jis teiksis pakelti kojas).

Ketvirta. Miegas – dalykas šventas. Užmiršk vėlyvus knygų skaitymus žibant naktinei lemputei, nes įkyri jos šviesa erzina jo jautrias akis. Ir iš viso, lova skirta ne knygų skaitymui. Be to, knygose veisiasi knygų erkutės... Tačiau gulint labai patogu žiūrėti televizorių. Tiesą sakant, nesvarbu, ar tau įdomu futbolas ir boksas. Tu tuo metu gali tiesiog... miegoti. O jei negali užmigti veikiant televizoriui, atleisk, tai jau tavo pačios problema.

Beje, miegodamas tavo-mano brangiausias neknarkia! Ir tau nevertėtų, nes tai būtų tiesiog nepakenčiama. O išjungus televizorių jam kas vakarą (naktį) sukyla geismas… Juk tu tokia graži, ir tokia šilta, kai miegi… Ir jam taip gera liesti tave, matyti, kaip iš lėto tu pabundi, kaip tingiai murki lyg katė… Kas nors negerai??? Ach, tos moterys… Joms vis negerai ir negerai… O ryte tu pirmoji turėsi iššokti iš lovos ir paskubėti susisukti vonios kambaryje iki jam ateinant, nes tavo-mano brangusis būna labai piktas, jei jam kas nors trukdo arba stebi jį besiprausiantį… Beje, kol jis prausis, reikia pakloti lovą ir paruošti pusryčius. Tikriausiai jau supratai, kad sumuštiniai jo skrandžiui niekaip netinka. Jis toks mielas ir žavus berniukas buvo vaikystėje… Kiekvieną rytą suvalgydavo po du minkštai virtus kiaušinius… O pripratimas, kaip žinai, pikčiau prigimimo. Taip liaudies išmintis byloja. Ir ji tikrai neklysta. Tad jau dabar pradėk mokytis virti kiaušinius. Nes gerai išvirti minkštą kiaušinį yra tikras menas. Trynys turi būti visiškai skystas, nepakeitęs spalvos, tačiau karštas. O baltymas – sustandėjęs, visiškai baltas, bet ne per kietas. Ir jokių ten žalsvų „snarglių“ (cituoju) aplinkui trynį! Tikiuosi, kulinarijos stebuklų pasaulyje tu būsi sumanesnė ir imlesnė už mane, ir kiaušinių virimas tau kainuos mažiau nervų ir sveikatos.

Penkta. Jūsų atostogos... Mamytės brolis gyvena pajūryje. Pro langą matysi kopas ir girdėsi bangų ošimą. Namas nėra labai didelis, bet trise viename kambarėlyje puikiai išsiteksite. Tik dvi savaites. Tikrai ištversi.

Šešta. Pinigai... Na, tavo-mano brangusis nelabai mėgsta dirbti. Ir uždirba jis ne tiek, kiek turėtų, jei vertinsi pagal išvaizdą. Tačiau visada renkasi ir perka kokybiškus rūbus, jo vonios spintelė kupina prabangios vyriškos kosmetikos, taip pat jis mėgsta skaniai pavalgyti, mielai vakaroja su draugais baruose. Prekių išpardavimai ir alus buteliuose tikrai ne jam. Tačiau tu galėsi taupyti savo sąskaita. Visada naudinga išardyti seną megztuką ir iš tų pačių siūlų nusimegzti kitą. Mamytė pamokys tave, kaip garų vonelėje ištiesinti ardytus siūlus, kad mezginys-dublis būtų gražus ir lygus. Be to, tavo-mano brangusis mielai tau primins, kad gyvenate... jo bute. Tai kas, kad jam jį nupirko mamytė. Užtat tu galėsi kiek tik panorėjusi jį tvarkyti.

Septinta. Išvaizda. Ji yra apgaulinga. Madingi rūbai, švarūs batai, modelinis plaukų kirpimas, šveicariškas laikrodis, puikios manieros, raumeningas kūnas, stora piniginė ir kalbos apie automobilių lenktynes visiškai nereiškia, kad vyras tikrai yra vertas garbingo stipriosios lyties atstovo vardo. Juk tai gali būti paprasčiausias mamytės sūnelis žmonos nuvalytais batais ir kvepiantis ką tik išsiskleidusiais pavasario narcizais... O žmogus, labiau už viską pasaulyje mylintis save, nebūtinai myli kitus.

Aštunta...

Bet gal jau pakaks? Nenorėčiau, kad paspruktum kaip pabaidytas paukštelis, nes lizdelį tau jau paruošiau: susirinkau savo menką mantą ir persikrausčiau atgal pas tėvus. Net neįsivaizduoji, kaip džiaugiuosi, kad nepagimdžiau to netikėtai pradėto mūsų vaikelio. Išeinu laisva, išdidi ir ori. Mano gyvenimas dar tik prasideda. Tiesą sakant, praradau tik penkerius metus. Tačiau tiek daug per juos išmokau!

Patenkintas ir tavo-mano brangusis. Juk nugalėtojas šioje situacijoje JIS... Juk ne aš palikau jį vienišą ir nelaimingą (tokio smūgio nebūtų atlaikiusi gležna jo širdelė), o jis lyg musę iš barščių išmetė mane. Taigi, dabar į barščius šok tu. Estafetę perduodu tau. Ir nuo šiol tai ne tavo-mano, o tik... tavo brangusis. Nuo šiol tu juo žavėkis. Džiūgauk, kai švaistysis savo abejotinos vertės humoro perlais, gėrėkis raumenukais, erudicija ir intelektu. Beje, tas intelektas irgi turi ribas – vaikinas įsigudrino išmokt dešimtį kiekvieną moterį galinčių nustebinti dalykėlių, ir žarsto juos negailėdamas į kairę ir į dešinę. Tad jei dar neišgirdai, tikrai netrukus trumpai glaustai išgirsi, kad Vincentas van Gogas dėl jį atstūmusios mylimosios buvo nusipjovęs dešinę ausį, kad kabančiuosius sodus savo žmonai, Medijos princesei, pastatė įrengė Babilonijos karalius Nabuchodonosoras (jis tikrai be klaidų ištaria šį vardą!), o ančiasnapis ir echidna yra vieninteliai pasaulyje kiaušinius dedantys žinduoliai... Stebėkis ir žavėkis jo protu – jam tai labai malonu. Palaikyk visus jo sumanymus, džiaukis jo gražiomis manieromis – jis tikrai nepadarys gėdos nei lankantis teatre, nei užkandžiaujant kavinėje. Ir žmonės apie jį visada bus kuo puikiausios nuomonės, ir tau pavydės, lyg būtum gimusi po laiminga žvaigžde. O ne vienas tarpusavyje dar ir pasišnibždės, kad nesi verta tokio puikaus vyruko...

Bet... Lokia laimė, kad taip lemtingai susitikome... Nepatikėsi,sužinojusi apie organizuojamą grupės susitikimą labai abejojau, ar noriu į jį eiti. Tačiau išgirdusi, kad tą savaitgalį mus žada aplankyti brangioji mamytė, verčiau pasirinkau susitikimą su senais draugais. Ir neapsirikau. Ačiū, kad atvykai, ir kad kritai mano vyrui į akį.

Nepyk, kad šį laišką rašau taip viešai. Neišsaugojau tavojo adreso. O girdėti tavo balso ar susitikti su tavimi tikrai nenoriu. Tikiuosi, kad manąjį laišką, bent akimirkai ištrūkusi iš mano buvusiojo glėbio, būtinai perskaitysi. Linkėdama geros kloties – tavo pagaliau laisva ir laiminga draugė Vaida

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Rašinys skirtas konkursui „Verčiau būsiu vienišas: santykių istorija, apvertusi gyvenimą aukštyn kojom“